Ar long COVID (ilgasis COVID) iš tikrųjų toks dažnas ir ilgai trunkantis, kaip teigė ankstesni tyrimai? 2026 m. spalio 27 d. žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS) internete paskelbtas Stanfordo universiteto tyrimas verčia į tai pažvelgti iš naujo. Išanalizavę 14,4 mlrd. draudimo išmokų įrašų apie maždaug 245 mln. amerikiečių, mokslininkai nustatė, kad dauguma ilgalaikių pasekmių, anksčiau priskirtų virusui, greičiausiai atsirado dėl klaidos, kaip buvo lyginami pacientai. Jie atsargiai pabrėžia: tai nereiškia, kad long COVID neegzistuoja. Toliau paaiškiname, ką tyrimas rodo, ko nerodo ir kokius tyrimus gydytojas gali skirti, jei simptomai po infekcijos nepraeina.
Ką nustatė Stanfordo tyrimas
Daugelyje didelių tyrimų žmonės, kurių COVID-19 testas buvo teigiamas, buvo lyginami su žmonėmis be žinomos infekcijos – nesvarbu, ar jie apskritai buvo testuoti. Problema ta, kad besitestuojantys žmonės skiriasi nuo nesitestuojančių: jie dažniau lankosi pas gydytojus ir gali jau turėti sveikatos problemų. Dėl to su virusu nesusijusios ligos gali atrodyti kaip COVID-19 pasekmės.
Mokslininkų grupė, kurioje dirbo Hamed Nilforoshan, Jure Leskovec, Stefan Wager ir Steven Goodman, pasirinko kitokį palyginimą. Jie tyrė tik besitestavusius žmones ir lygino tuos, kurių testas buvo teigiamas, su tais, kurių – neigiamas. Dvejus metus stebėjus 614 sveikatos rodiklių, štai kiek jų buvo galima priskirti virusui taikant kiekvieną metodą:
| Laikas po infekcijos | Įprastas metodas (lyginant su netestuotais žmonėmis) | Naujas metodas (teigiamas ir neigiamas testas) |
|---|---|---|
| 1–4 mėnesiai | 262 sveikatos sutrikimai | 43 (83,5 % mažiau) |
| 4–12 mėnesių | 286 | 5 (98,2 % mažiau) |
| 1–2 metai | 369 | 0 |
Metodui patikrinti mokslininkai naudojo ir „neigiamas kontroles“ – įvykius, kurių virusas negali sukelti, pavyzdžiui, žaibo trenkimą, šunų įkandimus ar šautines žaizdas. Įprastas metodas kai kuriuos iš jų susiejo su COVID-19, o naujasis – ne. Tarp pasekmių, kurias tyrimas patvirtino, buvo raumenų liga (miopatija), ne tuberkuliozės sukelta pneumonija ir kiti kvėpavimo sutrikimai, įskaitant plaučio subliūškimą (pneumotoraksą).
Ko tyrimas neteigia
„Tai nereiškia, kad long COVID yra 98 procentais retesnis“, – sakė J. Leskovecas Stanfordo pranešime. Tyrimas rodo, kad nuo to, kaip sudaromas palyginimas, priklauso, ką galima patikimai priskirti virusui. Jis nenuvertina to, ką išgyvena pacientai.
- Draudimo įrašai prastai atspindi nuovargį ir „smegenų rūką“, nes šie nusiskundimai dažnai nediagnozuojami ir nekoduojami. O juk tai vieni dažniausių long COVID simptomų.
- Autoriai pripažįsta, kad jų metodas kai kurias pasekmes gali šiek tiek nuvertinti.
- Ilgiau nei metus trunkantys simptomai gali būti tikri; neaišku tik tai, ar juos tiesiogiai sukelia virusas.
- Epidemiologas Steven Goodman mano, kad long COVID gali būti panašesnis į kitus povirusinius sindromus, nei manyta anksčiau.
Kaip apibrėžiamas long COVID
Europoje, taip pat ir Lietuvoje, dažniausiai remiamasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimu: būklė po COVID-19 (long COVID) – tai simptomų išlikimas ar naujų atsiradimas praėjus 3 mėnesiams po SARS-CoV-2 infekcijos, kai simptomai trunka bent 2 mėnesius ir neturi kito paaiškinimo. PSO Europos regiono biuro duomenimis, aprašyta daugiau nei 200 skirtingų simptomų, dažniausi – nuovargis, dusulys ir mąstymo sutrikimai. JAV nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos (NASEM) 2024 m. pasiūlė panašų apibrėžimą: tai su infekcija susijusi lėtinė būklė, trunkanti bent tris mėnesius ir paveikianti vieną ar kelias organų sistemas. Nė vienas apibrėžimas nereikalauja teigiamo testo, ir nėra vieno laboratorinio tyrimo, kuris long COVID patvirtintų. Praktikoje gydytojai pirmiausia ieško kitų simptomų priežasčių, o tyrimų programos, pavyzdžiui, JAV NIH finansuojama „RECOVER“, vis dar aiškinasi, kas ir kodėl suserga.
Kurie tyrimai padeda stebėti ar ieškoti priežasčių?
Joks kraujo tyrimas long COVID nediagnozuoja. Laboratoriniai tyrimai naudojami kitai simptomų priežasčiai rasti – būtent tai ir yra pagrindinė Stanfordo tyrimo žinia. Lietuvoje tokius tyrimus paprastai skiria šeimos gydytojas. Priklausomai nuo simptomų, jis gali pradėti nuo:
- bendro kraujo tyrimo (BKT) – ieškoma mažakraujystės ar leukocitų pokyčių;
- biocheminio kraujo tyrimo, kuris apima inkstų funkciją, elektrolitus ir kepenų tyrimus;
- C reaktyviojo baltymo (CRB) – uždegimo rodiklio;
- feritino, atspindinčio geležies atsargas;
- gliukozės nevalgius (mmol/l) ar glikuoto hemoglobino HbA1c (% ir mmol/mol) – diabetui patikrinti;
- TTH, kai simptomai rodo galimą skydliaukės sutrikimą.
Kiti tyrimai priklauso nuo simptomų, pavyzdžiui, kreatinkinazė (KFK) skaudant ar silpstant raumenims arba D-dimerų tyrimas, jei įtariamas kraujo krešulys. Jei ilgai jaučiatės pavargę, mūsų straipsnis apie kraujo tyrimus esant nuovargiui paaiškina įprastą ištyrimą.
Ką tai reiškia jums
Jei po COVID-19 simptomai vis dar nepraeina, šis tyrimas nereiškia, kad jie išgalvoti. Jis primena du naudingus dalykus. Pirma, kiekvieną užsitęsusį simptomą verta ištirti, nes jį gali lemti kita, gydoma priežastis: mažakraujystė, diabetas, skydliaukės liga ar geležies trūkumas. Antra, long COVID priežiūra daugiausia skirta simptomams valdyti: palaipsnis grįžimas prie veiklos, kvėpavimo ar uoslės reabilitacija ir psichologinė pagalba, kuriuos koordinuoja jūsų šeimos gydytojas.
Naujausi moksliniai pasiekimai
Be klausimo, kiek long COVID paplitęs, mokslininkai bando suprasti, kas vyksta ilgai sergančių žmonių organizme. 2024 m. žurnale „Science“ paskelbtame Šveicarijos tyrime metus stebėtų pacientų kraujyje išmatuota tūkstančiai baltymų. Žmonėms su aktyviu long COVID imuninės sistemos dalis, vadinama „komplementu“, kuri paprastai padeda kovoti su mikrobais, išliko neįprastai aktyvi. Taip pat rasta smulkiųjų kraujagyslių pažeidimo ir trombocitų – krešėjime dalyvaujančių ląstelių – aktyvacijos požymių.
Ką tai reiškia jums: šie žymenys dar nėra įprasti tyrimai, ir nė vienas iš jų šiandien laboratorijoje long COVID nediagnozuoja. Tačiau jie rodo kelią būsimiems kraujo tyrimams ir tikslesniam gydymui. Stanfordo tyrimas savo ruožtu rodo, kad norint žinoti, ar sutrikimą tikrai sukėlė virusas, svarbu ne tik kiek pacientų ištirta, bet ir kaip jie lyginami. Kita tyrimų kryptis – kitų virusų, pavyzdžiui, Epšteino–Baro viruso, suaktyvėjimas, apie kurį rašėme straipsnyje EBV suaktyvėjimas po COVID.
Kada kreiptis į gydytoją
- Jei praėjus daugiau nei keturioms savaitėms po COVID-19 jaučiate nuovargį, dusulį, širdies plakimą, atminties ar dėmesio sutrikimus, prarandate uoslę.
- Jei simptomai pablogėja net po lengvo krūvio arba trukdo dirbti.
- Nedelsdami skambinkite 112, jei skauda krūtinę, staiga ar ramybėje trūksta oro, nualpote arba skauda ir tinsta viena koja.
- Jei ilgai jaučiate prislėgtą nuotaiką ar nerimą: psichologinė pagalba yra gydymo dalis.
Terminų žodynėlis
- Long COVID (būklė po COVID-19): lėtinė būklė po SARS-CoV-2 infekcijos; PSO ją apibrėžia kaip simptomus, atsirandančius per 3 mėnesius po infekcijos ir trunkančius bent 2 mėnesius.
- Atrankos šališkumas: klaida, atsirandanti, kai lyginamos grupės nuo pat pradžių skiriasi – šiuo atveju todėl, kad besitestuojantys žmonės nėra tokie patys kaip nesitestuojantys.
- Neigiama kontrolė: įvykis, kurio tiriamas veiksnys negali sukelti; naudojamas patikrinti, ar metodas neranda klaidingų ryšių.
- Draudimo išmokų duomenys: apmokėtos medicinos pagalbos įrašai, naudingi labai dideliems tyrimams, bet prastai atspindintys nediagnozuotus simptomus.
- Komplementas: kraujo baltymų grupė, padedanti imuninei sistemai naikinti mikrobus.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Stanfordo tyrimas reiškia, kad long COVID neegzistuoja?
Ne. Jis rodo, kad daug pasekmių, anksčiau priskirtų virusui, gali turėti kitų priežasčių. Autoriai teigia, kad ilgiau nei metus trunkantys simptomai gali būti tikri, net jei jų ryšys su virusu neaiškus.
Ar yra kraujo tyrimas long COVID nustatyti?
Ne. Kraujo tyrimai padeda atmesti kitas priežastis, pavyzdžiui, mažakraujystę, diabetą, skydliaukės ligą ar geležies trūkumą. Moksliniai žymenys, tokie kaip komplemento baltymai, nėra įprasti tyrimai.
Kokių tyrimų klausti, jei po COVID vis dar jaučiuosi pavargęs?
Gydytojas dažnai pradeda nuo bendro kraujo tyrimo, biocheminių rodiklių, CRB, feritino ir gliukozės, o pagal simptomus prideda TTH ar kitus tyrimus.
Kodėl tokio tipo tyrimuose sunku užfiksuoti nuovargį ir „smegenų rūką“?
Draudimo įrašuose daugiausia yra koduotos diagnozės ir procedūros. Nuovargis ir dėmesio sutrikimai dažnai oficialiai nediagnozuojami, todėl gali būti praleisti.
Šaltiniai
- PSO Europos regiono biuras. Post COVID-19 condition (Long COVID), informacinis lapas
- Nilforoshan H, Reisler J, Jahanparast E, et al. Revised estimates of types and duration of long COVID symptoms based on claims records from 245 million US patients. PNAS, 2026. DOI: 10.1073/pnas.2604414123
- Stanford University. Study refines our understanding of long COVID, 2026 m. spalio 28 d., per Mirage News
- Healthcare in Europe. Study refines what “long Covid” actually is, 2026 m. spalio 29 d.
- Cervia-Hasler C, Brüningk SC, Hoch T, et al. Persistent complement dysregulation with signs of thromboinflammation in active Long Covid. Science, 2024. DOI: 10.1126/science.adg7942
- National Academies of Sciences, Engineering, and Medicine. A Long COVID Definition, 2024
- NIH RECOVER Initiative
Daugiau skaitykite
- Nuovargis: kokius kraujo tyrimus atlikti
- Epšteino–Baro viruso suaktyvėjimas po COVID: ką reiškia kraujo tyrimai
- Bendras kraujo tyrimas: kaip skaityti rezultatus
- D-dimerų norma: ką reiškia jūsų rezultatai
Supraskite savo kraujo tyrimų rezultatus su AI DiagMe
Po COVID vis dar jaučiatės prastai ir turite rezultatų, kurių nežinote, kaip skaityti? AI DiagMe per kelias minutes paprasta kalba paaiškina kiekvieną jūsų kraujo tyrimo reikšmę, kad į kitą vizitą eitumėte su aiškiais klausimais.
