2026 m. liepos 15 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė antrąjį savo gairių, kaip sumažinti pažinimo funkcijų silpnėjimo ir demencijos riziką, leidimą, ir pagrindinė žinia teikia vilties: demencijos riziką sumažinti galima, nes iki 45 % atvejų pasaulyje būtų galima atitolinti ar jų išvengti. Didelė šio potencialo dalis priklauso nuo kasdienių sveikatos veiksnių, kuriuos iš tiesų matote tyrimų atsakyme, – cholesterolio, cukraus kiekio kraujyje ir kraujospūdžio. Šiame straipsnyje sužinosite, ką pakeitė naujosios PSO gairės, kurie kraujo tyrimai stebi rizikos veiksnius, kuriuos galite keisti, ir kodėl gairės pataria pirmiausia išsitirti, o tik paskui imtis maisto papildų.
Ką iš tikrųjų sako naujosios PSO demencijos gairės
Naujosios PSO gairės sako, kad demencijos riziką mažina viso gyvenimo trukmės dažnų ligų kontrolė ir sveiki įpročiai, o ne vienas stebuklingas sprendimas. Antrasis leidimas atnaujina 2019 m. pirmą kartą paskelbtas rekomendacijas ir apima daugelio metų naujus įrodymus. Jame išlaikoma pagrindinė mintis, kad demencija nėra vien amžiaus ar genų klausimas, ir pabrėžiama, kad visą gyvenimą kontroliuojant dažnas ligas galima sumažinti riziką. Pirmą kartą įtraukti aplinkos veiksniai, įskaitant mažesnį oro taršos poveikį, o pirmenybė teikiama individualiems, iš kelių dalių sudarytiems prevencijos planams. Dažnai cituojamas skaičius „iki 45 %“ reiškia, kad beveik pusė demencijos atvejų susiję su veiksniais, kuriuos iš principo galima pakeisti. Jei ši tema jums nauja, verta pirmiausia susipažinti su skirtingais demencijos tipais.
Demencijos rizikos veiksniai, kuriuos galima išmatuoti kraujo tyrimu
Keletą PSO išskirtų rizikos veiksnių parodo įprastas kraujo tyrimas ar paprastas kraujospūdžio matavimas, dar gerokai iki atsirandant atminties sutrikimams. Palaikydami juos sveikose ribose, saugote širdį ir, kaip rodo vis daugiau tyrimų, smegenis. Lentelėje pateikti pagrindiniai veiksniai ir kaip jie tikrinami.
| Rizikos veiksnys | Kaip tikrinamas | Kodėl svarbus smegenims |
|---|---|---|
| Padidėjęs kraujospūdis | Kraujospūdžio matavimas (du skaičiai) | Vidutinio amžiaus padidėjęs kraujospūdis – vienas stipriausių keičiamų rizikos veiksnių |
| Padidėjęs cukraus kiekis ar cukrinis diabetas | Gliukozė nevalgius ir HbA1c | Ilgalaikis padidėjęs cukraus kiekis kraujyje susijęs su didesne demencijos rizika |
| Padidėjęs MTL cholesterolis | Lipidograma (MTL, DTL, trigliceridai) | Vidutinio amžiaus MTL kiekis nedaug susijęs su demencija po daugelio metų |
| Vitamino B12 ar vitamino D trūkumas | Vitaminų ir mitybos rodiklių tyrimai | Tikro trūkumo koregavimas palaiko nervų ir smegenų sveikatą |
| Lėtinis uždegimas | Žymenys, pavyzdžiui, CRB | Ilgai trunkantis uždegimas gali prisidėti prie pažinimo funkcijų silpnėjimo |
Tai įprasti tyrimai, kuriuos galbūt jau esate atlikę. Lietuvoje lipidogramą, gliukozę ir CRB šeimos gydytojas gali paskirti nemokamai, o vitamino D tyrimas nemokamas tik jį paskyrus gydytojui specialistui (Valstybinės ligonių kasos paaiškinimas). Be to, 40–60 metų žmonėms taikoma valstybės finansuojama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurios metu tiriama gliukozė ir lipidograma. Norėdami įsigilinti į skaičius, skaitykite mūsų lipidogramos vadovą, pasitikrinkite cholesterolio santykį, susipažinkite su gliukozės normomis ir HbA1c perskaičiavimo lentele bei perskaitykite vadovą apie padidėjusį kraujospūdį. Jei labiausiai rūpi cukraus kiekis, skaitykite ir mūsų vadovą apie cukrinį diabetą.
Maisto papildai: kodėl PSO pataria pirmiausia išsitirti
PSO nerekomenduoja vartoti vitaminų ar omega-3 papildų demencijai išvengti, jei tyrimas nerodo tikro trūkumo. Tai viena aiškiausių naujųjų gairių žinių: ko nedaryti. PSO nerekomenduoja B grupės vitaminų, vitamino E, multivitaminų ar omega-3 papildų vartoti vien demencijos prevencijai, nebent kraujo tyrimas parodo, kad jų iš tiesų trūksta. Paprastai tariant, papildas padeda tik tada, kai jo tikrai trūksta, – kitaip jis prideda išlaidų, bet ne apsaugos. Todėl prasminga pirmiausia pasitikrinti: paprastas kraujo tyrimas gali parodyti, ar jums trūksta vitamino B12 ar vitamino D, prieš perkant tabletes, kurios gali nieko neduoti. Kad sužinotumėte, ką apima mitybos rodiklių tyrimas, peržiūrėkite mūsų vitaminų ir mitybos tyrimų vadovą, susipažinkite su vitamino B12 trūkumo požymiais ir sužinokite, kaip interpretuoti vitamino D kraujo tyrimą.
Ką prideda naujausi tyrimai
PSO gairės remiasi gausiais naujausiais moksliniais duomenimis. Kelios išvados padeda suprasti, kodėl minėti tyrimų skaičiai svarbūs, tačiau verta atsiminti, kad dauguma šių įrodymų rodo sąsajas, o ne priežastinį ryšį.
2024 m. žurnale „The Lancet Healthy Longevity“ paskelbtoje apžvalgoje sujungta dešimtys tyrimų ir nustatyta, kad keli dažni veiksniai – tarp jų padidėjęs kraujospūdis, klausos praradimas, fizinis neaktyvumas ir nutukimas – lemia didelę dalį demencijos atvejų; kartu paėmus, kasdienių rizikos veiksnių grupė susijusi maždaug su puse atvejų. Ką tai reiškia jums: nė vienas pokytis nėra stebuklingas, tačiau keli sveiki įpročiai kartu iš tiesų duoda rezultatą.
2025 m. ligoninių duomenų analizė parodė, kad žmonėms, kurių MTL („blogasis“ cholesterolis) buvo mažas – mažiau nei 1,8 mmol/l (70 mg/dl), – demencijos atvejų buvo maždaug ketvirtadaliu mažiau nei tiems, kurių MTL viršijo 3,4 mmol/l (130 mg/dl), o statinus vartojantiems nustatyta nedidelė papildoma nauda. Ką tai reiškia jums: MTL vertė, kurią jau gaunate standartinėje lipidogramoje, gali būti svarbi ne tik širdžiai, bet ir smegenims. Tai nėra priežastis savarankiškai keisti vaistus – tai reikia aptarti su gydytoju.
Kita 2024 m. apžvalga parodė, kad insultas, demencija ir vėlyvojo amžiaus depresija turi tuos pačius keičiamus rizikos veiksnius – tarp jų kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, cholesterolį ir inkstų sveikatą. Ką tai reiškia jums: viena širdžiai palanki dienotvarkė, stebima keliais gerai žinomais kraujo tyrimais, duoda naudos iš karto keliose srityse. Besidomintiems naujesnėmis diagnostikos priemonėmis aiškiname ir apie p-tau217 kraujo tyrimą.
Kada kreiptis į gydytoją
Prevencija veiksmingiausia, kai žinote savo pradinį tašką. Verta užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, jei suaugęs niekada nesate matavęsi kraujospūdžio, cukraus kiekio kraujyje ar cholesterolio, jei jūsų šeimoje yra sergančiųjų demencija ir norite turėti atskaitos tašką arba jei jūs ar aplinkiniai pastebite atminties pokyčių. Gydytojas gali paskirti tinkamus tyrimus ir, ne mažiau svarbu, įvertinti juos kontekste. PSO ir 2026 m. Tarptautinės Alzheimerio asociacijos konferencijos ekspertų įspėjimas: Alzheimerio ligos kraujo žymenų tyrimai nėra skirti visos populiacijos patikrai ir nepakeičia išsamaus medicininio įvertinimo.
Terminų žodynėlis
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Demencija | Bendras ilgalaikio atminties ir mąstymo susilpnėjimo, trukdančio kasdieniam gyvenimui, pavadinimas. |
| Keičiamas rizikos veiksnys | Rizikos veiksnys, kurį galite pakeisti, pavyzdžiui, kraujospūdis, kitaip nei amžius ar genai. |
| MTL cholesterolis | „Blogasis“ cholesterolis; didelis jo kiekis gali kauptis kraujagyslių sienelėse. |
| HbA1c | Kraujo tyrimas, rodantis vidutinį cukraus kiekį kraujyje per maždaug tris mėnesius. |
| Lipidograma | Kraujo tyrimas, matuojantis cholesterolį ir trigliceridus. |
| Homocisteinas | Kraujyje esanti aminorūgštis; didelis jos kiekis siejamas su kraujagyslių ir smegenų problemomis. |
| Pažinimo funkcijų silpnėjimas | Laipsniškas atminties, dėmesio ar mąstymo greičio blogėjimas. |
| Populiacinė priskiriamoji dalis | Atvejų dalis populiacijoje, kurios būtų galima išvengti pašalinus rizikos veiksnį. |
Dažniausi klausimai
Ar tikrai galima sumažinti demencijos riziką?
Garantuoti, kad niekada nesusirgsite demencija, neįmanoma, tačiau PSO vertinimu iki 45 % atvejų pasaulyje susiję su veiksniais, kuriuos galite paveikti. Tokie įpročiai kaip fizinis aktyvumas, klausos saugojimas, nerūkymas ir kraujospūdžio, cukraus kiekio kraujyje bei cholesterolio kontrolė naudingi širdžiai ir gali padėti smegenims.
Kurie kraujo tyrimai svarbūs demencijos rizikai?
Naudingiausi kasdieniai tyrimai – lipidograma cholesteroliui, gliukozė nevalgius ir HbA1c cukraus kiekiui įvertinti bei kraujospūdžio matavimas. Jei turite simptomų ar gydytojas įtaria trūkumą, galima pridėti vitaminų ir mitybos rodiklių tyrimus. Šie tyrimai demencijos nediagnozuoja; jie stebi rizikos veiksnius, kuriuos galite keisti.
Ar didelis cholesterolis didina demencijos riziką?
Tyrimai rodo, kad vidutinio amžiaus padidėjęs MTL cholesterolis nedaug susijęs su didesne demencijos rizika po daugelio metų, o mažesnis MTL – su mažesniu atvejų skaičiumi. Įrodymai rodo sąsają, o ne tvirtą priežastinį ryšį, tačiau cholesterolio kontrolė jau ir taip rekomenduojama širdies sveikatai.
Ar vartoti maisto papildus demencijai išvengti?
PSO nepataria vartoti B grupės vitaminų, vitamino E, multivitaminų ar omega-3 papildų vien demencijos prevencijai, nebent tyrimas parodo trūkumą. Protingas žingsnis – pirmiausia pasitikrinti savo rodiklius ir papildus vartoti tik tada, kai jų iš tiesų trūksta.
Ar cukrinis diabetas sukelia demenciją?
Cukrinis diabetas ir ilgalaikis padidėjęs cukraus kiekis kraujyje yra pripažinti pažinimo funkcijų silpnėjimo ir demencijos rizikos veiksniai. Cukraus kiekio palaikymas sveikose ribose mityba, fiziniu aktyvumu ir, jei reikia, vaistais gali padėti šią riziką sumažinti, nors tai negarantuoja apsaugos.
Nuo kokio amžiaus pradėti?
PSO rekomenduoja viso gyvenimo trukmės požiūrį. Vidutinis amžius – 40–50 metai – ypač svarbus laikotarpis kraujospūdžiui, cholesteroliui ir cukraus kiekiui kraujyje; Lietuvoje šiuo laikotarpiu (40–60 metų) veikia ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Tačiau retai būna per anksti ar per vėlu imtis pokyčių, palaikančių smegenų sveikatą.
Šaltiniai
- World Health Organization. Risk reduction of cognitive decline and dementia: WHO guidelines, second edition, 2026. who.int
- National Institute on Aging (NIH). Preventing Alzheimer’s Disease: What Do We Know? nia.nih.gov
- Alzheimers.gov (NIA/NIH). Can I Prevent Dementia? alzheimers.gov
- Stephan BCM, et al. Population attributable fractions of modifiable risk factors for dementia: a systematic review and meta-analysis. The Lancet Healthy Longevity, 2024. doi.org
- Modifiable risk factors for stroke, dementia and late-life depression: a systematic review and DALY-weighted analysis. Journal of Neurology, Neurosurgery & Psychiatry, 2024. doi.org
- Lee M, et al. Low-density lipoprotein cholesterol levels and risk of incident dementia. Journal of Neurology, Neurosurgery & Psychiatry, 2025. consensus.app
- Paninfo. Kokius kraujo tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas (Valstybinės ligonių kasos paaiškinimas), 2024 m. sausio 5 d. paninfo.lt
- Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras. Lietuvoje vykdomos prevencinės programos. sveikatosbiuras.lt
Daugiau skaitykite
- Padidėjęs cholesterolis: supraskite, išvenkite, veikite
- Išplėstinė lipidograma
- Alzheimerio ligos tyrimas pas šeimos gydytoją
- Mažas DTL („gerasis“) cholesterolis
- Profilaktiniai kraujo tyrimai: ar reikia didelio paketo
Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe
Kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje ir cholesterolis – vieni iš nedaugelio demencijos rizikos veiksnių, kuriuos galite išmatuoti ir keisti, tačiau puslapį skaičių vienam perskaityti sunku. AI DiagMe lipidogramą, HbA1c ar vitaminų tyrimus paverčia aiškiais, paprasta kalba parašytais paaiškinimais, kad matytumėte, kur esate ir ką aptarti su gydytoju. Paslauga padeda suprasti rezultatus; ji nenustato demencijos ir nepakeičia gydytojo patarimo.
Gaukite savo rezultatų paaiškinimą per kelias minutes
