Išsėtinės sklerozės kraujo tyrimas kol kas nėra būdas šią ligą diagnozuoti, tačiau sparčiai tampa būdu ją stebėti. 2026 m. rugpjūčio mėn. žurnale „JAMA Neurology“ paskelbtame tyrime daugiau kaip 2 300 išsėtine skleroze sergančių žmonių buvo stebimas baltymas, vadinamas GFAP, ir nustatyta, kad jo kiekis kraujyje susijęs su lėtu, tyliu būklės blogėjimu, vykstančiu tarp paūmėjimų. Šiame straipsnyje sužinosite, ką matuoja GFAP, kuo jis skiriasi nuo moksliniuose tyrimuose jau naudojamo neurofilamentų žymens, ką šie rezultatai įrodo ir ko neįrodo, ir kokius klausimus verta užduoti per kitą vizitą pas neurologą.
Ką iš tikrųjų matavo 2026 m. rugpjūčio tyrimas
Bazelio universiteto ir Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkai sujungė dvi ilgai stebimas pacientų grupes: Šveicarijos išsėtinės sklerozės kohortą ir EPIC tyrimą San Franciske. Kartu jos apėmė 2 329 žmones ir daugiau kaip 18 600 kraujo matavimų, o kai kurie dalyviai stebėti ilgiau nei dešimtmetį. Kas šešis–dvylika mėnesių iš įprasto kraujo mėginio buvo matuojami du baltymai: GFAP (glijos fibrilių rūgštinis baltymas) ir NfL (neurofilamentų lengvoji grandinė).
Klausimas buvo siauras ir praktiškas. Ar kuris nors iš šių baltymų gali iš anksto parodyti progresiją, nepriklausančią nuo paūmėjimų aktyvumo, t. y. negalią, kuri pamažu didėja be akivaizdaus priepuolio? GFAP galėjo. Žmonėms, kurių GFAP buvo didelis pagal jų amžių, būklė iki kito planinio vizito pablogėdavo maždaug 40 proc. dažniau. O kai GFAP per pirmuosius dvejus gydymo metus mažėjo, vėlesnio blogėjimo rizika gerokai sumažėdavo.
Autoriai atkreipė dėmesį ir į mokslinę naudą: atrenkant dalyvius pagal GFAP, į progresiją nukreiptų klinikinių tyrimų dydį būtų galima sumažinti maždaug penktadaliu. Tai svarbu, nes progresuojančias ligos formas ištirti sunkiausia.
GFAP ir NfL parodo du skirtingus dalykus
GFAP ir NfL parodo skirtingus ligos procesus: NfL – ūmų nervinių skaidulų pažeidimą, GFAP – lėtą foninę progresiją. Šie du baltymai dažnai minimi kartu, tačiau jie kyla iš skirtingų ląstelių ir neša skirtingą žinią. NfL išsiskiria iš pažeistų nervinių skaidulų, todėl padidėja paūmėjimo metu ir apie jį. GFAP kyla iš astrocitų – galvos ir nugaros smegenų atraminių ląstelių – ir atspindi lėtesnį foninį procesą, o ne ūmų paūmėjimą.
| Ypatybė | NfL (neurofilamentų lengvoji grandinė) | GFAP (glijos fibrilių rūgštinis baltymas) |
|---|---|---|
| Kilmės ląstelė | Nervinės skaidulos (aksonai) | Astrocitai – smegenų atraminės ląstelės |
| Ką rodo padidėjimas | Ūmų uždegimą, naujus židinius, paūmėjimą | Lėtą progresiją tarp paūmėjimų |
| Signalo laikotarpis | Nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių | Nuo kelių mėnesių iki kelerių metų |
| Priklausomybė nuo amžiaus | Taip, rezultatai koreguojami pagal amžių | Taip, be to, priklauso nuo lyties ir kūno svorio |
| Prieinamumas 2026 m. | Specializuoti centrai ir moksliniai tyrimai | Daugiausia mokslinių tyrimų kohortos |
Būtent šis papildomumas ir yra praktinė esmė. Naudojami kartu, du žymenys apibūdina skirtingas tos pačios ligos puses, todėl dabartiniai moksliniai tyrimai matuoja abu, o ne renkasi vieną.
Ką tai keičia jums ir ko nekeičia
Trumpai: kol kas tai keičia mokslinių tyrimų kryptį, o ne jūsų gydymą ar diagnozę. Tris dalykus verta pasakyti aiškiai.
Pirma, tai stebėsenos žymuo, o ne patikros tyrimas. GFAP padidėja sergant daugeliu ligų, pažeidžiančių smegenis, be to, natūraliai didėja su amžiumi. Viena atskira neapdorota vertė reiškia labai mažai, todėl mokslininkai naudojo pagal amžių koreguotus balus, o ne paprastus skaičius.
Antra, išsėtinė sklerozė diagnozuojama taip pat, kaip ir pernai. Mūsų apžvalgoje aprašomi išsėtinės sklerozės simptomai, priežastys ir diagnostika. Diagnozė remiasi klinikiniu vaizdu, magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) radiniais ir, jei reikia, smegenų skysčio tyrimu. Joks kraujo baltymas to nepakeičia.
Trečia, daugumoje šalių, taip pat ir Lietuvoje, GFAP kol kas nėra įprastinės priežiūros dalis. Šiose kohortose naudoti tyrimo metodai yra itin jautrios mokslinių tyrimų platformos, ir nėra sutartos ribos, kurią laboratorija šiandien galėtų išspausdinti jūsų atsakyme. Jei neurologas užsimena apie GFAP, dažniausiai tai bus susiję su moksliniu tyrimu ar specializuotu centru.
Keičiasi pats pokalbis. Iki šiol tyli progresija dažniausiai būdavo atpažįstama atgaline data, kai funkcija jau būdavo pablogėjusi. Žymuo, kuris pasikeičia anksčiau nei ėjimo testo rezultatas, gydytojams suteikia ankstesnį signalą, į kurį galima reaguoti.
Naujausi mokslo pasiekimai
Keturios per pastaruosius trejus metus paskelbtos publikacijos paaiškina, kaip GFAP iš laboratorinio įdomumo tapo patikima stebėsenos priemone.
2023 m. Šveicarijos komanda tiesiogiai palygino GFAP ir NfL 355 žmonėms. Nustatyta, kad pacientų, kurių progresuojanti liga blogėjo, GFAP buvo aiškiai didesnis nei stabilios būklės pacientų, net įvertinus NfL, o didesnis GFAP buvo susijęs su greitesniu pilkosios medžiagos nykimu MRT vaizduose. Ką tai reiškia jums: šie du žymenys jau tada pasakojo skirtingas istorijas, ir būtent GFAP buvo susijęs su nuolatiniu blogėjimu, o ne su paūmėjimais.
2024 m. ta pati grupė stebėjo 362 žmones, pradedančius B ląsteles naikinantį gydymą – vieną stipriausių imuninių terapijų, taikomų išsėtinei sklerozei. Tiems, kurių GFAP praėjus metams po gydymo pradžios išliko didelis, vėliau būklė blogėdavo dažniau. Ką tai reiškia jums: žymuo, regis, reaguoja ne tik į ligą, bet ir į gydymą, todėl yra naudingas stebėsenai.
2025 m. žurnale „The Lancet Neurology“ paskelbtoje apžvalgoje apibendrinta, kur šie kraujo žymenys yra šiandien. NfL atspindi nervinių skaidulų pažeidimą aktyvaus uždegimo metu; GFAP apibūdinamas kaip naujas nuo paūmėjimų nepriklausomos progresijos žymuo; tiriamas ir trečias baltymas – CHI3L1. Ką tai reiškia jums: sritis krypsta link kelių žymenų rinkinio, o ne vieno tobulo tyrimo.
2026 m. rugpjūčio tyrimas yra didžiausias iš keturių ir pirmasis, kurio rezultatai nepriklausomai patvirtinti antroje, atskiroje kohortoje. Tai svarbu: rezultatas, kuris pasitvirtina kitoje šalyje, su kitais pacientais ir kitais gydytojais, yra kur kas patikimesnis už pasirodžiusį tik kartą. Vis dėlto visi keturi yra stebėjimo tyrimai, kurie parodo sąsajas, o ne įrodo priežastį ir pasekmę, ir nė viename nenustatyta ribinė vertė, kurią klinika šiandien galėtų taikyti konkrečiam pacientui.
Kada kalbėtis su neurologu
Kraujo žymenys yra mokslinių tyrimų tema, tačiau priežastys kreiptis į gydytoją nepasikeitė ir yra konkrečios. Lietuvoje pas neurologą paprastai patenkama su šeimos gydytojo siuntimu, o jau gydomi pacientai stebimi savo neurologo ar išsėtinės sklerozės centro. Kreipkitės, jei:
- atsirado naujas ar sustiprėjo silpnumas, tirpimas, regėjimo sutrikimas ar pusiausvyros problemos, trunkančios ilgiau nei 24 valandas;
- per kelis mėnesius pamažu keičiasi įveikiamas atstumas, rankų miklumas ar nuovargis, net jei aiškaus paūmėjimo nebuvo;
- vartojant ligos eigą modifikuojantį vaistą atsirado šalutinių poveikių ar pakito kraujo rodikliai;
- abejojate, ar dabartinis gydymas vis dar veikia.
Staiga atsiradus veido asimetrijai, kalbos sutrikimui ar vienos kūno pusės silpnumui, nelaukite vizito ir skambinkite 112: tokie simptomai gali reikšti insultą.
Daugumą išsėtinės sklerozės vaistų jau lydi įprastiniai laboratoriniai tyrimai, ir juos suprasti naudinga. Atskirame gide paaiškiname, ką rodo kraujo tyrimai, o kitame aptariame blogus kraujo tyrimų rezultatus. Jei tyrimus atliekate pirmą kartą, aprašome ir tai, kaip vyksta kraujo paėmimas iš venos.
Kadangi išsėtinė sklerozė yra imuninės kilmės liga, gali būti naudingi ir susiję puslapiai. Viename straipsnyje apžvelgiami autoimuninių ligų simptomai ir gydymas, kitame išsamiai aprašomi autoimuninių ligų tyrimai, o trečiame paaiškinama, ką reiškia padidėjęs CRB.
Terminų žodynėlis
| Terminas | Paaiškinimas |
|---|---|
| GFAP | Glijos fibrilių rūgštinis baltymas. Astrocitų struktūrinis baltymas, kurį galima išmatuoti kraujyje, kai šios ląstelės suaktyvėja ar yra pažeidžiamos. |
| NfL | Neurofilamentų lengvoji grandinė. Baltymas, išsiskiriantis pažeidus nervines skaidulas ir naudojamas kaip aktyvaus uždegimo žymuo. |
| Astrocitas | Žvaigždės formos galvos ir nugaros smegenų atraminė ląstelė, maitinanti neuronus ir padedanti kontroliuoti uždegimą. |
| PIRA | Nuo paūmėjimų aktyvumo nepriklausoma progresija. Negalia, kuri pamažu didėja be atpažinto paūmėjimo. |
| Paūmėjimas | Naujų ar sugrįžusių neurologinių simptomų epizodas, trunkantis bent 24 valandas, po kurio būklė iš dalies ar visiškai atsistato. |
| Kohortinis tyrimas | Tyrimas, kuriame ta pati žmonių grupė stebima laikui bėgant ir fiksuojama, kas su jais vyksta. |
| Pagal amžių koreguotas balas | Rezultatas, išreikštas kaip nuokrypis nuo to, kas būdinga to paties amžiaus žmogui, o ne kaip neapdorota koncentracija. |
| Ligos eigą modifikuojantis gydymas | Ilgalaikis gydymas, kuriuo siekiama sumažinti paūmėjimų skaičių ir sulėtinti išsėtinės sklerozės eigą. |
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kraujo tyrimu galima diagnozuoti išsėtinę sklerozę?
Ne. Nėra vieno kraujo tyrimo, kuris patvirtintų išsėtinę sklerozę. Diagnozė nustatoma derinant ligos istoriją, neurologinį ištyrimą, galvos ir nugaros smegenų MRT ir kartais smegenų skysčio, paimto juosmeninės punkcijos metu, tyrimą. Kraujo tyrimai daugiausia naudojami atmesti išsėtinę sklerozę primenančioms ligoms, pavyzdžiui, kai kurioms infekcijoms, vitaminų trūkumui ir kitoms autoimuninėms ligoms.
Ar galiu paprašyti gydytojo atlikti GFAP tyrimą?
Daugumoje šalių, įskaitant Lietuvą, šiandien atsakymas yra ne, nes šis tyrimas už mokslinių tyrimų ribų įprastai nesiūlomas, o patvirtintos referencinės ribos individualiems sprendimams nėra. Jį gali matuoti specializuoti išsėtinės sklerozės centrai, dalyvaujantys tyrimuose. Pagrįsta paklausti savo neurologo, ar jūsų centras dalyvauja biožymenų tyrimuose.
Ar didelis GFAP reiškia, kad mano išsėtinė sklerozė blogėja?
Vien tai to nereiškia. 2026 m. tyrime nustatyta didesnė vidutinė rizika didelėje grupėje, o ne tikrumas konkrečiam žmogui. GFAP taip pat didėja su amžiumi, skiriasi vyrams ir moterims ir padidėja po kitų smegenų pažeidimų, pavyzdžiui, insulto ar galvos traumos. Tai vienas signalas iš daugelio, vertinamas kartu su simptomais ir vaizdiniais tyrimais.
Ar tai tas pats, kas nauji Alzheimerio ligos kraujo tyrimai?
Ne, nors abu priklauso tai pačiai itin jautrių kraujo tyrimų šeimai. Alzheimerio ligos tyrimai matuoja tokius baltymus kaip p-tau217, susijusius su amiloido ir tau patologija. GFAP ir NfL yra bendrieji smegenų ir nervų pažeidimo žymenys, tiriami sergant įvairiomis neurologinėmis ligomis.
Ar išsėtinės sklerozės gydymui reikia reguliarių kraujo tyrimų?
Taip, daugumai ligos eigą modifikuojančių vaistų reikia periodinės stebėsenos – paprastai bendro kraujo tyrimo, kepenų fermentų ir kartais inkstų funkcijos rodiklių – vartojamo vaisto nustatytais intervalais. Tai atskira nuo biožymenų mokslinių tyrimų ir yra įprastos saugumo stebėsenos dalis.
Per kiek laiko gaunami šie rezultatai?
Įprastinių saugumo tyrimų rezultatai paprastai būna per kelias darbo dienas, o atliktų tyrimų atsakymus dažnai galite matyti „E. sveikatos“ sistemoje ar laboratorijos portale. Moksliniai tyrimai, tokie kaip GFAP, atliekami partijomis ir gali užtrukti kelias savaites – tai dar viena priežastis, kodėl jie šiuo metu nenaudojami skubiems klinikiniams sprendimams.
Šaltiniai
- National Library of Medicine – Multiple Sclerosis, MedlinePlus, 2026 – medlineplus.gov
- National Institute of Neurological Disorders and Stroke – Multiple Sclerosis (MS), NIH, 2025 – ninds.nih.gov
- Mayo Clinic – Multiple sclerosis: diagnosis and treatment, 2026 – mayoclinic.org
- Einsiedler M, Sandgren S, Schaedelin S, et al. – Serum Glial Fibrillary Acidic Protein Dynamics, Disease Progression, and Therapy Response in Multiple Sclerosis – JAMA Neurology, 2026 – doi.org/10.1001/jamaneurol.2026.2500
- Meier S, Willemse EAJ, Schaedelin S, et al. – Serum Glial Fibrillary Acidic Protein Compared With Neurofilament Light Chain as a Biomarker for Disease Progression in Multiple Sclerosis – JAMA Neurology, 2023 – doi.org/10.1001/jamaneurol.2022.5250
- Benkert P, et al. – Serum GFAP and Neurofilament Light Chain Levels Reflect Different Mechanisms of Disease Progression under B-Cell Depleting Treatment in Multiple Sclerosis – Annals of Neurology, 2024 – consensus.app
- Chitnis T, Magliozzi R, Abdelhak A, et al. – Blood and CSF biomarkers for multiple sclerosis: emerging clinical applications – The Lancet Neurology, 2025 – doi.org/10.1016/S1474-4422(25)00249-2
- E. sveikata – nacionalinė elektroninės sveikatos sistema (registracija vizitams, sveikatos informacija) – esveikata.lt
Daugiau skaitykite
- Bendras kraujo tyrimas: kaip skaityti rezultatus
- Kraujo tyrimų normos: paaiškinimai
- Per kiek laiko būna kraujo tyrimo rezultatai
- Profilaktiniai kraujo tyrimai: ar jų tikrai reikia?
- Ar galima valgyti prieš kraujo tyrimą
Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe
Gyvenant su neurologine liga, dažnai tenka reguliariai atlikti laboratorinius tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, kepenų fermentų, inkstų funkcijos, vitamino D. Šiuos skaičius lengva surinkti, bet sunku suprasti patiems. AI DiagMe perskaito jūsų rezultatus, paprasta kalba paaiškina, ką reiškia kiekviena vertė, ir parodo, kaip ji atrodo referencinių ribų atžvilgiu. Tai padeda suprasti ir pasiruošti klausimams; AI DiagMe nenustato diagnozės ir nepakeičia jūsų gydytojo.
Gaukite tyrimų rezultatų paaiškinimą per kelias minutes
