Atsidaro naujame skirtuke

Nuovargis: kokius tyrimus atlikti, kai nuolat jaučiatės pavargę

Turinys

Nuovargio kraujo tyrimai: slaugytoja ima kraują iš pavargusio paciento rankos klinikoje

⚕️ Šis straipsnis skirtas tik informavimo tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Savo tyrimų rezultatus visada aptarkite su gydytoju.

Kai kamuoja nuovargis, klausimas, kokius tyrimus atlikti, yra vienas dažniausių šeimos gydytojo kabinete, o nauja JAV federalinė ataskaita parodo kodėl. 2026 m. rugsėjo 3 d. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) Nacionalinis sveikatos statistikos centras (NCHS) paskelbė pirmąjį nacionaliniu mastu reprezentatyvų suaugusiųjų nuovargio simptomų vaizdą. 2024 m. 16,6 % suaugusiųjų daugumą dienų arba kasdien jautėsi labai pavargę ar išsekę, o moterims (20,0 %) tai būdinga gerokai dažniau nei vyrams (13,0 %). Dažnas nuovargis taip pat ėjo kartu su sunkumais susikaupti, nerimu, depresija ir darbo galimybių apribojimais.

Nuovargis yra simptomas, o ne diagnozė, ir apklausa negali pasakyti, kas jį sukelia. Šiame straipsnyje sužinosite, ką iš tiesų matavo CDC ataskaita, kokius kraujo tyrimus gydytojai pirmiausia skiria, kai žmogus nuolat pavargęs, kaip dažnai šie tyrimai būna nenormalūs, kurie iš jų Lietuvoje apmokami per šeimos gydytoją ir ką naujausi tyrimai sako apie paslėptas priežastis, tokias kaip geležies trūkumas be mažakraujystės.

Ką nustatė nauja CDC ataskaita

Ataskaita remiasi 2024 m. Nacionaline sveikatos apklausa (NHIS) – namų ūkių apklausa, kurioje dalyvavo 31 917 suaugusiųjų. Beveik trys ketvirtadaliai (71,5 %) per pastaruosius tris mėnesius bent kai kuriomis dienomis jautėsi labai pavargę ar išsekę: 54,9 % – kai kuriomis dienomis, 10,7 % – daugumą dienų ir 5,9 % – kasdien. Dvi paskutinės grupės ir sudaro 16,6 % žmonių, kuriems būdingas „dažnas nuovargis“.

Dėsningumas nebuvo toks, kokio daugelis tikisi. Dažnas nuovargis dažniausiai pasitaikė jaunesniems suaugusiesiems (19,5 % 18–34 metų amžiaus) ir rečiausiai – vyresniems nei 65 metų (12,9 %), o mažėjant šeimos pajamoms jo daugėjo. Tarp dažnai pavargstančių žmonių kas penktas teigė, kad nuovargis trunka visą dieną, o 38,8 % jį apibūdino kaip stiprų.

Nuovargis retai būna vienas

Dažnai pavargstantys suaugusieji kur kas dažniau nurodė ir kitus sunkumus: 69,6 % turėjo nerimo simptomų, 46,1 % – sunkumų įsiminti ar susikaupti, o 45,0 % – depresijos simptomų, maždaug tris kartus dažniau nei kiti suaugusieji. Daugiau nei kas trečias (36,0 %) teigė, kad nuovargis ribojo, kokį darbą ar kiek darbo jie gali atlikti.

Autoriai aiškiai įvardija savo duomenų ribas. Apklausa yra skerspjūvio ir paremta pačių žmonių atsakymais, todėl ji negali pasakyti, ar nuovargis sukelia šiuos sunkumus, ar jie turi bendrą priežastį. Ji taip pat nieko nesako apie medicinines priežastis. Būtent čia ir prireikia laboratorinių tyrimų.

Nuovargis: kokius tyrimus gydytojai skiria pirmiausia

Pirmiausia skiriamas trumpas kraujo tyrimų rinkinys: bendras kraujo tyrimas, feritinas, TTH, gliukozė ar HbA1c, CRB, kepenų fermentai ir inkstų rodikliai. Vieno „nuovargio tyrimo“ nėra. Europos ir JAV pirminės sveikatos priežiūros rekomendacijos sutaria dėl nedidelio pirmo pasirinkimo rinkinio, kuriuo ieškoma dažniausiai praleidžiamų, bet gydomų priežasčių: mažakraujystės, geležies trūkumo, skydliaukės ligų, cukrinio diabeto, uždegimo, kepenų ar inkstų sutrikimų. Pavyzdžiui, atnaujintose Vokietijos šeimos medicinos rekomendacijose dėl nuovargio kaip pagrindiniai tyrimai nurodomi gliukozė kraujyje, bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodiklis (ENG arba CRB), kepenų fermentai ir TTH, o visa kita skiriama tik dėl konkrečios priežasties.

TyrimasKą matuojaKokias su nuovargiu susijusias priežastis gali atskleisti
Bendras kraujo tyrimas (BKT)Raudonuosius kraujo kūnelius, hemoglobiną (g/l), baltuosius kraujo kūnelius, trombocitusMažakraujystę, infekciją, kraujo ligas
Feritinas (prireikus su geležies tyrimais)Geležies atsargas (µg/l)Geležies trūkumą su mažakraujyste arba be jos
TTHSkydliaukės reguliacijąSumažėjusią ar padidėjusią skydliaukės funkciją
Gliukozė nevalgius arba HbA1cCukraus kiekį kraujyje dabar ir per tris mėnesiusPrediabetą, cukrinį diabetą
CRB (arba ENG)UždegimąInfekciją, uždegimines ar autoimunines ligas
Kepenų fermentai (ALT, AST, GGT)Kepenų ląstelių apkrovąKepenų suriebėjimą, hepatitą, alkoholio ar vaistų poveikį
Kreatininas, GFG ir elektrolitaiInkstų filtraciją, natrį, kalį, kalcįInkstų ligas, dehidrataciją, mineralų disbalansą
Vitaminas B12 (ir folio rūgštis)Vitaminų būklęTrūkumą veganams, vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems metforminą ar skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus
Vitaminas D (25-OH)Vitamino D atsargas (nmol/l)Sunkų trūkumą; ryšys su kasdieniu nuovargiu silpnesnis, nei dažnai teigiama

Kiekvienai šio rinkinio eilutei mūsų svetainėje skirtas atskiras straipsnis. Pirmajam tyrimui suprasti perskaitykite mūsų bendro kraujo tyrimo gidą. Jei kyla klausimų dėl geležies, peržiūrėkite mūsų paaiškinimą apie sumažėjusį feritiną ir mūsų geležies tyrimų gidą. Dėl skydliaukės skaitykite mūsų gidą apie skydliaukės hormonų normą, o dėl cukraus kiekio kraujyje – mūsų HbA1c normos gidą.

Kurie tyrimai Lietuvoje apmokami per šeimos gydytoją

Valstybinės ligonių kasos paaiškinimu, šeimos gydytojas nemokamai gali paskirti bendrą kraujo tyrimą, biocheminius tyrimus (lipidogramą, kalį, natrį, kreatininą, ALT, AST, šarminę fosfatazę, bilirubiną, gliukozę, šlapimo rūgštį), skydliaukės funkcijos tyrimą (TTH), uždegimo rodiklius (CRB ir ENG) ir gliukozės tolerancijos mėginį. Feritino, vitamino B12, vitamino D ir GGT šiame sąraše nėra, o HbA1c šeimos gydytojas skiria tik gydomiems nuo cukrinio diabeto. Tokius tyrimus nemokamai gali paskirti gydytojas specialistas, pas kurį šeimos gydytojas nukreipia siuntimu; jei norite juos atlikti nedelsiant be specialisto, tenka mokėti patiems. Pavyzdžiui, vitamino D tyrimas, paskirtas šeimos gydytojo, yra mokamas, o paskirtas endokrinologo – nemokamas.

Tyrimai, pridedami pagal situaciją

Priklausomai nuo jūsų ligos istorijos, gydytojas gali pridėti celiakijos antikūnų tyrimą, kreatinkinazę (esant raumenų simptomams), rytinį kortizolį, hepatito ar ŽIV serologinius tyrimus arba nėštumo testą. Miego apnėja, depresija ir šalutinis vaistų poveikis diagnozuojami klausimais ir apžiūra, o ne kraujo tyrimu, todėl normalūs tyrimai niekada neužbaigia paieškų.

Kaip dažnai šie tyrimai iš tiesų ką nors randa?

Šie tyrimai nenormalūs būna maždaug nuo dešimtadalio iki ketvirtadalio atvejų, o dažniausiai nukrypsta feritinas. 2025 m. Jungtinės Karalystės laboratorijų tinklo auditas į šį klausimą atsakė realiais skaičiais. Iš 16 889 pirminės sveikatos priežiūros užsakymų su pažyma „nuolat pavargęs“ arba „nuovargis“ bendras kraujo tyrimas buvo užsakytas 89 % atvejų, inkstų funkcija – 83 %, kepenų tyrimai ir TTH – 80 %, CRB – 66 %. O feritinas buvo užsakytas tik 9,4 % atvejų.

Nenormalių rezultatų dažnis pasakoja ką kita: feritinas buvo už referencinių ribų 26 % žmonių, kuriems jis buvo išmatuotas, kepenų tyrimai – 25 %, bendras kraujo tyrimas – 23 %, inkstų funkcija – 15 %, CRB – 14 %, o TTH – 10 %. Kitaip tariant, dažniausiai nenormalus buvo vienas rečiausiai užsakomų tyrimų. Jei esate menstruojanti moteris, dažnai duodate kraujo ar laikotės ribojančios dietos, pagrįsta paklausti, ar feritinas įtrauktas į jūsų siuntimą.

Galioja dvi išlygos: žymė „nenormalu“ dar nereiškia jūsų nuovargio priežasties, nes daug nedidelių nukrypimų būna atsitiktiniai, o auditas matuoja radinius, o ne baigtis.

Kai kraujo tyrimai normalūs, bet vis tiek jaučiatės išsekę

Tai dažniausia situacija, ir ji nėra aklavietė. 2024 m. kohortos tyrimas, apėmęs 304 914 Anglijos pirminės sveikatos priežiūros pacientų su naujai atsiradusiu nuovargiu, surikiavo vėliau nustatytas diagnozes. Sąrašo viršuje buvo depresija, kvėpavimo takų infekcijos, nemiga ir kiti miego sutrikimai bei skydliaukės ligos (moterims). Vėžys apskritai buvo retas, tačiau 70 metų ir vyresniems vyrams jis tapo viena pagrindinių priežasčių, todėl šiai grupei pagrįsti tiksliniai tyrimai.

Kai tyrimai švarūs, kiti klausimai susiję su miego kokybe, knarkimu ir kvėpavimo pauzėmis, nuotaika, alkoholiu, fiziniu aktyvumu ir visais vartojamais vaistais bei maisto papildais. Norėdami daugiau sužinoti apie dvi dažnas priežastis, perskaitykite mūsų miego apnėjos apžvalgą ir mūsų depresijos gidą.

Kaip skaityti rezultatus be klaidingų pavojaus signalų

Padeda trys taisyklės. Pirma, referenciniai intervalai yra statistiniai: maždaug vienas sveikas žmogus iš dvidešimties bet kuriame tyrime šiek tiek išeina už „normos“ ribų, todėl viena ribinė reikšmė retai reiškia ligą. Antra, ieškokite dėsningumų, o ne pavienių skaičių: sumažėjęs hemoglobinas su mažais eritrocitais ir sumažėjusiu feritinu rodo geležies trūkumą, padidėjęs TTH su sumažėjusiu laisvuoju T4 – sumažėjusią skydliaukės funkciją, o normalus bendras kraujo tyrimas su sumažėjusiu feritinu – geležies trūkumą dar prieš mažakraujystę. Trečia, prieš veikdami pasitikrinkite: šiek tiek padidėjęs TTH ar ribinis HbA1c paprastai pakartojami po kelių savaičių, prieš priimant sprendimą dėl gydymo.

Normos ribos skiriasi priklausomai nuo laboratorijos, todėl visada žiūrėkite į intervalą savo atsakyme. Pavyzdžiui, „Medicina Practica“ laboratorijos feritino intervalas 18–51 metų moterims yra 6,4–175,2 µg/l, vyrams nuo 18 metų – 31,3–408,5 µg/l, TTH – 0,35–4,94 mIU/l, vitamino B12 – 145–569 pmol/l, o hemoglobino 21 metų ir vyresnėms moterims – 120–150 g/l.

Jei netikėtumas – kepenų fermentai, perskaitykite mūsų kepenų funkcijos tyrimų gidą. Dėl inkstų rodiklių ir elektrolitų atsiverskite mūsų inkstų funkcijos tyrimų gidą, o dėl uždegimo – mūsų gidą apie padidėjusį CRB.

Kada skubiai kreiptis į gydytoją

  • Nuovargis trunka dvi savaites ar ilgiau, nepaisant poilsio, geresnio miego ir tinkamos mitybos.
  • Nuovargis atsirado staiga, pasireiškė vyresniam nei 65 metų žmogui arba kartu su nepaaiškinamu svorio kritimu, karščiavimu ar naktiniu prakaitavimu.
  • Nuovargis su dusuliu, krūtinės skausmu, nereguliariu ar labai dažnu širdies plakimu arba alpimu: skambinkite 112.
  • Juodos ar kruvinos išmatos, kraujo vėmimas arba gausios menstruacijos.
  • Bloga nuotaika, susidomėjimo praradimas ar mintys susižaloti: pagalbos ieškokite tą pačią dieną, o esant pavojui gyvybei skambinkite 112.

Naujausi mokslo pasiekimai

Naujausi tyrimai patikslina, ką kraujo tyrimai gali ir ko negali padaryti pavargusiam pacientui. Štai ką jie nustatė ir ką tai jums keičia.

Minėtas 2025 m. Jungtinės Karalystės auditas parodė, kad feritinas, nenormalus maždaug kas ketvirtam ištirtam žmogui, buvo užsakomas rečiau nei kas dešimtam. Ką tai reiškia jums: „pilnas“ tyrimų rinkinys ne visada būna pilnas, o klausimas apie geležies atsargas yra visiškai pagrįstas, ypač moterims.

2024 m. Anglijos kohortos tyrimas, apėmęs daugiau nei 300 000 suaugusiųjų su naujai atsiradusiu nuovargiu, parodė, kad vėliau dažniausiai buvo diagnozuojama depresija, infekcijos, miego sutrikimai ir skydliaukės ligos, o vėžys buvo reikšmingas daugiausia vyresniems nei 70 metų vyrams. Ką tai reiškia jums: normalūs kraujo tyrimų rezultatai turėtų nukreipti dėmesį į miegą ir nuotaiką, o ne į begalinius papildomus tyrimus.

2025 m. metaanalizė (apibendrinta 18 tyrimų, apie 1 400 dalyvių, analizė) parodė, kad geležies papildai sumažino nuovargį, nerimą ir pagerino fizinę savijautą menstruojantiems suaugusiesiems ir jauniems žmonėms, kuriems trūko geležies, bet nebuvo mažakraujystės, ir neturėjo jokio poveikio tiems, kurių geležies kiekis buvo normalus. Ką tai reiškia jums: geležies trūkumas gali sukelti simptomų dar prieš sumažėjant hemoglobinui, tačiau papildai be feritino tyrimo greičiausiai nepadės ir gali pakenkti.

Nedidelis 2025 m. atsitiktinių imčių tyrimas (IRONWOMAN, 26 aktyvios moterys) parodė, kad geležies trūkumo be mažakraujystės korekcija geležimi į veną per keturias savaites pagerino nuovargio įvertinimus. Ką tai reiškia jums: rezultatas preliminarus ir taikomas konkrečiai grupei, tačiau jis dar kartą patvirtina, kad feritiną verta išmatuoti, o ne spėlioti.

Galiausiai 2023 m. atnaujintos Vokietijos šeimos medicinos rekomendacijos dėl nuovargio patvirtino, kad trumpas pagrindinių tyrimų rinkinys (gliukozė, bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodiklis, kepenų fermentai, TTH) yra įrodymais pagrįstas atspirties taškas, o kiti tyrimai skiriami tik tada, kai ligos istorija rodo konkrečią kryptį. Ką tai reiškia jums: tikslinis tyrimų rinkinys, įvertintas kontekste, naudingesnis už ilgą tyrimų sąrašą.

Žodynėlis

TerminasApibrėžimas
Bendras kraujo tyrimas (BKT)Tyrimas, kuriuo suskaičiuojami ir įvertinami raudonieji, baltieji kraujo kūneliai ir trombocitai bei išmatuojamas hemoglobinas – deguonį pernešantis baltymas.
FeritinasGeležį kaupiantis baltymas; jo kiekis kraujyje atspindi organizmo geležies atsargas. Uždegimo metu jis gali padidėti, net kai geležies trūksta.
Geležies trūkumas be mažakraujystėsMažos geležies atsargos (sumažėjęs feritinas), kai hemoglobinas dar normalus; jau gali sukelti nuovargį.
TTH (tireotropinis hormonas)Hipofizės hormonas, valdantis skydliaukę; jis padidėja, kai skydliaukės funkcija sumažėjusi, ir sumažėja, kai ji padidėjusi. Angliškai vadinamas TSH.
HbA1cGlikozilintas hemoglobinas – vidutinio cukraus kiekio kraujyje per du–tris ankstesnius mėnesius matas.
CRB (C reaktyvusis baltymas)Kepenų baltymas, kurio per kelias valandas padaugėja esant uždegimui ar infekcijai bet kurioje kūno vietoje.
GFGGlomerulų filtracijos greitis – iš kreatinino apskaičiuojamas dydis, rodantis, kaip gerai inkstai filtruoja kraują.
NHISJAV nacionalinė sveikatos apklausa – nuolatinė CDC namų ūkių apklausa, kurios duomenimis paremta 2026 m. rugsėjo nuovargio ataskaita.

Dažniausi klausimai

Kokie kraujo tyrimai atliekami esant nuovargiui?

Dauguma gydytojų pradeda nuo bendro kraujo tyrimo, feritino, TTH, gliukozės nevalgius ar HbA1c, CRB, kepenų fermentų ir kreatinino su elektrolitais. Vitaminas B12, vitaminas D, celiakijos antikūnai, kreatinkinazė, kortizolis ar infekcijų tyrimai pridedami, kai to reikia pagal jūsų ligos istoriją. Tikslas – rasti gydomas priežastis, tokias kaip mažakraujystė, geležies trūkumas, skydliaukės ligos ir cukrinis diabetas, o ne ištirti viską.

Kodėl nuolat jaučiuosi pavargęs, kai kraujo tyrimai normalūs?

Normalūs rezultatai dažni ir raminantys: jie daro mažakraujystę, skydliaukės ligas, cukrinį diabetą ir rimtus organų sutrikimus mažai tikėtinus. Dažniausi paaiškinimai tada yra prastas ar pertraukiamas miegas, miego apnėja, depresija ar nerimas, šalutinis vaistų poveikis, alkoholis, fizinis neaktyvumas arba būklė po infekcijos, pavyzdžiui, ilgasis COVID. Paprastai naudingiausias kitas žingsnis – nuoseklus pokalbis su gydytoju apie miegą, nuotaiką ir vaistus.

Kokie kraujo tyrimai geriausi moterims, kai kamuoja nuovargis?

Taikomas tas pats pirmo pasirinkimo rinkinys, tačiau ypač svarbus feritinas, nes dėl menstruacinio kraujo netekimo geležies trūkumas dažnas ir gali sukelti nuovargį dar prieš atsirandant mažakraujystei. Svarbus ir TTH, nes skydliaukės ligos moterims būna kelis kartus dažnesnės. Vaizdą papildo nėštumo testas ir, jei aktualu, gausių menstruacijų įvertinimas.

Ar padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis gali sukelti nuovargį?

Padidėjęs kraujospūdis pats savaime paprastai nesukelia simptomų, tačiau kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai gali sukelti nuovargį, o hipertenzija dažnai būna kartu su miego apnėja, inkstų ligomis ar skydliaukės sutrikimais, kurie nuovargį sukelia. Sumažėjęs kraujospūdis gali sukelti nuovargį ir galvos svaigimą, ypač esant dehidratacijai, mažakraujystei ar antinksčių sutrikimams. Abiem atvejais tinkamas sprendimas – įprastas nuovargio tyrimų rinkinys ir vartojamų vaistų peržiūra.

Ar kraujo tyrimas gali nustatyti depresiją ar perdegimą?

Ne. Depresijos, nerimo ar perdegimo kraujo žymens nėra. Kraujo tyrimai naudojami atmesti fizines ligas, kurios juos imituoja ar sunkina, pavyzdžiui, sumažėjusią skydliaukės funkciją, mažakraujystę ar vitamino B12 trūkumą. Pati diagnozė remiasi patvirtintais klausimynais ir gydytojo pokalbiu. CDC ataskaita primena, kaip dažnai nuovargis ir nuotaikos simptomai pasireiškia kartu.

Ar prieš nuovargio kraujo tyrimus reikia nevalgyti?

Tik jei įtraukta gliukozė nevalgius ar lipidograma; HbA1c, bendram kraujo tyrimui, feritinui, TTH, CRB, kepenų ir inkstų tyrimams nevalgyti nebūtina. Vis dėlto kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos prašo kraują duoti ryte nevalgius, todėl laikykitės savo laboratorijos nurodymų. Feritiną ir TTH geriausia matuoti, kai nesergate ūmia liga, nes infekcija padidina feritiną ir gali laikinai pakeisti TTH. Jei tiriamas kortizolis, kraujas imamas ryte.

Šaltiniai

Skaitykite daugiau

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Nuovargio tyrimų rezultatai grįžta kaip tankus skaičių, žymių ir referencinių ribų sąrašas. AI DiagMe kartu įvertina jūsų bendrą kraujo tyrimą, feritiną, skydliaukės rodiklius, cukraus kiekį, uždegimo, kepenų ir inkstų rodiklius ir paprasta kalba paaiškina, kas normalu, ką verta įvertinti atidžiau ir ko paklausti gydytojo. Ataskaita padeda suprasti rezultatus; ji nenustato diagnozės ir niekada nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Gaukite rezultatų paaiškinimą per kelias minutes

Redakcija

  • AI DiagMe

    Autorius

    AI DiagMe komandą sudaro gydytojai, klinikiniai specialistai ir medicinos redaktoriai. Mūsų straipsnius rašo sveikatos komunikacijos specialistai, o juos peržiūri ir patvirtina mūsų mokslinio komiteto gydytojai – praktikuojantys ligoninių gydytojai, dirbantys hematologijos, endokrinologijos, bendrosios medicinos ir kitose srityse. Redakcijai vadovaujantis Julien Priour yra baigęs HEC Paris MBA studijas, o mokslinio rašymo ir publikavimo mokėsi Prancūzijos tvaraus vystymosi tyrimų institute (IRD, FUN-MOOC, 2026). Kiekvienas tekstas remiasi galiojančiomis klinikinėmis rekomendacijomis ir recenzuojamais medicinos leidiniais.

    El. paštas Svetainė
  • Julien Priour

    Redagavo

    AI DiagMe įkūrėjas ir generalinis direktorius · Vyresnysis medicinos redaktorius · HEC Paris absolventas

    Julien Priour is a senior medical editor at AI DiagMe, where he oversees the editorial line and the fact-checking process. A graduate of HEC Paris, he has 3 years of experience in health publishing and was trained in scientific writing and publishing by the French National Research Institute for Sustainable Development (IRD, FUN-MOOC, 2026). He makes sure that every article follows current medical guidelines and is reviewed and validated by a physician from the scientific and ethics committee. He sets the sourcing standards (HAS, Ameli, INSERM…) and the review standards applied across the entire site.

    El. paštas LinkedIn
  • Dr. Claude Tchonko

    Medicininė peržiūra

    Dr. Claude Tchonko is a hematologist, in practice since 2013, currently working at Clinique Mas de Rochet (Castelnau-le-Lez, France). With an international background, he specializes in the management of hematologic malignancies (leukemias, lymphomas, myelomas), with particular expertise in autologous stem cell transplantation, CAR-T cell therapy and the optimization of care pathways in onco-hematology.

    Author of a reference work, “Lymphoid Hematologic Malignancies in Mali”, he combines clinical practice with active involvement in projects developing technology solutions for healthcare.

    He holds a State Doctorate in Medicine (Faculty of Medicine of Bamako, 2006) and completed his training with a Certificate of Specialized Studies in Bioclinical Hematology (Abidjan-Cocody, 2010) and several university diplomas: a DFMS in Hematology and an inter-university diploma (DIU) in Onco-Hematological Cytogenetics (Grenoble), as well as a university diploma (DU) in major sickle cell disease (UPEC).

    Dr. Claude Tchonko LinkedIn

Susiję straipsniai

Netrukus