Atsidaro naujame skirtuke

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): simptomai, vėžio rizika ir prevencija

Turinys

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV): priežastys, simptomai ir gydymas

⚕️ Šis straipsnis skirtas tik informavimo tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Savo tyrimų rezultatus visada aptarkite su gydytoju.

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – dažniausia lytiniu keliu plintanti infekcija pasaulyje: beveik kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus kada nors gyvenime su juo susiduria. Daugumai žmonių infekcija nesukelia jokių simptomų ir per metus ar dvejus praeina savaime. Rečiau tam tikri didelės rizikos tipai išlieka organizme ir per daugelį metų gali sukelti vėžį. Kai suprantate, kaip virusas plinta, ką jis daro ir ko nedaro, ir kaip jus saugo skiepai bei patikra, nerimą galima pakeisti aiškiu planu. Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra ŽPV, kuo skiriasi nekenksmingi ir didelės rizikos tipai, į kokius simptomus atkreipti dėmesį, kokį vėžį virusas gali sukelti ir kaip Lietuvoje jus apsaugo ŽPV vakcina bei šiuolaikiniai tyrimai.

Kas yra žmogaus papilomos virusas?

Žmogaus papilomos virusas – tai ne vienas virusas, o daugiau nei 200 giminingų virusų šeima. Jie infekuoja odą ir drėgnus kūno dangalus, vadinamus gleivinėmis: gimdos kaklelį, makštį, vulvą, varpą, išeinamąją angą, burną ir gerklę. Apie 40 šių tipų plinta lytinių santykių metu. Gydytojai lytiniu keliu plintančius tipus skirsto į dvi dideles grupes pagal tai, kokią riziką jie kelia.

Mažos ir didelės rizikos tipai

Mažos rizikos tipai, pavyzdžiui, ŽPV 6 ir ŽPV 11, gali sukelti lytinių organų karpas, tačiau beveik niekada nesukelia vėžio. Didelės rizikos tipai, ypač ŽPV 16 ir ŽPV 18, retai sukelia matomų požymių, bet būtent jie lemia beveik visus gimdos kaklelio vėžio atvejus ir didelę dalį išeinamosios angos, varpos, makšties, vulvos bei gerklės vėžio atvejų. Daugumą abiejų rūšių infekcijų imuninė sistema įveikia. Vėžio riziką didina tik didelės rizikos infekcija, kuri išlieka metų metus ir tyliai keičia ląsteles.

Kaip plinta ŽPV

ŽPV perduodamas glaudžiai liečiantis oda prie odos, dažniausiai vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių metu. Įsiskverbimas nebūtinas: virusui perduoti pakanka kontakto su infekuota oda. Kadangi virusas labai paplitęs ir gali metų metus nesukelti jokių požymių, nauja diagnozė neparodo, kada ir nuo ko jį gavote, ir nėra neištikimybės ženklas. Tai svarbu: ŽPV yra beveik visuotinė žmogaus gyvenimo dalis, o ne moralinė nesėkmė. Visuomenės sveikatos duomenimis, maždaug 8 iš 10 žmonių kada nors užsikrečia ŽPV, ir didžiajai daugumai tai nesukelia jokių sveikatos problemų. Retais atvejais nėščioji gali perduoti virusą kūdikiui gimdymo metu, tačiau ilgalaikės žalos tai sukelia retai.

Kam infekcija dažniau išlieka ilgam

ŽPV gali užsikrėsti kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus. Organizmui sunkiau įveikti didelės rizikos infekciją, kai imuninė sistema nusilpusi (dėl ŽIV ar imunitetą slopinančių vaistų), taip pat rūkantiems ir turintiems daug lytinių partnerių. Didžiąją darbo dalį atlieka imuninė sistema: gamindama antikūnus, ji paprastai įveikia virusą per vienus–dvejus metus. Jei įdomu, kaip matuojama antikūnų apsauga, skaitykite mūsų gidą apie IgG antikūnų tyrimą, o kaip skaičiuojamos infekcijas naikinančios imuninės ląstelės, sužinosite gide apie padidėjusį limfocitų kiekį.

Simptomai: nuo lytinių organų karpų iki tylių infekcijų

Dauguma žmonių, turinčių ŽPV, nieko nepastebi. Kai simptomų atsiranda, jie priklauso nuo viruso tipo. Mažos rizikos tipai gali sukelti lytinių organų karpas – minkštus, odos spalvos ar pilkšvus darinius, kurie būna plokšti arba panašūs į mažus žiedinius kopūstus. Jie gali atsirasti ant lytinių organų, aplink išeinamąją angą, burnoje ar gerklėje ir paprastai neskauda. Didelės rizikos tipai dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl ir yra pavojingi: gimdos kaklelio ląstelių pokyčiai vystosi tyliai ir randami atliekant patikrą, o ne pagal savijautą. Kartais didelės rizikos infekcija gimdos kaklelį padaro jautrų ir lengvai kraujuojantį; jei tai jums aktualu, skaitykite mūsų gidą apie jautrų, kraujuojantį gimdos kaklelį. Kadangi karpos ir ląstelių pokyčiai gali būti panašūs į kitas būkles, tikrąją simptomo priežastį gali patvirtinti tik gydytojas.

ŽPV burnoje ir gerklėje

ŽPV gali infekuoti ir burną bei gerklę, kur jis vis dažniau sukelia burnaryklės (gerklės) vėžį, ypač vyrams. Burnos infekcija retai sukelia ankstyvų simptomų, tačiau užkimimą, gerklės skausmą ar guzelį kakle, kurie neišnyksta ilgiau nei porą savaičių, reikia parodyti gydytojui. Kaip virusas elgiasi burnoje, sužinosite mūsų gide apie ŽPV ant liežuvio.

Kokį vėžį gali sukelti ŽPV

Ilgainiui išliekanti didelės rizikos infekcija gali paversti normalias ląsteles ikivėžinėmis, o galiausiai – vėžinėmis. Geriausiai žinomas pavyzdys – gimdos kaklelio vėžys: beveik visus jo atvejus sukelia ŽPV. Virusas lemia ir daugumą išeinamosios angos vėžio bei nemažai gerklės, varpos, makšties ir vulvos vėžio atvejų. JAV Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, ŽPV sukelia maždaug 3 iš 100 vėžio atvejų moterims ir apie 2 iš 100 vyrams. Su ŽPV susijusio gerklės vėžio daugėja, ypač tarp vyrų – tai viena priežasčių, kodėl dabar skiepyti rekomenduojama ne tik mergaites, bet ir berniukus.

Lietuvai ši tema ypač svarbi. Valstybinės ligonių kasos pranešime (2026 m. kovo 4 d.) nurodoma, kad Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, nuo jo miršta daugiau nei 200 moterų, o sergamumas, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir apie du kartus viršija ES vidurkį (LRT, VLK). Gera žinia ta, kad šis procesas trunka metus, todėl patikra turi daug laiko pokyčius pastebėti anksti. Ikivėžines ląsteles paprastai galima rasti ir pašalinti gerokai anksčiau, nei jos taptų vėžiu – būtent todėl reguliari patikra per kelis dešimtmečius taip smarkiai sumažino mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio šalyse, kuriose ji plačiai taikoma. Išsamiau apie tai, kaip šie pokyčiai randami ir gydomi, skaitykite mūsų išsamų gidą apie gimdos kaklelio vėžį.

ŽPV testas ir gimdos kaklelio patikra

Patikra leidžia pastebėti ŽPV padarinius, kol jie dar nepavojingi, ir remiasi dviem susijusiais tyrimais. ŽPV testas (ŽPV DNR tyrimas) ieško didelės rizikos tipų genetinės medžiagos gimdos kaklelio ląstelių mėginyje. Citologinis tepinėlis (PAP tepinėlis) leidžia mikroskopu ištirti pačias ląsteles ir pastebėti jų pakitimus. Kai abu tyrimai atliekami iš to paties mėginio, tai vadinama bendru tyrimu (ko-testavimu).

Lietuvoje veikia gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Jai skirta 25–59 metų moterims: 25–34 metų moterims kas 3 metus atliekamas citologinis tepinėlis, o 35–59 metų – kas 5 metus didelės rizikos ŽPV testas; jei jis teigiamas, iš to paties mėginio atliekamas skystosios citologijos tyrimas (Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras). Į programą kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba akušerį ginekologą poliklinikoje, prie kurios esate prisirašiusi. Kad ir kokį tyrimų grafiką jums rekomenduotų, svarbiausia jo laikytis, nes patikra apsaugo tik tada, kai atliekama reguliariai.

PožymisŽPV testas (ŽPV DNR tyrimas)Citologinis (PAP) tepinėlis
Ko ieškomaDidelės rizikos ŽPV tipų genetinės medžiagosGimdos kaklelio ląstelių pakitimų
Ką rodo rezultatasAr yra didelės rizikos tipasAr ląstelės jau pakitusios
Pagrindinis privalumasLabai jautrus, todėl riziką parodo ankstiParodo, ar pokyčiai jau prasidėjo
Kaip taikomas Lietuvoje35–59 m. moterims kas 5 metus (prevencinė programa)25–34 m. moterims kas 3 metus; po teigiamo ŽPV testo
MėginysGimdos kaklelio tepinėlis arba pačios paimtas makšties mėginysGimdos kaklelio ląstelių mėginys

Ką reiškia ir ko nereiškia teigiamas ŽPV testas

Teigiamas ŽPV testas paprastai reiškia tik tai, kad rastas didelės rizikos viruso tipas, o ne tai, kad sergate vėžiu ar net turite pakitusių ląstelių. Daugeliui moterų kartu su teigiamu ŽPV testu citologinis tepinėlis būna normalus, ir dauguma tokių infekcijų ilgainiui praeina savaime. Toks rezultatas reiškia, kad gydytojai jus stebės atidžiau, o ne kad šiandien kažkas negerai. Išsamiau apie šį dažną derinį skaitykite mūsų paaiškinimą apie normalų tepinėlį ir teigiamą ŽPV testą.

Naujesnė galimybė – pačiai pasiimti makšties mėginį ŽPV tyrimui klinikoje arba namuose; tai gali gerokai palengvinti patikrą. Kaip veikia toks būdas, sužinosite mūsų straipsnyje apie ŽPV savitikros testą.

Kas vyksta gavus nukrypusį rezultatą

Jei patikros tyrimo rezultatas nukrypęs, įprastas kitas žingsnis – atidžiau apžiūrėti gimdos kaklelį didinamuoju prietaisu; ši procedūra vadinama kolposkopija. Jos metu gydytojas gali paimti nedidelį audinio gabalėlį (biopsiją) ir patikrinti, ar yra ikivėžinių ląstelių ir kiek pokyčiai pažengę. Dauguma taip rastų pakitimų būna lengvi: jie arba praeina savaime, arba pašalinami trumpa ambulatorine procedūra. Kvietimas pasitikrinti pakartotinai yra dažnas ir daugeliu atvejų baigiasi raminančia žinia, o ne vėžio diagnoze.

Kaip apsisaugoti nuo ŽPV

ŽPV vakcina

ŽPV vakcina – veiksmingiausias būdas išvengti infekcijos. Lietuvoje naudojama devynvalentė vakcina, sauganti nuo devynių tipų, tarp jų ir nuo didelės rizikos tipų, sukeliančių daugumą su ŽPV susijusio vėžio atvejų. Pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nemokamai, PSDF lėšomis, skiepijami visi 11 metų sulaukę vaikai – ir mergaitės, ir berniukai; skiriamos dvi dozės, tarp jų darant ne trumpesnę kaip 6 mėnesių pertrauką (VLK per LRT). JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) rekomenduoja ir papildomą skiepijimą iki 26 metų, o kai kuriems 27–45 metų suaugusiesiems skiepai taip pat gali būti naudingi – tai verta aptarti su gydytoju. Vakcina veikia geriausiai, kol žmogus dar nesusidūrė su virusu, todėl skiepijama jaunystėje; ji apsaugo nuo naujos infekcijos, bet negydo jau esančios.

Kasdienės priemonės

Be skiepų, prezervatyvai ir latekso servetėlės sumažina ŽPV perdavimo tikimybę, nors visiškai rizikos nepašalina, nes virusas gyvena ir ant jų nedengiamos odos. Nerūkymas ir rekomenduojamos patikros laikymasis užbaigia šį paveikslą, nes tabakas trukdo organizmui įveikti didelės rizikos infekciją. Skiepai ir reguliari patikra kartu yra priežastis, kodėl gimdos kaklelio vėžys dabar laikomas iš esmės išvengiama liga ir kodėl Pasaulio sveikatos organizacija išsikėlė pasaulinį tikslą jį panaikinti.

Naujausi moksliniai pasiekimai

Ryškiausia pastarųjų metų medicinos žinia – ŽPV skiepai veikia, ir labai veiksmingai. Anglijoje pradėta pirmoji nacionalinė programa, ir tyrėjai nustatė, kad 12–13 metų mergaičių skiepijimas gerokai sumažino vėlesnį gimdos kaklelio vėžio ir sunkių ikivėžinių pakitimų dažnį, palyginti su neskiepytomis grupėmis (Falcaro ir kt., 2021). 2024 m. Škotijos tyrimas nuėjo dar toliau: tarp moterų, 12–13 metų amžiaus paskiepytų ankstesne dvivalente vakcina, nerasta nė vieno invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejo (Palmer ir kt.). Jums tai reiškia, kad laiku gauti skiepai suteikia stiprią ir ilgalaikę apsaugą nuo ŽPV sukeliamo vėžio.

Tobulėja ir tyrimai. Dideliame Švedijos tyrime moterys atsitiktinai skirtos į skirtingus patikros būdus (toks planas vadinamas atsitiktinių imčių tyrimu ir laikomas patikimiausiu įrodymų šaltiniu), ir paaiškėjo, kad pirmiausia ieškant viruso apsauga nuo invazinio gimdos kaklelio vėžio buvo geresnė nei vien tradicinio tepinėlio atveju (Wang ir kt., 2024). Jums tai reiškia, kad ŽPV testas, kuris Lietuvos programoje taikomas nuo 35 metų, yra gerai pagrįstas, o ne eksperimentinis pasirinkimas.

Galiausiai, kadangi daug moterų patikros visai neatlieka, tyrėjai tyrė galimybę mėginį pasiimti pačioms. 2024 m. apžvalga, apjungusi daugelio atsitiktinių imčių tyrimų rezultatus (toks metodas vadinamas metaanalize), parodė, kad pasiūlius arba išsiuntus savitikros rinkinius aiškiai daugiau moterų pasitikrino (Wong ir kt.). Jums tai reiškia, kad savitikra leidžia patikrą lengviau įsprausti į tikrą, užimtą gyvenimą, ypač tiems, kam sunku suderinti vizitą klinikoje. Šie rezultatai nuoseklūs ir teikia vilties, nors patikros programos vis dar tikslina, kaip ir kada taikyti kiekvieną galimybę.

Kada kreiptis į gydytoją

Daugumai ŽPV infekcijų jokių veiksmų nereikia, tačiau kai kuriais atvejais verta pasitarti su specialistu. Kreipkitės į šeimos gydytoją arba ginekologą, jei pastebėjote:

  • naujų darinių ar karpų ant lytinių organų, aplink išeinamąją angą ar burnoje;
  • neįprastą kraujavimą iš makšties, taip pat po lytinių santykių ar tarp mėnesinių;
  • teigiamą ŽPV testo rezultatą – kad gydytojas suplanuotų tinkamą stebėseną;
  • užkimimą, gerklės skausmą ar guzelį kakle, kurie nepraeina;
  • praleistą ar uždelstą gimdos kaklelio patikrą, nepriklausomai nuo to, ar esate skiepyta.

Net ir pasiskiepijus nuo ŽPV reguliari patikra išlieka svarbi, nes vakcina apsaugo ne nuo visų didelės rizikos tipų.

Žodynėlis

TerminasApibrėžimas
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV)Daugiau nei 200 giminingų virusų šeima; apie 40 jų plinta lytiniu keliu.
Didelės rizikos ŽPVTipai, pavyzdžiui, ŽPV 16 ir 18, galintys sukelti vėžį, jei infekcija išlieka metų metus.
Mažos rizikos ŽPVTipai, pavyzdžiui, ŽPV 6 ir 11, galintys sukelti lytinių organų karpas, bet retai sukeliantys vėžį.
Lytinių organų karposMinkšti dariniai lytinių organų ar išeinamosios angos srityje, kuriuos sukelia mažos rizikos ŽPV tipai.
Citologinis (PAP) tepinėlisTyrimas, kai gimdos kaklelio ląstelės mikroskopu tiriamos ieškant pakitimų.
ŽPV testas (ŽPV DNR tyrimas)Tyrimas, aptinkantis didelės rizikos ŽPV tipų genetinę medžiagą gimdos kaklelio ląstelėse.
Bendras tyrimas (ko-testavimas)ŽPV testas ir citologinis tepinėlis, atliekami kartu iš to paties mėginio.
Ikivėžiniai pakitimai (displazija)Pakitusios gimdos kaklelio ląstelės, kurios dar nėra vėžys, bet negydomos gali juo tapti.
Burnaryklės vėžysGerklės, liežuvio šaknies ir tonzilių vėžys, vis dažniau siejamas su ŽPV.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vyrai gali užsikrėsti ŽPV ir kaip jie tai sužinotų?

Taip. Vyrai gali užsikrėsti ŽPV ir jį perduoti taip pat, kaip moterys, ir dažniausiai neturi jokių simptomų. Kai kuriems dėl mažos rizikos tipų atsiranda lytinių organų ar išeinamosios angos karpų, o didelės rizikos tipai ilgainiui gali prisidėti prie gerklės, išeinamosios angos ar varpos vėžio. Įprasto, patvirtinto ŽPV patikros tyrimo vyrams nėra, todėl pagrindiniai apsaugos būdai – skiepai (Lietuvoje nemokamai skiepijami ir 11 metų berniukai) ir dėmesys neįprastiems dariniams, opoms ar užsitęsusiam gerklės skausmui.

Ar ŽPV galima išgydyti?

Vaisto, kuris pašalintų patį virusą, nėra. Tačiau didžiąja dauguma atvejų imuninė sistema ŽPV įveikia pati per vienus–dvejus metus, todėl gydymo nereikia. Gydytojai gali gydyti problemas, kurias ŽPV kartais sukelia, pavyzdžiui, lytinių organų karpas ar ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus. Todėl patikra tokia svarbi: ji randa šiuos pokyčius anksti, kai juos lengva sutvarkyti.

Ar ŽPV vakcina veikia, jei jau gyvenu lytinį gyvenimą?

Ji vis tiek gali padėti. Stipriausią apsaugą vakcina suteikia, kai skiriama dar iki bet kokio kontakto su virusu, todėl rekomenduojama ankstyvoje paauglystėje. Tačiau kadangi ji saugo nuo devynių tipų, lytiškai aktyvus žmogus vargu ar bus susidūręs su visais, todėl skiepai vis dar gali apsaugoti nuo naujų infekcijų. CDC rekomenduoja papildomą skiepijimą iki 26 metų, o kai kuriems suaugusiesiems iki 45 metų jis gali būti naudingas pasitarus su gydytoju.

Ką reiškia teigiamas ŽPV testas, jei tepinėlis normalus?

Paprastai tai reiškia, kad yra didelės rizikos tipas, bet jis dar nesukėlė matomų ląstelių pakitimų. Tai dažna ir dažniausiai mažos rizikos situacija. Gydytojas paprastai rekomenduos pakartoti tyrimą po metų arba atlikti kontrolinį tyrimą, kad pamatytų, ar infekcija praėjo – dažniausiai taip ir būna. Teigiamas ŽPV testas su normaliu tepinėliu yra priežastis atidžiai stebėti, o ne vėžio diagnozė.

Ar ŽPV visada praeina savaime?

Dažniausiai taip. Maždaug 9 iš 10 ŽPV infekcijų per vienus–dvejus metus tampa neaptinkamos, nes jas įveikia imuninė sistema. Nedidelė dalis didelės rizikos infekcijų išlieka, ir būtent šią nedidelę grupę reikia stebėti, nes ilgai trunkanti infekcija galiausiai gali sukelti vėžį. Reguliari patikra ir skirta būtent toms infekcijoms, kurios nepraeina, rasti.

Ar galiu užsikrėsti ŽPV, jei esu pasiskiepijęs?

Taip, bet pavojingiausių tipų rizika gerokai mažesnė. Devynvalentė vakcina apima devynis ŽPV tipus, tarp jų tuos, kurie sukelia daugumą su ŽPV susijusio vėžio atvejų, tačiau ne visus egzistuojančius tipus. Todėl paskiepytos moterys vis tiek turėtų dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje. Skiepai ir patikra geriausiai veikia kartu.

Šaltiniai

  • LRT / Valstybinė ligonių kasa – Ligonių kasa primena: skiepai nuo ŽPV Lietuvoje yra nemokami 11 metų sulaukusiems vaikams, 2026 m. kovo 4 d. – lrt.lt
  • Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras – Lietuvoje vykdomos prevencinės programos, 2025 – sveikatosbiuras.lt
  • Centers for Disease Control and Prevention – About Genital HPV Infection, 2024 – cdc.gov
  • National Cancer Institute – HPV and Cancer, 2023 – cancer.gov
  • U.S. Food and Drug Administration – GARDASIL 9 (HPV 9-valent vaccine) – fda.gov
  • Palmer TJ, et al. – Invasive cervical cancer incidence following bivalent HPV vaccination: a population-based observational study – Journal of the National Cancer Institute, 2024 – doi.org/10.1093/jnci/djad263
  • Falcaro M, et al. – The effects of the national HPV vaccination programme in England on cervical cancer and CIN3 incidence – The Lancet, 2021 – doi.org/10.1016/S0140-6736(21)02178-4
  • Wang J, et al. – Human papillomavirus-based cervical screening and long-term cervical cancer risk: a randomised health-care policy trial in Sweden – The Lancet Public Health, 2024 – doi.org/10.1016/S2468-2667(24)00218-4
  • Wong HY, et al. – Invitation strategy of vaginal HPV self-sampling to improve participation in cervical cancer screening: a systematic review and meta-analysis – BMC Public Health, 2024 – doi.org/10.1186/s12889-024-19881-0

Skaitykite daugiau

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

ŽPV dažniausiai lieka nematomas, todėl skaičiai jūsų tyrimų atsakymuose dažnai yra aiškiausias langas į tai, kas vyksta organizme. AI DiagMe paaiškina šiuos rezultatus paprasta, kasdiene kalba – nuo gimdos kaklelio patikros atsakymo iki įprasto kraujo tyrimo. Jei norite suprasti baltųjų kraujo kūnelių rezultatą, sužinokite, kaip skaityti bendrą kraujo tyrimą, o apie antikūnų tyrimus skaitykite mūsų gidą apie imunoglobulino A tyrimą. AI DiagMe padeda suprasti jūsų rezultatus ir geriau pasiruošti klausimams gydytojui; ji nenustato diagnozės ir nepakeičia gydytojo.

Gaukite savo rezultatų paaiškinimą per kelias minutes

Redakcija

  • AI DiagMe

    Autorius

    AI DiagMe komandą sudaro gydytojai, klinikiniai specialistai ir medicinos redaktoriai. Mūsų straipsnius rašo sveikatos komunikacijos specialistai, o juos peržiūri ir patvirtina mūsų mokslinio komiteto gydytojai – praktikuojantys ligoninių gydytojai, dirbantys hematologijos, endokrinologijos, bendrosios medicinos ir kitose srityse. Redakcinei veiklai vadovaujantis Julien Priour yra įgijęs HEC Paris MBA laipsnį, o mokslinio rašymo ir leidybos mokėsi Prancūzijos nacionaliniame tvaraus vystymosi tyrimų institute (IRD, FUN-MOOC, 2026). Kiekvienas tekstas remiasi galiojančiomis klinikinėmis gairėmis ir recenzuotomis medicinos publikacijomis.

    El. paštas Svetainė
  • Julien Priour

    Redagavo

    AI DiagMe įkūrėjas ir generalinis direktorius · Vyresnysis medicinos redaktorius · HEC Paris absolventas

    Julien Priour is a senior medical editor at AI DiagMe, where he oversees the editorial line and the fact-checking process. A graduate of HEC Paris, he has 3 years of experience in health publishing and was trained in scientific writing and publishing by the French National Research Institute for Sustainable Development (IRD, FUN-MOOC, 2026). He makes sure that every article follows current medical guidelines and is reviewed and validated by a physician from the scientific and ethics committee. He sets the sourcing standards (HAS, Ameli, INSERM…) and the review standards applied across the entire site.

    El. paštas LinkedIn
  • Dr. Claude Tchonko

    Medicininė peržiūra

    Dr. Claude Tchonko is a hematologist, in practice since 2013, currently working at Clinique Mas de Rochet (Castelnau-le-Lez, France). With an international background, he specializes in the management of hematologic malignancies (leukemias, lymphomas, myelomas), with particular expertise in autologous stem cell transplantation, CAR-T cell therapy and the optimization of care pathways in onco-hematology.

    Author of a reference work, “Lymphoid Hematologic Malignancies in Mali”, he combines clinical practice with active involvement in projects developing technology solutions for healthcare.

    He holds a State Doctorate in Medicine (Faculty of Medicine of Bamako, 2006) and completed his training with a Certificate of Specialized Studies in Bioclinical Hematology (Abidjan-Cocody, 2010) and several university diplomas: a DFMS in Hematology and an inter-university diploma (DIU) in Onco-Hematological Cytogenetics (Grenoble), as well as a university diploma (DU) in major sickle cell disease (UPEC).

    Dr. Claude Tchonko LinkedIn

Susiję straipsniai

Netrukus