Skrandžio vėžio simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Skrandžio vėžys (gastrinis vėžys) išsivysto, kai skrandžio gleivinės ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis. Tai viena dažnesnių vėžio rūšių pasaulyje, tačiau ankstyvose stadijose jis dažnai tyli, o skrandžio vėžio simptomai gali atrodyti kaip įprastas virškinimo sutrikimas. Dėl to daugelis atvejų nustatoma vėliau, nei norėtų gydytojai. Lietuvoje skrandžio vėžys nėra retas: Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC, PSO) duomenimis, 2024 m. nustatyta apie 746 nauji atvejai, ir tai penkta pagal dažnumą vėžio rūšis šalyje (vyrams – ketvirta). Supratus, kaip liga prasideda, kas didina riziką ir kurie pavojaus ženklai verti dėmesio, galima veikti greičiau ir užduoti tinkamus klausimus. Šiame straipsnyje paaiškinama, kas yra skrandžio vėžys, kokios jo pagrindinės priežastys ir simptomai, kaip jis diagnozuojamas, kokia kraujo tyrimų vieta ir kokie gydymo būdai bei naujausi tyrimai šiandien formuoja priežiūrą.

Kas yra skrandžio vėžys?

Skrandžio vėžys yra piktybinis navikas, kuris dažniausiai prasideda vidiniame skrandžio sluoksnyje – gleivinėje. Skrandis – tai raumeninis maišelis viršutinėje pilvo dalyje, kuriame maistas sumaišomas su rūgštimi ir fermentais, prieš patenkant į plonąją žarną. Jo sienelę sudaro keli sluoksniai, o vėžys susidaro, kai gleivinės ląstelėse atsiranda DNR pokyčių, leidžiančių joms daugintis be įprastos kontrolės. Navikas dažnai auga lėtai ir gali vystytis daugelį metų, kol sukelia aiškių problemų.

Gydytojai kartais skirsto šiuos navikus pagal tai, kur jie prasideda. Viršutinės skrandžio dalies, ties stemplės jungtimi, vėžys gali elgtis kitaip nei apatinės dalies. Ši vieta lemia ir simptomus, kuriuos pastebi žmogus, ir veiksmingiausią gydymą. Apskritai per pastaruosius dešimtmečius skrandžio vėžys daugelyje šalių tapo retesnis, iš dalies todėl, kad Helicobacter pylori infekcija dabar dažniau nustatoma ir gydoma, tačiau tai išlieka sunki liga, kuriai ankstyvas dėmesys labai naudingas.

Skrandžio vėžio tipai

Amerikos vėžio draugijos duomenimis, apie 90–95 % skrandžio vėžio atvejų yra adenokarcinomos, t. y. prasideda gleivinės liaukinėse ląstelėse. Adenokarcinomos dažnai skirstomos į žarninio ir difuzinio tipo – šis skirstymas atspindi, kaip ląstelės atrodo ir plinta mikroskopu žiūrint. Retesnės formos – virškinimo trakto stromos navikai (GIST), neuroendokrininiai (karcinoidiniai) navikai ir skrandžio limfomos. Kadangi šie tipai gydomi skirtingai, tikslus vėžio rūšies nustatymas yra ankstyvas ir svarbus žingsnis.

Kas sukelia skrandžio vėžį ir kam gresia didesnė rizika?

Vienos priežasties paprastai nėra. Skrandžio vėžys dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių derinio, kurie laikui bėgant pažeidžia skrandžio gleivinę ir pakeičia jos ląstelių elgseną. Žinant šiuos rizikos veiksnius, jums ir gydytojui lengviau nuspręsti, kada verta atidžiau stebėti.

Helicobacter pylori infekcija

Svarbiausias žinomas rizikos veiksnys – ilgalaikė infekcija Helicobacter pylori, dažna bakterija, gyvenanti skrandžio gleivinėje. Per daugelį metų ji gali sukelti nuolatinį uždegimą, palaipsniui stumiantį gleivinę ikivėžinių pokyčių link. Dauguma bakterijos nešiotojų niekada neserga vėžiu, tačiau jos vaidmuo dabar gerai įrodytas, o infekcijos išnaikinimas pašalina vieną stipriausių išvengiamų rizikos veiksnių. Ją galima nustatyti paprastu iškvepiamo oro, išmatų ar kraujo tyrimu. Mokslininkai aprašo laipsnišką procesą: ilgalaikis uždegimas pirmiausia suplonina gleivinę (šis pokytis vadinamas atrofiniu gastritu), vėliau atsiranda žarninė metaplazija, o kartais procesas pažengia toliau vėžio link. Anksti nustačius ir išgydžius infekciją, šią seką galima nutraukti, kol neatsirado rimtų pažeidimų.

Mityba, rūkymas ir gyvenimo būdas

Mityba, kurioje daug sūraus, rūkyto, marinuoto ar perdirbto maisto ir mažai šviežių vaisių bei daržovių, siejama su didesne rizika. Rūkymas taip pat didina tikimybę, o prie jos prisideda ir gausus alkoholio vartojimas bei antsvoris. Ilgai trunkantis rūgšties refliuksas gali sukelti varginantį refliuksinį kosulį, o viršutinę skrandžio dalį pasiekiantis refliuksas siejamas su šios srities vėžiu.

Amžius, šeimos ligų istorija ir kitos ligos

Rizika didėja su amžiumi, ir dauguma susirgusiųjų yra vyresni nei 60 metų. Vyrai serga kiek dažniau nei moterys. Riziką taip pat didina tam tikros ligos, pavyzdžiui, lėtinis gastritas, piktybinė (pernicinė) anemija, skrandžio polipai ar anksčiau atlikta skrandžio operacija. Nedidelė dalis atvejų pasikartoja šeimose dėl paveldimų būklių, pavyzdžiui, paveldimo difuzinio skrandžio vėžio, susijusio su CDH1 geno pokyčiais. Jei keli artimi giminaičiai sirgo skrandžio ar susijusiu vėžiu, pasakykite gydytojui – jis gali pasiūlyti ankstesnius ar dažnesnius patikrinimus.

Skrandžio vėžio simptomai ir pavojaus ženklai

Ankstyvas skrandžio vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų arba sukelia tik neaiškius, kuriuos lengva priskirti kam nors nereikšmingam. Navikui augant, gali atsirasti labiau pastebimų problemų. Dažni simptomai:

• Nuolatinis virškinimo sutrikimas, rėmuo ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje
• Greitas sotumo jausmas net suvalgius nedaug
• Pykinimas arba palaipsniui sunkėjantis rijimas
• Apetito praradimas ir nenorimas svorio kritimas
• Nuolatinis nuovargis, kartais dėl mažakraujystės, kurią sukelia lėtas kraujavimas
• Juodos, deguto spalvos išmatos arba vėmimas krauju

Šiuos simptomus daug dažniau sukelia nekenksmingos būklės, pavyzdžiui, opa ar infekcija. Kraujavimas aukštesnėje virškinimo trakto dalyje paprastai nudažo išmatas juodai, o kraujavimas žemesnėje dalyje gali pasireikšti kraujavimu iš tiesiosios žarnos. Svarbiausia ne nerimauti dėl vieno virškinimo sutrikimo epizodo, o pastebėti simptomus, kurie išlieka ar stiprėja.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, jei bet kuris iš šių požymių trunka ilgiau nei dvi savaites, o pastebėję kraujavimo ženklų kreipkitės nedelsdami:

• Virškinimo sutrikimas ar skrandžio skausmas, kuris nepraeina taikant įprastas priemones
• Naujai atsiradęs sunkumas ryti arba jausmas, kad maistas „stringa“
• Nepaaiškinamas svorio kritimas ar ilgalaikis apetito praradimas
• Sotumo jausmas suvalgius vos truputį, savaitė po savaitės
• Vėmimas krauju arba juodos, deguto spalvos išmatos – tokiu atveju skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių
• Neįprastas nuovargis, blyškumas ar dusulys, galintys rodyti mažakraujystę

Ankstyvas apsilankymas pas gydytoją nereiškia, kad sergate vėžiu. Dauguma žmonių su šiais simptomais juo neserga. Tačiau ankstyvas patikrinimas yra geriausias būdas rasti ir išgydyti bet kokią rimtą priežastį, kol ją lengviausia suvaldyti. Lietuvoje šeimos gydytojas, įvertinęs simptomus, gali išrašyti siuntimą pas gastroenterologą arba skrandžio endoskopiniam tyrimui.

Kaip diagnozuojamas skrandžio vėžys

Pagrindinis diagnostikos įrankis – viršutinio virškinimo trakto endoskopija, dar vadinama gastroskopija (fibrogastroskopija). Gydytojas per burną įveda ploną, lankstų vamzdelį su kamera ir tiesiogiai apžiūri skrandžio gleivinę. Pamatęs įtartiną vietą, jis paima nedidelį audinio mėginį – biopsiją, kuris ištiriamas mikroskopu. Tik biopsija gali patvirtinti vėžį ir nustatyti jo tipą. Nustačius vėžį, vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija (KT), endoskopinis ultragarsas ar PET tyrimas, padeda įvertinti, ar jis išplitęs (metastazavęs). Stadija nustatoma pagal sistemą, apibūdinančią, kaip giliai navikas įaugęs ir ar jis pasiekė netoliese esančius limfmazgius ar tolimus organus; endoskopinis ultragarsas gali parodyti, kaip giliai į skrandžio sienelę navikas įsiskverbęs. Ši stadija lemia gydymą.

Kokia kraujo tyrimų vieta

Kraujo tyrimai patys savaime skrandžio vėžio nediagnozuoja. Joks kraujo tyrimas negali patvirtinti ligos, o normalus rezultatas jos neatmeta. Kraujo tyrimai gali papildyti bendrą vaizdą: parodyti rizikos veiksnį, užsiminti apie paslėptą kraujavimą ar padėti stebėti jau žinomą vėžį. Paslėptam kraujo netekimui ieškoti gydytojai dažnai skiria bendrą kraujo tyrimą (BKT); Lietuvoje jį gali paskirti šeimos gydytojas, ir už jį mokėti nereikia. Lėtas kraujavimas iš naviko gali sukelti geležies stokos mažakraujystę (Lietuvos laboratorijose hemoglobinas nurodomas g/l; pavyzdžiui, „Medicina Practica“ suaugusiųjų norma – 120–150 g/l moterims ir 135–160 g/l vyrams), o stebėjimo metu gydytojai gali sekti kraujo vėžio žymenį karcinoembrioninį antigeną (CEA). Sergant kai kuriais virškinimo trakto vėžiais, gydytojai taip pat matuoja CA 19-9 kraujo žymenį. Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kaip šie tyrimai padeda ir kur jų galimybės baigiasi.

Kaip gydomas skrandžio vėžys

Gydymas priklauso nuo vėžio tipo, vietos, išplitimo ir bendros žmogaus sveikatos. Paprastai jį planuoja komanda, kurią gali sudaryti chirurgas, onkologas chemoterapeutas, radioterapeutas, gastroenterologas ir dietologas.

Operacija yra pagrindinis gydymas, kai vėžys nustatomas pakankamai anksti, kad jį būtų galima pašalinti. Labai ankstyvi, tik gleivinėje esantys navikai kartais pašalinami endoskopu, be atviros operacijos. Dažniau pašalinama dalis skrandžio arba visas skrandis kartu su netoliese esančiais limfmazgiais – tokia operacija vadinama gastrektomija. Chemoterapija gali būti skiriama prieš operaciją navikui sumažinti arba po jos atkryčio tikimybei sumažinti. Kai kuriais atvejais taikomas spindulinis gydymas, dažnai kartu su chemoterapija.

Išplitusios ligos atveju gydymu siekiama kontroliuoti vėžį ir lengvinti simptomus. Būtent čia pastaraisiais metais galimybes pakeitė nauji taikinių vaistai ir imunoterapija, parenkami pagal kiekvieno naviko biologiją. Kai kuriems išplitusiems vėžiams kartu su chemoterapija gali būti skiriamas ramucirumabas – vaistas, ribojantis naviko augimui reikalingą kraujo tiekimą. Verta aptarti ir klinikinius tyrimus, nes jie gali suteikti galimybę gauti naujesnį gydymą, kol jis dar nėra plačiai prieinamas. Palaikomoji priežiūra, įskaitant pagalbą mitybos ir skausmo srityse, yra svarbi gydymo dalis bet kurioje stadijoje.

Naujausi moksliniai pasiekimai skrandžio vėžio srityje

Skrandžio vėžio tyrimai sparčiai pažengė, ypač prevencijos ir pagal naviko biologiją pritaikyto gydymo srityse. Štai ką paprastai sako naujausi aukštos kokybės tyrimai.

H. pylori išnaikinimas rizikai mažinti

2023 m. paskelbtos didelės apžvalgos patvirtino, kad Helicobacter pylori yra didžiausia išvengiama skrandžio vėžio priežastis ir kad infekcijos nustatymas bei išnaikinimas gali sumažinti ilgalaikę riziką. Ką tai reiškia jums: paprastas tyrimas gali nustatyti bakteriją, o trumpas antibiotikų kursas – ją išnaikinti, pašalinant svarbų rizikos veiksnį, kol nesusikaupė daugelio metų lėtinio pažeidimo pasekmės. Jei sirgote opalige ar jūsų šeimoje sirgta skrandžio vėžiu, verta paklausti gydytojo, ar jums tikslinga tirtis.

Į HER2 nukreipti „protingi“ vaistai

Kai kurių skrandžio vėžio ląstelių paviršiuje yra papildomų baltymo HER2 kopijų. Naujesnis vaistas trastuzumabas derukstekanas veikia kaip valdoma pristatymo sistema: antikūnas suranda HER2 ir nuneša chemoterapijos krūvį tiesiai į šias ląsteles. 2023–2025 m. paskelbtuose tyrimuose jis padėjo sumažinti navikus žmonėms, kurių vėžys progresavo po ankstesnio gydymo. Ką tai reiškia jums: jei biopsija rodo HER2 teigiamą naviką, tikslinių galimybių dabar yra daugiau nei prieš kelerius metus, nors gydytojai dar tikslina, kaip geriausia jas taikyti.

Imunoterapija tampa pirmos eilės gydymo dalimi

Imunoterapijai naudojami vaistai, padedantys paties organizmo imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžį. Nuo 2023 m. Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO) ekspertų rekomendacijos pritaria tokių vaistų kaip nivolumabas ar pembrolizumabas pridėjimui prie chemoterapijos daugeliui išplitusių skrandžio vėžių su tam tikrais žymenimis. Ką tai reiškia jums: gydytojai vis dažniau tiria naviko biologiją, pavyzdžiui, žymenį PD-L1, kad kiekvienam žmogui parinktų veiksmingiausią gydymą.

Naujas taikinys – klaudinas 18.2

Mokslininkai daugelio skrandžio vėžio ląstelių paviršiuje rado dar vieną taikinį – klaudiną 18.2. Vaistas zolbetuksimabas prisijungia prie šio taikinio ir, derinamas su chemoterapija, atitolino ligos progresavimą žmonėms, kurių navikuose šis taikinys yra. Ką tai reiškia jums: biopsijos tyrimas dėl klaudino 18.2 tampa dar vienu būdu individualizuoti gydymą – tai viena iš priežasčių, kodėl endoskopijos metu paimtas audinio mėginys toks svarbus.

Kaip sumažinti riziką ir gyventi su skrandžio vėžiu

Amžiaus ir genų pakeisti negalite, tačiau keli kasdieniai žingsniai sumažina riziką. Vienas veiksmingiausių – ištirti ir išgydyti Helicobacter pylori infekciją. „Mayo Clinic“ ir kiti centrai taip pat pataria valgyti daug vaisių ir daržovių, mažinti sūraus ir rūkyto maisto kiekį ir nerūkyti. Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvoje atskiros skrandžio vėžio patikros programos nėra: nemokamos prevencinės programos skirtos storosios žarnos (50–74 metų žmonėms, slapto kraujavimo testas kas 2 metus), gimdos kaklelio, krūties ir priešinės liaukos vėžiui bei širdies ir kraujagyslių ligoms, todėl svarbu nepamiršti ilgai trunkančių simptomų. Jungtinėse Valstijose Nacionalinis vėžio institutas taip pat nurodo, kad vidutinės rizikos žmonėms standartinio skrandžio vėžio patikros tyrimo nėra.

Gyvenantiems su diagnoze svarbi gera mityba, reguliarus stebėjimas ir emocinė parama. Po operacijos dažnai tenka valgyti mažesnėmis porcijomis ir dažniau, o dietologas gali padėti. Kadangi gali būti pašalinta dalis skrandžio ar visas skrandis, kai kuriems žmonėms ilgą laiką reikia vitamino B12 injekcijų ir kitų papildų, o reguliarūs patikrinimai padeda anksti pastebėti atkrytį. Kontrolinių vizitų metu gali būti atliekami kraujo tyrimai mažakraujystei stebėti ar vėžio žymenims sekti laikui bėgant. Supratus, ką reiškia šie skaičiai, vizitai gali atrodyti mažiau bauginantys, o jūs galite aktyviau dalyvauti savo gydyme.

Žodynėlis

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie yra ankstyvieji skrandžio vėžio simptomai?

Ankstyvas skrandžio vėžys dažnai nesukelia simptomų arba sukelia tik lengvus, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimą, lengvą pykinimą ar greitą sotumo jausmą. Kadangi jie sutampa su daug dažnesnėmis būklėmis, juos lengva nepastebėti. Gydytojo dėmesio reikalauja simptomai, kurie išlieka ar stiprėja kelias savaites, nenorimas svorio kritimas, naujai atsiradęs sunkumas ryti ar bet koks kraujavimo ženklas, pavyzdžiui, juodos išmatos ar vėmimas krauju. Svarbiausia pastebėti pasikartojantį simptomų derinį, o ne vieną epizodą.

Ar kraujo tyrimas gali parodyti skrandžio vėžį?

Joks vienas kraujo tyrimas skrandžio vėžio nediagnozuoja. Kraujo tyrimai gali padėti, pavyzdžiui, parodyti mažakraujystę dėl lėto kraujavimo arba sekti vėžio žymenis jau susirgusiam žmogui, tačiau jie negali patvirtinti ar atmesti ligos. Diagnozei reikia endoskopijos ir biopsijos. Kraujo tyrimai naudingiausi pastebint užuominas, kurios paskatina tolesnius tyrimus, ir stebint gydymo metu bei po jo.

Koks skrandžio vėžio išgyvenamumas?

Išgyvenamumas labai skiriasi ir daugiausia priklauso nuo stadijos diagnozės metu, vėžio tipo ir atsako į gydymą. Apskritai anksti nustatytas, dar tik skrandyje esantis vėžys geriau gydomas nei jau išplitęs. Kadangi ankstyva liga dažnai sukelia mažai simptomų, daugelis atvejų nustatoma vėliau, todėl taip svarbu atkreipti dėmesį į ilgai trunkančius simptomus. Jūsų gydanti komanda gali pateikti jūsų situacijai tinkamus skaičius.

Ar skrandžio vėžys paveldimas?

Dauguma skrandžio vėžio atvejų nėra paveldimi. Vis dėlto nedidelė dalis susijusi su šeimose perduodamomis genetinėmis būklėmis, pavyzdžiui, paveldimu difuziniu skrandžio vėžiu, susijusiu su CDH1 geno pokyčiais. Vienas sirgęs giminaitis riziką padidina nežymiai, o keli ar jauname amžiuje susirgę giminaičiai – labiau. Jei tai tinka jūsų šeimai, pasakykite gydytojui – jis gali rekomenduoti genetiko konsultaciją ar ankstesnius patikrinimus.

Kaip atliekama skrandžio vėžio patikra?

Lietuvoje atskiros skrandžio vėžio patikros programos vidutinės rizikos žmonėms nėra; JAV Nacionalinis vėžio institutas taip pat nurodo, kad tokios įprastos patikros ten nevykdoma. Kai kuriose šalyse, kur ši liga dažnesnė, patikrai naudojama endoskopija. Didesnės rizikos žmonėms, pavyzdžiui, turintiems tam tikrų paveldimų būklių ar ikivėžinių pokyčių, gali būti siūlomi reguliarūs endoskopiniai patikrinimai. Jei manote, kad jūsų rizika didesnė, paklauskite gydytojo, koks stebėjimas jums tinka.

Ar skrandžio vėžio simptomai moterims skiriasi?

Pagrindiniai skrandžio vėžio simptomai moterims ir vyrams iš esmės tokie patys: virškinimo sutrikimas, greitas sotumo jausmas, svorio kritimas, pykinimas ir nuovargis. Kai kurie simptomai, pavyzdžiui, nuovargis dėl mažakraujystės, gali būti priskiriami kitoms priežastims, todėl dėmesys gali vėluoti. Patarimas toks pat nepriklausomai nuo lyties: išliekančius, stiprėjančius ar su kraujavimu susijusius simptomus turi įvertinti gydytojas, o ne laukti, kol praeis.

Šaltiniai

• Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC, PSO) – GLOBOCAN 2024: Lietuva (faktų lapas). gco.iarc.who.int
• Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras – Lietuvoje vykdomos prevencinės programos. sveikatosbiuras.lt
• „Medicina Practica“ laboratorija – Tyrimų pamatinių biologinių verčių intervalai, 2025. medicinapractica.lt
• Paninfo (VLK informacija) – Kokius kraujo tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas. paninfo.lt
• National Cancer Institute – What Is Stomach Cancer? cancer.gov/types/stomach
• American Cancer Society – Stomach Cancer (About, Types, Risk Factors, Detection, Treatment). cancer.org/cancer/types/stomach-cancer.html
• Mayo Clinic – Stomach cancer: Symptoms and causes. mayoclinic.org
• Thrift AP, Wenker TN, El-Serag HB – Global burden of gastric cancer: epidemiological trends, risk factors, screening and prevention – Nature Reviews Clinical Oncology, 2023. doi.org/10.1038/s41571-023-00747-0
• Malfertheiner P ir kt. – Helicobacter pylori infection – Nature Reviews Disease Primers, 2023. doi.org/10.1038/s41572-023-00431-8
• Van Cutsem E ir kt. – Trastuzumab deruxtecan in HER2-positive advanced gastric or gastroesophageal junction cancer (DESTINY-Gastric02) – The Lancet Oncology, 2023. doi.org/10.1016/S1470-2045(23)00215-2
• Trastuzumab Deruxtecan or Ramucirumab plus Paclitaxel in Gastric Cancer (DESTINY-Gastric04) – The New England Journal of Medicine, 2025. doi.org/10.1056/NEJMoa2503119
• Shah MA ir kt. – Immunotherapy and Targeted Therapy for Advanced Gastroesophageal Cancer: ASCO Guideline – Journal of Clinical Oncology, 2023. doi.org/10.1200/JCO.22.02331
• Zolbetuximab-clzb: Targeting Claudin 18.2 in Advanced Gastric and Gastroesophageal Adenocarcinoma – Annals of Pharmacotherapy, 2025. doi.org/10.1177/10600280251342801

Skaitykite toliau

• Storosios žarnos vėžio simptomai
• Geležies apykaitos tyrimai ir feritinas
• Mažas feritinas: priežastys, simptomai ir gydymas
• Padidėjęs feritinas: priežastys, simptomai ir rizika
• CA 125 kraujo žymuo

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Kraujo tyrimai skrandžio vėžio nediagnozuoja, tačiau atlieka tikrą pagalbinį vaidmenį. H. pylori tyrimas gali parodyti svarbų gydytiną rizikos veiksnį, bendras kraujo tyrimas – mažakraujystę dėl lėto kraujavimo, o vėžio žymenys, tokie kaip CEA, gali padėti stebėti jau žinomą vėžį. AI DiagMe padeda aiškia kalba suprasti, ką reiškia šie rezultatai, kad pokalbis su gydytoju būtų labiau informuotas. Įrankis nenustato ligos diagnozės ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Gaukite savo rezultatų paaiškinimą per kelias minutes