Išsėtinė sklerozė: simptomai, priežastys, tipai ir diagnostika

Išsėtinė sklerozė – ilgalaikė liga, kai imuninė sistema per klaidą puola apsauginį galvos ir nugaros smegenų nervų dangalą. Šis pažeidimas sutrikdo signalus, keliaujančius tarp smegenų ir likusio kūno, todėl simptomai gali būti labai įvairūs – nuo neryškaus matymo iki tirpimo, nuovargio ir sunkumų vaikščioti. Šiame straipsnyje paaiškinama, kas yra išsėtinė sklerozė, į kokius simptomus ir ankstyvuosius požymius atkreipti dėmesį, kokios yra pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai, kokie yra ligos tipai ir kaip gydytojai nustato diagnozę. Taip pat sužinosite, ką kraujo tyrimai gali ir ko negali pasakyti apie išsėtinę sklerozę, kokiems įspėjamiesiems ženklams reikia skubaus gydytojo dėmesio ir kaip šiandien su šia liga gerai gyventi.

Keičiasi ir ligos stebėsena: skaitykite, ką GFAP prideda prie išsėtinės sklerozės kraujo tyrimo.

Kas yra išsėtinė sklerozė?

Išsėtinė sklerozė (IS) – lėtinė centrinės nervų sistemos, kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys, liga. Sergant IS, imuninė sistema puola mieliną – riebalinį dangalą, kuris apgaubia nervų skaidulas ir padeda elektriniams signalams greitai keliauti. Kai mielinas pažeidžiamas, pranešimai tarp smegenų ir kūno sulėtėja, susipainioja arba visai sustoja.

Šis pažeidimas vadinamas demielinizacija. Pažeistose vietose lieka nedideli randinio audinio ploteliai, vadinami židiniais arba plokštelėmis. Žodis „sklerozė“ reiškia randėjimą, o „išsėtinė“ nurodo, kad šie ploteliai atsiranda ne vienoje vietoje ir ne vienu metu.

IS yra autoimuninė liga, t. y. organizmo gynybinės jėgos per klaidą nukreipiamos prieš savus audinius. Ji taip pat nenuspėjama: kiekvieną žmogų paveikia skirtingai, o jos eigą pirmaisiais metais gali būti sunku prognozuoti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje su IS gyvena apie 2,8 mln. žmonių, ir tai viena dažniausių netrauminės neurologinės negalios priežasčių jauniems suaugusiesiems. Paprastai ji diagnozuojama 20–40 metų amžiaus, o moterims pasireiškia dvigubai ar trigubai dažniau nei vyrams.

Pagrindiniai išsėtinės sklerozės simptomai

Išsėtinės sklerozės simptomai labai įvairūs, nes priklauso nuo to, kurie nervų laidai pažeisti. Nė vienas žmogus nepatiria ligos visiškai vienodai, o tam pačiam žmogui skirtingu metu gali pasireikšti skirtingi simptomai. Dažni požymiai – stiprus nuovargis, regėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, neryškus ar dvejinimasis matymas, ir rankų, kojų ar veido tirpimas arba dilgčiojimas.

Daugelis žmonių taip pat pastebi pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimų, raumenų silpnumą, sustingimą ar spazmus ir sunkumų vaikščioti. Dažni ir šlapimo pūslės bei žarnyno veiklos pokyčiai, galvos svaigimas ir lėtinis skausmas. Dažniausiai nurodomi simptomai:

• Stiprus, nuolatinis nuovargis, neproporcingas fiziniam krūviui
• Neryškus ar dvejinimasis matymas, kartais su akies skausmu
• Tirpimas, dilgčiojimas ar „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūtis
• Raumenų silpnumas, sustingimas ar skausmingi spazmai
• Pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai ar nestabili eisena
• Šlapinimosi, tuštinimosi, o kartais ir lytinės funkcijos sutrikimai
• Atminties, dėmesio ir nuotaikos pokyčiai

Ypatingas IS bruožas – jautrumas karščiui. Daugeliui žmonių simptomai trumpam sustiprėja, kai jiems karšta, kai karščiuoja ar intensyviai sportuoja. Šis poveikis paprastai laikinas ir praeina atvėsus; jis nereiškia, kad pati liga blogėja.

Ankstyvieji požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

Ankstyvoji išsėtinė sklerozė dažnai prasideda vienu neurologiniu epizodu, kuris stiprėja kelias dienas, o paskui per kelias savaites pagerėja. Dažni pirmieji požymiai – staiga vienos akies matymas tampa neryškus ar dingsta, dažnai su skausmu judinant akį, kurios nors kūno dalies tirpimas ar dilgčiojimas ir nepaaiškinamas rankos ar kojos silpnumas ar nerangumas. Kadangi šiuos simptomus gali sukelti ir kitos neurologinės ligos, pavyzdžiui, migrena, vieni jie nėra IS įrodymas, tačiau juos verta patikrinti.

Mažiau matomi simptomai

Kai kurie labiausiai varginantys IS padariniai – tie, kurių kiti žmonės nemato. Daugeliui pasireiškia pažinimo pokyčių: sunku susikaupti, pasitaiko atminties spragų ar sulėtėja mąstymas. Dažni ir nuotaikos pokyčiai, įskaitant depresiją ir nerimą. Ypač verta paminėti nuovargį: tai vienas dažniausiai nurodomų simptomų, dažnai apibūdinamas kaip gerokai sunkesnis už įprastą pavargimą. Šie paslėpti simptomai sutampa su tokiomis būklėmis kaip fibromialgija – tai viena iš priežasčių, kodėl IS nustatyti gali užtrukti.

Kas sukelia išsėtinę sklerozę? Rizikos veiksniai

Tiksli išsėtinės sklerozės priežastis vis dar iki galo nežinoma. Dauguma ekspertų sutaria, kad ji išsivysto dėl genetinių ir aplinkos veiksnių derinio, kurie kartu paskatina imuninę sistemą pulti mieliną. IS nėra tiesiogiai paveldima, tačiau jei artimas giminaitis serga šia liga, jūsų rizika šiek tiek didesnė.

Su didesne tikimybe susirgti IS siejami keli aplinkos veiksniai:

• Epšteino-Baro virusas (EBV): šis labai dažnas virusas, sukeliantis infekcinę mononukleozę, dabar laikomas vienu svarbiausių rizikos veiksnių, nors dauguma juo užsikrėtusių žmonių niekada nesuserga IS.
• Mažas vitamino D kiekis ir mažai saulės šviesos: IS dažnesnė toliau nuo pusiaujo esančiuose regionuose, įskaitant Šiaurės Europą, – tai rodo, kad vitaminas D svarbus imuninei pusiausvyrai.
• Rūkymas: rūkymas didina riziką susirgti IS ir siejamas su greitesniu ligos progresavimu.
• Nutukimas vaikystėje ir paauglystėje: antsvoris ankstyvame amžiuje, ypač mergaitėms, atrodo, didina riziką.
• Moteriška lytis: dėl vis dar tiriamų priežasčių moterys serga dvigubai ar trigubai dažniau nei vyrai.

Išsėtinės sklerozės tipai

Išsėtinė sklerozė nėra viena vienoda liga. Gydytojai išskiria kelias eigas, arba modelius, kurie lemia, kaip simptomai atsiranda ir progresuoja laikui bėgant. Žinant tipą, lengviau parinkti gydymą ir aiškiau suprasti, ko tikėtis. Lentelėje apibendrinti keturi pagrindiniai modeliai.

Recidyvas, kartais vadinamas paūmėjimu ar ataka, – tai naujų simptomų atsiradimas arba aiškus senų pablogėjimas, trunkantis ilgiau nei 24 valandas ir nesukeltas infekcijos ar karščiavimo. Po recidyvo pasveikstama visiškai arba iš dalies.

Kaip diagnozuojama išsėtinė sklerozė

Vieno tyrimo, kuris patvirtintų išsėtinę sklerozę, nėra. Diagnozę neurologas sudėlioja iš jūsų ligos istorijos, apžiūros ir kelių tyrimų, kartu atmesdamas kitas ligas. Plačiai naudojami McDonaldo kriterijai, pagal kuriuos ieškoma įrodymų, kad pažeidimai atsirado skirtingose centrinės nervų sistemos vietose ir skirtingu laiku. Lietuvoje pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją, kuris išduoda siuntimą pas neurologą.

MRT ir juosmeninės punkcijos vaidmuo

Svarbiausias tyrimas – galvos ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Ji gali parodyti demielinizacijos židinius, rodančius IS. Kai kuriais atvejais per juosmeninę punkciją paimamas smegenų skysčio (aplink galvos ir nugaros smegenis esančio skysčio) mėginys. Jame ieškoma oligokloninių juostų – baltymų, rodančių uždegimą nervų sistemos viduje. Kai vaizdas neaiškus, gali būti atliekami ir sukeltųjų potencialų tyrimai, matuojantys, kaip greitai keliauja nervų signalai.

Ką kraujo tyrimai gali ir ko negali parodyti

Dažnas klausimas – ar kraujo tyrimas gali nustatyti IS. Vienas pats – ne. Įprastinio kraujo tyrimo, kuris patvirtintų išsėtinę sklerozę, nėra. Tačiau kraujo tyrimai puikiai padeda atmesti kitas būkles, galinčias imituoti IS, – tai būtinas žingsnis prieš nustatant diagnozę.

Gydytojai dažnai skiria kraujo tyrimus, kad patikrintų, ar nėra panašius simptomus sukeliančių problemų, pavyzdžiui, vitamino B12 trūkumo, galinčio sukelti tirpimą ir dilgčiojimą, sumažėjusios ar padidėjusios skydliaukės funkcijos (skydliaukės hormonų kiekis gali veikti nuovargį ir nuotaiką), Laimo ligos – erkių pernešamos infekcijos – ar autoimuninių ligų, pavyzdžiui, vilkligės, kuriai tikrinti atliekamas antinuklearinių antikūnų (ANA) tyrimas. Mokslininkai taip pat tiria naujesnius kraujo rodiklius, susijusius su smegenų ir nervų sveikata, kurie ateityje galėtų padėti diagnozuoti ir stebėti ligą. Kol kas kraujo tyrimai daugiausia padeda „išvalyti kelią“ patikimai IS diagnozei, o ne ją nustato.

Lietuvoje TTH ir bendras kraujo tyrimas priskirti šeimos gydytojo kompetencijai, todėl juos paskyrus šeimos gydytojui mokėti nereikia. Kiti tyrimai, pavyzdžiui, vitamino D (matuojamas nmol/l), nemokamai atliekami tik tada, kai juos paskiria specialistas; šeimos gydytojo paskirtas vitamino D tyrimas yra mokamas.

Diagnozės nustatymas gali užtrukti, ir šis neapibrėžtumas daugeliui žmonių yra vienas sunkiausių dalykų. Simptomai gali atsirasti ir praeiti, o vieno epizodo nepakanka IS patvirtinti. Paprastas simptomų dienoraštis – kada jie prasidėjo, kiek truko ir kaip jus paveikė – suteikia neurologui vertingos informacijos ir gali padėti paspartinti procesą.

Išsėtinės sklerozės gydymas ir valdymas

Išsėtinės sklerozės kol kas išgydyti neįmanoma, tačiau gydymas labai patobulėjo ir gali pakeisti ligos eigą. Gydymo pagrindas – vaistų grupė, vadinama ligos eigą modifikuojančia terapija (LEMT). Šie vaistai, vartojami tabletėmis, injekcijomis ar infuzijomis, nuramina imuninę sistemą, retina recidyvus ir lėtina ilgalaikės negalios didėjimą.

Ūmaus recidyvo metu trumpas kortikosteroidų kursas gali sumažinti uždegimą ir paspartinti pasveikimą. Kartu su vaistais ne mažiau svarbus ir simptomų valdymas. Kineziterapija padeda judėti, stiprina raumenis ir gerina pusiausvyrą; ergoterapija pritaiko kasdienes užduotis; logopedas padeda tiems, kam sunku kalbėti ar ryti. Psichologinė pagalba padeda atlaikyti emocinę gyvenimo su ilgalaike liga naštą.

Ligos eigą modifikuojančios terapijos pasirinkimas – bendras jūsų ir neurologo sprendimas. Atsižvelgiama į IS tipą ir aktyvumą, bendrą sveikatą, gyvenimo būdą ir asmeninius pageidavimus, nes galimybės svyruoja nuo švelnesnių iki stipresnių vaistų. Pradėjus gydymą paprastai reguliariai lankomasi pas gydytoją ir kartojama MRT, kad būtų įsitikinta, jog gydymas veikia ir yra gerai toleruojamas. Ankstyvas gydymo pradėjimas, kol nesusikaupė per daug pažeidimų, vis dažniau laikomas vienu veiksmingiausių būdų apsaugoti ilgalaikį funkcionavimą.

Geriausių rezultatų paprastai pasiekia daugiadalykė komanda, kurioje kartu dirba neurologai, specializuoti slaugytojai, terapeutai ir psichikos sveikatos specialistai. Tyrimai taip pat sparčiai juda į priekį. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama progresuojančių IS formų gydymui ir pirmiesiems žingsniams atkuriant pažeistą mieliną, kartu siekiant kiekvienam žmogui pritaikyto gydymo.

Kada kreiptis į gydytoją: įspėjamieji ženklai

Dauguma IS simptomų vystosi palaipsniui, tačiau kai kuriems požymiams reikia greito gydytojo dėmesio. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite naują ar nepaaiškinamą regėjimo praradimą, nuolatinį tirpimą ar silpnumą arba nepraeinančius pusiausvyros sutrikimus. Svarbu pasitikrinti anksti, nes anksčiau pradėtas gydymas gali apsaugoti ilgalaikį funkcionavimą.

Kai kurie simptomai reikalauja skubios pagalbos, nes gali rodyti kitą, laiko nelaukiančią problemą. Nedelsdami skambinkite 112, jei pasireiškia:

• Staigus vienos veido ar kūno pusės silpnumas ar nusileidimas
• Staigūs sunkumai kalbėti ar suprasti kalbą
• Staigus, stiprus, niekada anksčiau nepatirtas galvos skausmas
• Staigus regėjimo praradimas kartu su sumišimu ar sunkumais vaikščioti

Tai gali būti ne IS recidyvo, o insulto požymiai, o insultas – skubi medicininė būklė. Abejodami visada saugiau būti greitai įvertinti.

Gyvenimas su išsėtine skleroze

Daugeliui žmonių gerai gyventi su išsėtine skleroze yra realu, ypač turint šiuolaikinį gydymą ir palaikymą. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tik šiek tiek trumpesnė nei bendrosios populiacijos, o šis skirtumas, tobulėjant gydymui, toliau mažėja.

Kasdien keli įpročiai iš tiesų padeda. Nuovargį padeda valdyti veiklos dozavimas, svarbiausių užduočių išskyrimas ir poilsis dar prieš visiškai išsenkant. Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas – vaikščiojimas, plaukimas ar joga – stiprina raumenis ir gerina pusiausvyrą. Subalansuota mityba ir nerūkymas naudingi bendrai sveikatai ir gali padėti imuninei sistemai. Ne mažiau svarbus ir palaikymas: ryšys su gydytojais, šeimos ir draugų pagalba bei pacientų bendruomenė gali palengvinti emocinę ligos pusę. Išmokti įsiklausyti į savo kūną ir pritaikyti dienotvarkę – vienas naudingiausių įgūdžių, kuriuos galite išsiugdyti.

Žodynėlis

• Autoimuninė liga: būklė, kai imuninė sistema per klaidą puola sveikus organizmo audinius. IS – vienas tokių pavyzdžių.
• Centrinė nervų sistema (CNS): galvos ir nugaros smegenys, valdančios mąstymą, judesius ir jutimus.
• Smegenų skystis (likvoras): skaidrus skystis aplink galvos ir nugaros smegenis. Jį galima ištirti atliekant juosmeninę punkciją.
• Demielinizacija: mielino – apsauginio nervų skaidulų dangalo – netekimas ar pažeidimas, dėl kurio nervų signalai sulėtėja ar užblokuojami.
• Ligos eigą modifikuojanti terapija (LEMT): vaistai, retinantys recidyvus ir lėtinantys ilgalaikį IS progresavimą.
• Židinys (plokštelė): dėl demielinizacijos atsiradęs randėjimo plotelis galvos ar nugaros smegenyse, dažnai matomas MRT.
• Mielino dangalas: riebalinis sluoksnis, gaubiantis nervų skaidulas ir leidžiantis elektriniams signalams keliauti greitai ir sklandžiai.
• Oligokloninės juostos: smegenų skystyje randami baltymai, rodantys centrinės nervų sistemos uždegimą.
• Recidyvas (paūmėjimas): naujų simptomų atsiradimas arba aiškus esamų pablogėjimas, trunkantis ilgiau nei 24 valandas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar išsėtinė sklerozė paveldima?

IS nėra tiesiogiai paveldima, ir nėra vieno ją sukeliančio geno. Vis dėlto genetika turi įtakos: jei jūsų tėvas, motina, brolis ar sesuo serga IS, jūsų rizika šiek tiek didesnė už vidutinę. Tačiau tikimybė, kad IS sergančio žmogaus vaikas ar brolis bei sesuo taip pat susirgs, yra tik apie 2–3 %. Dauguma žmonių, kuriems diagnozuota IS, šeimoje šios ligos atvejų visai neturi. Mokslininkai mano, kad liga atsiranda dėl kelių genų ir išorinių veiksnių derinio, o ne vien dėl paveldimumo.

Ar išsėtinė sklerozė mirtina?

Didžiajai daugumai žmonių IS nėra mirtina liga, ir dauguma gyvena beveik normalią gyvenimo trukmę. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiek tiek trumpesnė nei bendrosios populiacijos, tačiau dėl geresnio gydymo šis skirtumas gerokai sumažėjo. Retais atvejais sunkios, pažengusios IS komplikacijos gali tapti rimtos. Nuolat prižiūrint gydytojams, gerai valdant simptomus ir gyvenant sveikai, daugumos žmonių perspektyvos šiandien daug geresnės nei prieš kelis dešimtmečius.

Ar išsėtinę sklerozę galima išgydyti?

Šiuo metu išsėtinės sklerozės išgydyti neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, kad ligos negalima kontroliuoti. Ligos eigą modifikuojanti terapija gali gerokai sumažinti recidyvų dažnį ir sulėtinti negalios didėjimą, ypač jei pradedama anksti. Recidyvų ir atskirų simptomų gydymas taip pat gali labai pagerinti gyvenimo kokybę. Pažeisto mielino atkūrimo ir tikslingesnių gydymo būdų tyrimai aktyvūs ir daug žadantys, todėl gydymo perspektyvos kasmet gerėja.

Ar išsėtinės sklerozės simptomai moterims skiriasi?

Pagrindiniai IS simptomai moterims ir vyrams panašūs, tačiau yra keli skirtumai. Moterims IS pasireiškia dvigubai ar trigubai dažniau, dažnai vaisingo amžiaus laikotarpiu. Kai kurios moterys pastebi, kad simptomai keičiasi kartu su hormonų svyravimais, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo metu ar po nėštumo, kai recidyvo rizika gali trumpam padidėti. Vyrams, priešingai, šiek tiek dažniau išsivysto progresuojančios formos. Šie dėsningumai vis dar tiriami ir nekeičia bendro požiūrio į diagnostiką ar gydymą.

Kiek trunka išsėtinės sklerozės recidyvas?

Recidyvas, arba paūmėjimas, paprastai vystosi kelias dienas, pasiekia piką, o tada lėtai silpnėja. Dauguma recidyvų trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o sveikimas gali tęstis dar savaites ar net mėnesius. Pasveikstama visiškai arba iš dalies, o kai kurie simptomai gali išlikti. Tikras recidyvas trunka ilgiau nei 24 valandas ir nėra sukeltas karščiavimo ar infekcijos. Jei manote, kad prasidėjo recidyvas, susisiekite su savo gydytoju, nes gydymas gali padėti greičiau pasveikti.

Ar kraujo tyrimas gali nustatyti išsėtinę sklerozę?

Joks vienas kraujo tyrimas negali diagnozuoti išsėtinės sklerozės. Diagnozė daugiausia remiasi MRT, neurologiniu ištyrimu ir kartais juosmenine punkcija. Vis dėlto kraujo tyrimai atlieka svarbų pagalbinį vaidmenį: gydytojai juos naudoja, kad atmestų kitas panašius simptomus sukeliančias būkles, pavyzdžiui, vitaminų trūkumą, skydliaukės sutrikimus, infekcijas ir kitas autoimunines ligas. Šių panašių būklių atmetimas – būtina tikslios IS diagnozės dalis.

Šaltiniai

• Kokius kraujo tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas (Valstybinės ligonių kasos paaiškinimas) – Paninfo, 2024 m. sausio 5 d.
• Multiple Sclerosis (MS) – National Institute of Neurological Disorders and Stroke (NIH)
• Multiple sclerosis – NHS
• Multiple sclerosis – Pasaulio sveikatos organizacija

Daugiau skaitykite

• Autoimuninės ligos: simptomai, priežastys ir gydymas
• Laimo liga: priežastys, simptomai ir gydymas
• „Rūkas galvoje“: kraujo rodikliai, kurių galbūt nepastebite
• Vitaminas D (25-OH): kaip suprasti kraujo tyrimą
• Vitamino B12 trūkumas: simptomai, priežastys, gydymas

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Jei neseniai atlikote kraujo tyrimus per neurologinį patikrinimą, rezultatus suprasti vieniems gali būti sunku. Tokie tyrimai kaip vitaminas B12, skydliaukės hormonai, vitaminas D, uždegimo rodikliai (pavyzdžiui, C reaktyvusis baltymas) ar autoimuniniai antikūnai dažnai naudojami siekiant atmesti būkles, kurios imituoja išsėtinę sklerozę. AI DiagMe aiškia, kasdiene kalba paaiškina, ką reiškia kiekviena reikšmė, kad į vizitą atvyktumėte geriau pasiruošę. Jis nediagnozuoja IS ir niekada nepakeičia jūsų neurologo, tačiau gali padėti suprasti skaičius ir užduoti geresnius klausimus.

➡️ Gaukite savo rezultatų paaiškinimą per kelias minutes