Endometriozė: simptomai, diagnostika ir gydymas

Endometriozė – lėtinė liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys auga kitose kūno vietose, dažniausiai dubenyje. Ja serga maždaug viena iš dešimties vaisingo amžiaus moterų, tačiau liga vis dar menkai suprantama ir neretai diagnozuojama praėjus daugeliui metų nuo pirmųjų simptomų. Jei kenčiate nuo skausmingų mėnesinių, nuolatinio dubens skausmo ar sunkiai pastojate, jūsų patirtis yra tikra ir turi būti vertinama rimtai. Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra endometriozė, kodėl ją taip sunku diagnozuoti, kaip gydytojai ją patvirtina apžiūros ir vaizdinių tyrimų metu ir kurie gydymo būdai bei laboratoriniai tyrimai iš tiesų padeda. Taip pat paaiškinsime, ką kraujo tyrimas gali ir ko negali parodyti, kad galėtumėte geriau pasirengti pokalbiui su gydytoju.

Pasekmės neapsiriboja dubeniu: skaitykite, ką 2026 m. tyrimas atskleidė apie endometriozę ir diabetą.

Kas yra endometriozė?

Endometriozė išsivysto, kai į endometriumą – mėnesinių metu atsiskiriančią gimdos gleivinę – panašus audinys prigyja ir auga už gimdos ribų. Kiekvieną mėnesį šis audinys reaguoja į hormonus taip pat kaip gimdos gleivinė: sustorėja ir kraujuoja. Kadangi kraujas negali pasišalinti iš organizmo, jis sukelia uždegimą, o laikui bėgant gali susiformuoti cistos, randinis audinys ir sąaugos, suklijuojančios dubens organus.

Dauguma židinių atsiranda ant kiaušidžių, kiaušintakių ir dubenį dengiančio audinio (pilvaplėvės). Rečiau pažeidžiama žarna ar šlapimo pūslė. Liga priklauso nuo estrogenų – šis hormonas skatina jos aktyvumą, ir tai lemia daugelį toliau aprašytų gydymo pasirinkimų.

Dažniausios endometriozės formos

• Paviršinė pilvaplėvės endometriozė – dažniausia forma, pažeidžianti ploną dubens dangalą.
• Kiaušidžių endometriomos – senu krauju užpildytos cistos, kartais vadinamos „šokoladinėmis“ cistomis.
• Giliai infiltruojanti endometriozė – židiniai įauga giliau po paviršiumi ir gali pažeisti žarną ar šlapimo pūslę.

Susijusi būklė – adenomiozė – atsiranda, kai panašus audinys įauga į raumeninę gimdos sienelę. Abi ligos dažnai pasireiškia kartu. JAV sveikatos agentūrų duomenimis, endometriozė paveikia daugiau nei vieną iš dešimties vaisingo amžiaus moterų.

Endometriozės simptomai ir požymiai

Pagrindinis endometriozės požymis – skausmas, kuris yra kur kas stipresnis, nei daugeliui sakoma, kad yra „normalus“ mėnesinių diskomfortas. Simptomai labai įvairūs: vienoms moterims skausmas stiprus net esant nedideliems židiniams, kitoms liga išplitusi, bet nusiskundimų mažai. Dažniausi simptomai:

• Skausmingos mėnesinės (mediciniškai – dismenorėja), kurios gali prasidėti dar prieš kraujavimą ir trukti kelias dienas.
• Lėtinis dubens skausmas, išliekantis ir tarp mėnesinių.
• Skausmas lytinių santykių metu ar po jų.
• Skausmingas tuštinimasis ar šlapinimasis, ypač mėnesinių metu.
• Gausios ar nereguliarios mėnesinės.
• Nuovargis, pilvo pūtimas, pykinimas ir virškinimo pokyčiai.
• Sunkumai pastoti.

Gausios mėnesinės gali pamažu išeikvoti geležies atsargas ir sukelti mažakraujystę, kuri gali paaiškinti nuolatinį nuovargį ar dusulį. Jei tai jums pažįstama, skaitykite mūsų gidą apie mažakraujystės simptomus ir tyrimus ir peržiūrėkite mūsų gidą apie mažo feritino priežastis ir gydymą, kad sužinotumėte, kaip tai vertinama.

Kada kreiptis į gydytoją

Pasitarkite su šeimos gydytoju arba akušeriu ginekologu, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:

• Mėnesinių skausmas trukdo dirbti, mokytis ar atlikti kasdienius darbus.
• Dubens skausmas išlieka ir ne mėnesinių metu.
• Skauda lytinių santykių, tuštinimosi ar šlapinimosi metu.
• Nepavyksta pastoti 6–12 mėnesių bandant.
• Labai gausiai kraujuojate arba jaučiate mažakraujystės požymių – nuovargį, odos blyškumą, dusulį.

Svarbu kreiptis anksti. Skausmo, kuris trikdo jūsų gyvenimą, nereikia tiesiog kęsti.

Kodėl endometriozė taip dažnai diagnozuojama vėlai

Endometriozė dažnai nustatoma vėlai, nes jos skausmas laikomas „normaliu“, simptomai panašūs į kitų ligų, o paprasto kraujo tyrimo nėra. Didelė 2022 m. klinikinė apžvalga patvirtino, kad tarpas tarp pirmųjų simptomų ir patvirtintos diagnozės dažnai trunka kelerius metus, o kiti tyrimai nurodo vidutiniškai daugiau nei šešerius metus. Šią situaciją lemia keli veiksniai:

• Mėnesinių skausmą tiek pacientės, tiek gydytojai dažnai nuvertina kaip įprastą.
• Simptomai panašūs į kitų būklių, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromo, kiaušidžių cistų ar dubens infekcijų.
• Nėra paprasto kraujo tyrimo, kuris patvirtintų ar atmestų ligą.
• Simptomų stiprumas ne visada atitinka ligos mastą, matomą vaizdiniuose tyrimuose ar operacijos metu.

Jei jautėtės neišgirsta, jūs ne viena. Aiškus, datuotas simptomų dienoraštis gali padėti greičiau gauti atsakymus.

Kaip diagnozuojama endometriozė

Gydytojai endometriozę diagnozuoja derindami simptomų istoriją, ginekologinę apžiūrą ir vaizdinius tyrimus. Vis daugiau įrodymų rodo, kad daugeliu atvejų klinikinę diagnozę galima nustatyti ir gydymą pradėti be operacijos.

Ligos istorija ir ginekologinė apžiūra

Diagnostika paprastai prasideda išsamiu pokalbiu apie jūsų skausmą, ciklą ir tai, kaip simptomai veikia kasdienį gyvenimą. Ginekologinės apžiūros metu gydytojas gali čiuopti skausmingas vietas, mazgelius ar darinius. Normali apžiūra endometriozės neatmeta, tačiau padeda nuspręsti dėl tolesnių žingsnių.

Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas

Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas paprastai yra pirmasis vaizdinis tyrimas. Į makštį įvedamas nedidelis zondas leidžia iš arti apžiūrėti kiaušides ir dubenį; jis ypač tinka endometriomoms ir gilesnės ligos požymiams aptikti. Kadangi endometrioma yra kiaušidės cistos rūšis, galite perskaityti ir mūsų gidą apie kiaušidžių cistų dydį ir riziką, kad suprastumėte, kaip jos vertinamos.

Dubens MRT

Dubens magnetinio rezonanso tomografija (MRT) sukuria išsamų dubens „žemėlapį“ ir ypač padeda planuoti operaciją, kai įtariama gili endometriozė. Šis tyrimas nesusijęs su jonizuojančiąja spinduliuote. Kaip ir ultragarsas, normali MRT ligos visiškai neatmeta, ypač kai židiniai maži.

Laparoskopija

Laparoskopija – tai operacija per mažus pjūvius, kurios metu chirurgas tiesiogiai apžiūri dubenį ir prireikus paima biopsiją. Ilgą laiką ji laikyta auksiniu standartu, nes patvirtina diagnozę užtikrintai. Šiandien ji paprastai taikoma tais atvejais, kai reikia chirurginio gydymo arba diagnozė lieka neaiški, o ne kaip privalomas žingsnis prieš bet kokį gydymą.

Kraujo tyrimai ir endometriozė: ką jie gali ir ko negali

Joks vienas kraujo tyrimas negali patvirtinti ar atmesti endometriozės. Vis dėlto laboratoriniai tyrimai atlieka svarbų pagalbinį vaidmenį: padeda gydytojams įvertinti ligos poveikį ir atmesti kitas simptomų priežastis.

CA-125

CA-125 – tai baltymas, kurio kiekis gali padidėti, kai dubens dangalas yra uždegęs. Vidutinės ir sunkios endometriozės atveju, ypač esant endometriomoms, jo reikšmės dažnai būna didesnės (laboratorijos jas paprastai nurodo kU/l arba U/ml). Tačiau CA-125 nėra diagnostinis tyrimas: lengvesnės ligos atveju jis dažnai būna normalus, o padidėti gali dėl daugybės kitų priežasčių – miomų, dubens infekcijos, įprastų mėnesinių ar kiaušidžių vėžio. Todėl gairės nerekomenduoja jo naudoti endometriozei diagnozuoti. Kaip šis rodiklis vertinamas, rasite mūsų gide apie CA-125 kraujo rodiklio aiškinimą, o kodėl jis nespecifiškas – mūsų apžvalgoje apie kiaušidžių vėžio simptomus ir tyrimus.

Uždegimo ir mažakraujystės rodikliai

Kadangi endometriozė yra uždegiminė liga, C reaktyvusis baltymas (CRB) gali būti padidėjęs, nors jis per daug nespecifiškas ligai diagnozuoti. Praktiškiau tai, kad gausios mėnesinės gali išeikvoti geležį, todėl gydytojas gali skirti bendrą kraujo tyrimą (BKT) ir geležies apykaitos rodiklius mažakraujystei patikrinti. Lietuvoje bendras kraujo tyrimas ir CRB priskirti šeimos gydytojo kompetencijai, todėl juos paskyrus šeimos gydytojui mokėti nereikia; kitus tyrimus nemokamai gali skirti specialistas, pas kurį šeimos gydytojas jus nukreipia. Daugiau apie šiuos tyrimus skaitykite mūsų gide apie CRB uždegimo rodiklį, peržiūrėkite bendro kraujo tyrimo skaitymo gidą ir geležies tyrimų paaiškinimą.

Hormonų ir vaisingumo tyrimai

Endometriozė priklauso nuo estrogenų, o hormonai veikia ir simptomus, ir gydymą. Hormonų tyrimai endometriozės nediagnozuoja, tačiau padeda susidaryti išsamesnį vaizdą, ypač kai rūpi vaisingumas. Peržiūrėkite mūsų moteriškų hormonų tyrimų gidą, skaitykite gidą apie estradiolio rezultatus ir susipažinkite su vaisingumo kraujo tyrimų gidu, kad žinotumėte, ką matuoja kiekvienas iš jų.

Gydymo ir ligos valdymo būdai

Endometriozės išgydyti kol kas neįmanoma, tačiau daugelis gydymo būdų gali kontroliuoti skausmą, sulėtinti ligą ir apsaugoti vaisingumą. Gydymas veiksmingiausias, kai pritaikomas jūsų simptomams, tikslams ir tam, ar planuojate pastoti. Dažniausiai derinami keli būdai.

Skausmo malšinimas

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, dažnai yra pirmasis žingsnis malšinant mėnesinių ir dubens skausmą. Jie veikia geriausiai pradėti vartoti anksti, skausmingo ciklo pradžioje, ir paprastai derinami su kitu gydymu, o ne vartojami vieni.

Hormonų terapija

Kadangi endometriozę skatina estrogenai, dauguma medikamentinio gydymo būdų siekia nuslopinti hormonų aktyvumą. Galimi pasirinkimai – sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai, vien progestinų preparatai, pavyzdžiui, dienogestas arba hormoninė gimdos spiralė, o atsparesniam skausmui – vaistai, stipriau mažinantys estrogenų kiekį. Daugeliui moterų šie vaistai sumažina skausmą, tačiau nutraukus gydymą simptomai gali sugrįžti.

Operacija

Kai skausmas stiprus arba paveiktas vaisingumas, laparoskopinės operacijos metu endometriozės židinius galima pašalinti ar sunaikinti, išsaugant sveiką audinį. Operacija dažnai sumažina skausmą, o kai kuriais atvejais pagerina ir vaisingumą, nors laikui bėgant židiniai ir simptomai gali atsinaujinti. Gimdos pašalinimas taikomas tik tam tikrais atvejais ir negarantuoja išgijimo.

Vaisingumo gydymas

Endometriozė – dažna sunkumų pastoti priežastis, tačiau daugelis ja sergančių moterų pastoja – savaime arba su pagalba. Priklausomai nuo situacijos, galimybės apima operaciją ir pagalbinį apvaisinimą, pavyzdžiui, apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF). Vaisingumo specialistas padės pasverti laiką ir pasirinkimus.

Gyvenimas su endometrioze

Endometriozė yra ilgalaikė liga, todėl kasdienis jos valdymas toks pat svarbus kaip ir bet kuris gydymo būdas. Daugeliui padeda reguliarus gydytojo stebėjimas, pagal galimybes fizinis aktyvumas, dubens dugno kineziterapija, streso valdymas ir geras miegas. Nėra vienos dietos, kuri išgydytų endometriozę, tačiau priešuždegiminė mityba kai kurioms moterims padeda jaustis geriau. Žmonių, kurie supranta šią ligą, palaikymas gali būti labai svarbus, o patikima gydytojų komanda padės koreguoti planą, kai per metus keisis jūsų poreikiai.

Naujausi moksliniai pasiekimai

Endometriozės tyrimai sparčiai juda į priekį. Štai ką paprastai kalbant rodo naujausi tyrimai ir ką tai gali reikšti jums.

Vaizdiniai tyrimai tampa tikslesni

Šiuolaikinis ultragarsas ir MRT, kai juos atlieka patyrę specialistai, vis dažniau leidžia aptikti endometriozę be operacijos. 2024 m. analizėje, apjungusioje daugelį tyrimų (metaanalizėje), transvaginalinis ultragarsas ir MRT teisingai nustatė didžiąją dalį kiaušidžių endometriomų ir retai jas „rasdavo“ ten, kur jų nebuvo. 2025 m. klinikinėje apžvalgoje nurodyta, kad patyrusio specialisto rankose ultragarsu galima aptikti gilią dubens endometriozę daugumoje atvejų. Ką tai reiškia jums: jei jūsų simptomai įtartini, kokybiškas tyrimas gali padėti nustatyti diagnozę ir išvengti operacijos, nors normalus vaizdas ligos visiškai neatmeta.

Naujesni vaistai nuo skausmo

Naujesnė tablečių grupė – geriamieji GnRH antagonistai, mažinantys estrogenų kiekį slopindami smegenų siunčiamus hormoninius signalus, – išplėtė endometriozės skausmo gydymo galimybes. Tokie vaistai kaip elagoliksas (Orilissa) ir relugoliksas (Myfembree sudėtyje) jau patvirtinti Jungtinėse Valstijose. 2022 m. klinikinių tyrimų suvestinė analizė parodė, kad šios tabletės reikšmingai sumažina mėnesinių ir dubens skausmą, o nauda ir šalutiniai poveikiai didėja kartu su doze. Kadangi jos mažina estrogenų kiekį, didesnės dozės gali sukelti į menopauzę panašius reiškinius, pavyzdžiui, karščio pylimą, todėl dažnai derinamos su nedidele „papildomo“ hormono doze. Ką tai reiškia jums: jei įprasti hormoniniai vaistai nepadėjo, yra papildomų, gerai ištirtų pasirinkimų, kuriuos verta aptarti su gydytoju.

Kraujo tyrimo paieškos

Mokslininkai aktyviai kuria patikimą neinvazinį tyrimą – nuo kraujo biožymenų iki naujų laboratorinių modelių. Tačiau šiandien įrodymų apžvalgos patvirtina, kad nė vienas kraujo tyrimas nėra pakankamai tikslus, kad vienas pats diagnozuotų endometriozę, o ligos ryšiai su lėtiniu uždegimu ir imunine sistema intensyviai tiriami. Tyrimai taip pat rodo, kad po operacijos simptomai gali atsinaujinti iki pusei pacienčių, todėl ilgalaikis ligos valdymas toks svarbus. Ką tai reiškia jums: horizonte matyti daug žadančių priemonių, tačiau kol kas diagnozė remiasi jūsų simptomų istorija, specialisto apžiūra ir vaizdiniais tyrimais.

Žodynėlis

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas sukelia endometriozę?

Tiksli priežastis iki galo nežinoma. Viena pagrindinių teorijų – retrogradinės mėnesinės, kai mėnesinių kraujas teka atgal per kiaušintakius ir į dubenį nuneša į endometriumą panašių ląstelių. Įtakos taip pat turi genetika, imuninės sistemos veikla ir hormonai. Dauguma ekspertų mano, kad susideda keli veiksniai, o ne viena priežastis. Svarbu žinoti: endometriozė nėra jūsų kaltė ir jos nesukėlė niekas, ką padarėte ar ko nepadarėte.

Kaip sužinoti, ar sergu endometrioze?

Patys endometriozės diagnozuoti negalite, tačiau tam tikri požymiai kelia įtarimą: gyvenimą trikdantis mėnesinių skausmas, dubens skausmas tarp mėnesinių, skausmas lytinių santykių metu ar sunkumai pastoti. Jei tai jums pažįstama, veskite paprastą simptomų ir jų laiko dienoraštį ir parodykite jį gydytojui. Tada gydytojas, atlikęs apžiūrą ir vaizdinius tyrimus, galės ieškoti ligos ir įvertinti kitas galimas priežastis.

Ar yra kraujo tyrimas endometriozei nustatyti?

Šiuo metu joks kraujo tyrimas vienas pats endometriozės diagnozuoti negali. CA-125 rodiklis gali būti didesnis esant pažengusiai ligai, tačiau lengvesniais atvejais jis dažnai normalus ir gali padidėti dėl daugybės kitų priežasčių, todėl ligai patvirtinti nenaudojamas. Kraujo tyrimai vis dėlto naudingi kitu tikslu: patikrinti, ar nėra mažakraujystės dėl gausaus kraujavimo, ir padėti atmesti kitas simptomų priežastis. Mokslininkai kuria patikimą neinvazinį tyrimą.

Ar endometriozė gali sukelti svorio priaugimą?

Endometriozė tiesiogiai ilgalaikio svorio priaugimo nesukelia, tačiau kai kurie simptomai gali sudaryti tokį įspūdį. Pilvo pūtimas, kartais vadinamas „endo pilvu“, gali išpūsti pilvą ir sukelti pilnumo jausmą, o skausmas ar nuovargis gali sumažinti fizinį aktyvumą. Kai kurie hormoniniai vaistai taip pat gali paveikti apetitą ar skysčių pusiausvyrą. Jei pastebite greitą ar nepaaiškinamą svorio pokytį, verta apie tai pasakyti gydytojui, kad būtų įvertintos kitos priežastys.

Ar endometriozė gali virsti vėžiu?

Didžiajai daugumai moterų endometriozė nėra vėžys ir juo nevirsta. Tyrimai rodo tik nedidelį kai kurių kiaušidžių vėžio formų rizikos padidėjimą, o bendra rizika kiekvienai moteriai išlieka maža. Tai priežastis reguliariai lankytis pas gydytoją, o ne nerimauti. Jei jums rūpi asmeninė rizika, gydytojas padės ją įvertinti.

Ar sergant endometrioze galima pastoti?

Taip. Nors endometriozė yra dažna sunkumų pastoti priežastis, daugelis ja sergančių moterų pastoja – kartais savaime, kartais su medikų pagalba. Kai kurioms moterims galimybes gali padidinti tokie gydymo būdai kaip židinių pašalinimo operacija ar pagalbinis apvaisinimas. Jei planuojate nėštumą, anksti pasikalbėję su gydytoju ar vaisingumo specialistu geriau suprasite savo galimybes ir tinkamą laiką.

Šaltiniai

• Paninfo – Kokius kraujo tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas (Valstybinės ligonių kasos paaiškinimas), 2024 m. sausio 5 d. https://paninfo.lt/aktualu-kokius-kraujo-tyrimus-gali-paskirti-seimos-gydytojas/
• Office on Women’s Health, U.S. Department of Health and Human Services. Endometriosis. https://www.womenshealth.gov/a-z-topics/endometriosis
• Eunice Kennedy Shriver National Institute of Child Health and Human Development (NICHD). Endometriosis. https://www.nichd.nih.gov/health/topics/endometriosis
• MedlinePlus, U.S. National Library of Medicine. Endometriosis. https://medlineplus.gov/endometriosis.html
• Horne AW, Missmer SA. Pathophysiology, diagnosis, and management of endometriosis. BMJ, 2022. https://doi.org/10.1136/bmj-2022-070750
• Avery JC, ir kt. Noninvasive diagnostic imaging for endometriosis part 2: MRI, nuclear medicine and computed tomography. Fertility and Sterility, 2024. https://doi.org/10.1016/j.fertnstert.2023.12.017
• Kanti FS, ir kt. Transvaginal ultrasound and MRI in the diagnosis of endometrioma: a systematic review and meta-analysis. Journal of Obstetrics and Gynaecology, 2024. https://doi.org/10.1080/01443615.2024.2311664
• Moise A, ir kt. Endometriosis and infertility: gynecological examination practical guide. Journal of Clinical Medicine, 2025. https://doi.org/10.3390/jcm14061904
• Yan H, ir kt. Oral gonadotropin-releasing hormone antagonists for treating endometriosis-associated pain: a systematic review and network meta-analysis. Fertility and Sterility, 2022. https://doi.org/10.1016/j.fertnstert.2022.08.856
• Buggio L, ir kt. Novel pharmacological therapies for the treatment of endometriosis. Expert Review of Clinical Pharmacology, 2022. https://doi.org/10.1080/17512433.2022.2117155
• Blanco LP, ir kt. Endometriosis and autoimmunity. Autoimmunity Reviews, 2025. https://doi.org/10.1016/j.autrev.2025.103752
• Garvey M. Endometriosis: future biological perspectives for diagnosis and treatment. International Journal of Molecular Sciences, 2024. https://doi.org/10.3390/ijms252212242

Daugiau skaitykite

• Skaitykite mūsų gidą, kaip aiškinti CA-125 kraujo rodiklį.
• Peržiūrėkite mūsų bendro kraujo tyrimo skaitymo gidą.
• Susipažinkite su mūsų mažakraujystės simptomų ir tyrimų gidu.
• Peržiūrėkite mūsų moteriškų hormonų tyrimų gidą.
• Skaitykite mūsų gidą apie FSH hormono tyrimą.

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Gaukite savo rezultatų paaiškinimą per kelias minutes

Vieno kraujo tyrimo endometriozei nustatyti nėra, tačiau tinkami laboratoriniai rezultatai vis tiek gali daug pasakyti. AI DiagMe padeda suprasti tyrimus, su kuriais dažnai susiduriama šiame kelyje, – nuo CA-125 rezultato ir bendro kraujo tyrimo iki feritino ir hormonų tyrimų. Jis sukurtas padėti suprasti jūsų skaičius ir pasiruošti geresnius klausimus vizitui. Jis nediagnozuoja endometriozės ir niekada nepakeičia gydytojo, tačiau painų tyrimų atsakymą gali paversti aiškiu, paprasta kalba parašytu paaiškinimu.