Ryšį tarp testosterono ir širdies ritmo naujai įvertino apžvalga, 2026 m. rugsėjo 1 d. paskelbta žurnale Journal of the Endocrine Society, apie kurią medicinos spauda rašė rugsėjo 4 d. Ilgą laiką buvo manoma paprastai: mažas testosterono kiekis didina prieširdžių virpėjimo – dažniausio širdies ritmo sutrikimo – riziką. Naujoji apžvalga teigia, kad ryšys visai nėra tiesus: jis primena raidę U, o rizika didėja abiejuose kraštuose. Šiame straipsnyje sužinosite, ką rado apžvalgos autoriai, kodėl tyrimų išvados skiriasi, kaip iš tikrųjų matuojamas testosteronas ir ką visa tai keičia (ir ko nekeičia) žmogui, kurio rankose – tyrimų atsakymas.
Ką parodė naujoji apžvalga
Apžvalga parodė, kad tiek mažas, tiek didelis testosterono kiekis siejamas su didesne prieširdžių virpėjimo rizika. Trys Kanzaso universiteto medicinos centro ir Kanzas Sičio veteranų ligoninės kardiologai duomenų bazėse MEDLINE ir Embase surinko visus darbus apie testosteroną, pakaitinį gydymą testosteronu ir prieširdžių virpėjimą ir bandė suderinti jų rezultatus. Jų išvada: duomenys rodo U formos kreivę. Vyrams, kurių testosteronas yra žemutinėje arba viršutinėje ribų dalyje, širdies ritmo sutrikimo tikimybė didesnė, o fiziologinių ribų vidurys atrodo ramiausia zona.
Autoriai žengia dar žingsnį ir teigia, kad mažiausia rizika galbūt atitinka bendrojo testosterono kiekį maždaug nuo 350 iki 550 ng/dl (apie 12–19 nmol/l – tokiais vienetais testosteroną pateikia Lietuvos laboratorijos). Šį skaičių verta skaityti atidžiai. Tai pasiūlymas, kilęs iš turimų duomenų, o ne patvirtintas tikslas: dar nė vienas klinikinis tyrimas nepatikrino, ar vyro testosterono „nukreipimas“ į šias ribas iš tikrųjų apsaugo nuo prieširdžių virpėjimo.
Testosteronas ir širdies ritmas: kodėl tyrimų išvados skiriasi
Tyrimų išvados skiriasi todėl, kad kiekvienas jų dažnai tiria tik dalį tos pačios kreivės. Kas lygina antraštes šia tema, ras tiesioginių prieštaravimų, ir jie yra tikri, o ne žurnalistų klaida. JK Biobanko analizė, apėmusi apie 180 000 vyrų, parodė, kad vyrams, kurių bendrasis testosteronas siekė 300 ng/dl (apie 10,4 nmol/l) ar daugiau, prieširdžių virpėjimas išsivystė rečiau nei tiems, kurių rodiklis buvo mažesnis. Kita analizė, apėmusi beveik 4 600 sveikų 70 metų ir vyresnių vyrų, viršutinėje dalyje rado priešingą vaizdą: dviejuose aukščiausiuose testosterono pasiskirstymo penktadaliuose rizika buvo maždaug dvigubai didesnė nei vidurinėje grupėje.
Abu dalykai gali būti teisingi vienu metu, jei kreivė lenkiasi. Žemiau tam tikros ribos rizika didėja, virš kitos ribos ji vėl didėja, o tarp jų išsilygina. Būtent tokią formą aprašo 2026 m. apžvalga, ir tai paaiškina, kodėl pavieniai tyrimai, nagrinėjantys tik dalį ribų, daro priešingai skambančias išvadas. Daugiau klinikinio konteksto rasite straipsnyje apie mažą testosteroną vyrams ir straipsnyje apie padidėjusį testosteroną vyrams.
Gydymas prideda dar vieną sluoksnį. 106 placebu kontroliuojamų tyrimų metaanalizė neparodė aiškaus bendro ryšio tarp gydymo testosteronu ir prieširdžių virpėjimo, o didelis tyrimas, sukurtas būtent širdies ir kraujagyslių saugumui įvertinti, gydytiems vyrams užfiksavo daugiau prieširdžių virpėjimo atvejų. Sąžininga išvada – vaizdas dar nenusistovėjęs, o reguliuotojai jau sugriežtino šių vaistų aprašymų formuluotes, kaip rašėme straipsnyje apie naujausius FDA aprašymo pakeitimus.
Ką iš tikrųjų matuoja testosterono tyrimas
Testosterono tyrimas gali pateikti tris skirtingus skaičius, ir jie reiškia ne tą patį. Didžioji dalis kraujyje cirkuliuojančio testosterono yra prisijungusi prie baltymų ir biologiškai neprieinama, todėl iš to paties mėgintuvėlio galima gauti skirtingus rezultatus. Pačią biologiją išsamiau paaiškina testosterono kraujo tyrimo gidas.
| Matavimas | Ką jis apima | Kodėl tai svarbu čia |
|---|---|---|
| Bendrasis testosteronas | Prisijungęs ir laisvas hormonas kartu; dažniausiai skiriamas tyrimas | Tyrimuose minimi 300 ng/dl (apie 10,4 nmol/l) ir 350–550 ng/dl (apie 12–19 nmol/l) skaičiai kalba būtent apie šį rodiklį |
| Laisvasis testosteronas | Tik ta dalis, kuri nėra prisijungusi prie baltymo nešiklio | Gali atrodyti normalus, kai bendrasis mažas, arba atvirkščiai – priklausomai nuo baltymų nešiklių kiekio |
| Biologiškai prieinamas testosteronas | Laisvasis hormonas ir silpnai prisijungusi dalis | Kartais skiriamas, kai pirmieji du rodikliai nesutampa su klinikiniu vaizdu |
Iš to išplaukia du praktiniai dalykai. Testosterono kiekis per dieną svyruoja, todėl kraujas paprastai imamas ryte, o vienas mažas rezultatas prieš darant išvadas dažniausiai pakartojamas. Be to, referencinės ribos skirtingose laboratorijose skiriasi: pavyzdžiui, Vilniaus laboratorija „Medicina Practica“ 20–49 metų vyrams nurodo 8,64–29,0 nmol/l, o 50 metų ir vyresniems – 6,68–25,7 nmol/l. Todėl lyginti savo rezultatą su naujienose cituojamu skaičiumi gali būti klaidinga. Apie baltymą nešiklį skaitykite straipsnyje apie SHBG normą.
Lietuvoje testosterono tyrimas nepriklauso šeimos gydytojo kompetencijai priskirtiems kraujo tyrimams, už kuriuos mokėti nereikia. Pagal Valstybinės ligonių kasos paaiškinimą už tokius tyrimus mokėti nereikia tada, kai juos skiria gydytojas specialistas (pavyzdžiui, endokrinologas ar urologas), į kurį jus siunčia šeimos gydytojas; tyrimą atlikti iš karto, be specialisto paskyrimo, galima savo lėšomis.
Ko ši apžvalga nekeičia
Apžvalga nekeičia nei gydymo rekomendacijų, nei jūsų paskirto gydymo. Tai esamų tyrimų santrauka, o ne naujas eksperimentas, ir ji neturi gairių svorio. Joje niekur nesakoma, kad vyras, kurio testosteronas siekia 600 ng/dl (apie 20,8 nmol/l), turėtų stengtis jį mažinti, ar kad paskirtą gydymą vartojantis žmogus turėtų jį nutraukti ar keisti dozę. Patys autoriai ragina kruopščiai atrinkti pacientus, siekti vidutinių, o ne didžiausių verčių, rinktis stabilias vaisto formas ir sistemingai stebėti būklę – visa tai sprendžia gydantis gydytojas.
Verta prisiminti ir tai, kad prieširdžių virpėjimą daug patikimiau lemia ne hormonai. Visuomenės sveikatos institucijos tarp pagrindinių veiksnių nurodo amžių, padidėjusį kraujospūdį, nutukimą, diabetą, širdies nepakankamumą, lėtinę inkstų ligą, padidėjusią skydliaukės funkciją, miego apnėją, rūkymą ir gausų alkoholio vartojimą; vien padidėjęs kraujospūdis siejamas maždaug su kas penktu atveju. Atsiradus ritmo sutrikimui, įprastai tikrinama skydliaukės funkcija – plačiau apie tai straipsnyje apie TTH tyrimą. Svarbūs ir elektrolitai, todėl gydytojai, tirdami ritmo sutrikimą, dažnai peržiūri kalio kiekį kraujyje ir magnio kiekį kraujyje. Kai kurie ritmo sutrikimai pasitaiko kartu su visai kita liga – tokią situaciją aprašo straipsnis apie prieširdžių virpėjimą ir mieloproliferacinę ligą.
Naujausi moksliniai pasiekimai
Be pagrindinės apžvalgos, diskusiją padeda suprasti trys naujausi radiniai; kiekvienas jų tampa aiškesnis, kai išverčiamas iš mokslinės kalbos.
Pirmasis – papildoma (post hoc) didelio sveikų vyresnių vyrų tyrimo analizė: mokslininkai grįžo prie jau surinktų duomenų ir uždavė jiems naują klausimą. Vyrams, priklausiusiems dviem aukščiausiems testosterono penktadaliams, per maždaug ketverius su puse metų nereguliarus širdies ritmas išsivystė maždaug dvigubai dažniau nei vidurinio penktadalio vyrams. Ką tai reiškia jums: vyresnio vyro aukšta normali vertė savaime nebūtinai ramina – tai priežastis pasikalbėti su gydytoju, o ne nerimauti.
Antrasis – labai didelė populiacinė kohorta, t. y. ilgą laiką stebima žmonių grupė, kartu su genetiniu metodu, kuris pagal paveldėtus skirtumus padeda atskirti priežastį nuo atsitiktinumo. Čia bendrasis testosteronas, mažesnis nei 300 ng/dl (apie 10,4 nmol/l), buvo susijęs su silpnesne kairiojo prieširdžio funkcija ir dažnesniu prieširdžių virpėjimu, o pakaitinį gydymą gavusiems vyrams ši aritmija pasitaikė dažniau. Ką tai reiškia jums: tikrai mažas rezultatas nėra kosmetinė problema, o sprendimas pradėti gydymą turi ir širdies pusę.
Trečiasis – ne pacientų duomenys, o laboratorinis modeliavimas. Mokslininkai sukūrė ląstelių, formuojančių randinį audinį prieširdžiuose (viršutinėse širdies kamerose), kompiuterinį modelį ir nustatė, kad testosteronas, regis, dalį šio randėjimo slopina. Ką tai reiškia jums: tai įtikinamas mechanizmas, paaiškinantis, kodėl labai mažas kiekis gali būti nenaudingas, tačiau modeliavimas yra hipotezė, o ne įrodymas, ir žmonėms jis dar netikrintas.
Šių trijų darbų patikimumas skiriasi, ir nė vienas neduoda galutinio atsakymo. Bendra gija ta, kad ribų vidurys atrodo saugesnis nei bet kuris kraštutinumas, tačiau tai išlieka preliminari išvada, laukianti patvirtinimo.
Kada kreiptis į gydytoją
Į kardiologą kreiptis turėtų skatinti simptomai, o ne hormono rezultatas. Medicinos organizacijos prieširdžių virpėjimą apibūdina kaip nereguliarų širdies plakimą, kuris gali sukelti permušimus, plazdėjimo ar daužymosi krūtinėje pojūtį, neįprastą dusulį, galvos svaigimą, diskomfortą krūtinėje ar ryškų nuovargį; jos taip pat pažymi, kad jis gali būti visiškai besimptomis ir aptinkamas atsitiktinai atliekant įprastą elektrokardiogramą.
- Užsiregistruokite pas šeimos gydytoją, jei jaučiate permušimus, nereguliarų pulsą, naują dusulį esant nedideliam krūviui ar nepaaiškinamą nuovargį.
- Skubios pagalbos kvieskite numeriu 112, jei skauda krūtinę, apalpstate, labai dūstate arba staiga nusilpsta galūnės ar sutrinka kalba – tai gali būti insulto požymiai.
- Prieš pradėdami ar tęsdami gydymą testosteronu, aptarkite šį klausimą su gydytoju, jei jums anksčiau buvo nustatyta aritmija, širdies nepakankamumas ar jūsų šeimoje dažnas prieširdžių virpėjimas.
- Paklauskite, kas dar buvo ištirta: skydliaukės, inkstų ir elektrolitų rodikliai yra įprasto ritmo sutrikimo ištyrimo dalis; ši tyrimų pusė aprašyta inkstų funkcijos tyrimų apžvalgoje.
Žodynėlis
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Prieširdžių virpėjimas (PV) | Dažniausiai gydoma širdies aritmija, kai viršutinės širdies kameros plaka greitai ir chaotiškai, o ne reguliariu ritmu. |
| Aritmija | Bet koks per greitas, per lėtas ar nereguliarus širdies plakimas. |
| Bendrasis testosteronas | Prie baltymų prisijungusio ir laisvo testosterono suma kraujo mėginyje; Lietuvoje paprastai nurodoma nanomoliais litre (nmol/l), JAV – nanogramais decilitre (ng/dl). |
| Laisvasis testosteronas | Nedidelė testosterono dalis, neprisijungusi prie baltymo nešiklio ir galinti veikti audinius. |
| U formos ryšys | Dėsningumas, kai rizika didesnė ir esant mažoms, ir esant didelėms rodiklio vertėms, o mažiausia – viduryje. |
| Pakaitinis gydymas testosteronu | Gydytojo skiriamas testosteronas (gelis, injekcijos ar kita forma), kai trūkumas patvirtintas. |
| Hipogonadizmas | Patvirtintas testosterono trūkumas, nustatomas pagal simptomus ir pakartotinai mažus kraujo tyrimų rezultatus. |
| Post hoc analizė | Naujas klausimas, užduodamas kitam tikslui surinktiems duomenims; tokia išvada yra tik orientacinė, o ne galutinė. |
| Kohorta | Žmonių grupė, stebima ilgą laiką, kad mokslininkai matytų, kam išsivysto tam tikra liga. |
| Elektrokardiograma (EKG) | Neskausmingas širdies elektrinio aktyvumo užrašymas; būtent šis tyrimas nustato prieširdžių virpėjimą. |
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar didelis testosteronas sukelia prieširdžių virpėjimą?
Ne, joks tyrimas neįrodė, kad jis sukelia šią aritmiją. Duomenys rodo tik sąsają ir tik dalyje ribų: vyresniems vyrams aukščiausių penktadalių rezultatai buvo susiję su dažnesniu naujai atsiradusiu prieširdžių virpėjimu. Sąsaja nėra priežastis, o 2026 m. apžvalga aiškiai nurodo, kad duomenys vis dar prieštaringi. Vienas didelis rezultatas vyrui be simptomų nėra jokios ligos diagnozė.
Ar verta prašyti testosterono tyrimo, kad pasitikrinčiau širdį?
Ne. Testosteronas nėra širdies patikros tyrimas, ir jokia medicinos organizacija jo šiam tikslui nerekomenduoja. Jis skiriamas, kai yra simptomų ar požymių, rodančių hormonų sutrikimą. Jei nerimaujate dėl širdies ritmo, tinkamas tyrimas yra elektrokardiograma, o kartu paprastai įvertinami skydliaukės, inkstų ir elektrolitų rodikliai.
Kokia testosterono norma vyrams?
Normos ribos skiriasi priklausomai nuo laboratorijos ir amžiaus, todėl rezultatą reikia vertinti pagal ribas, išspausdintas jūsų paties atsakyme. Pavyzdžiui, viena Lietuvos laboratorija 20–49 metų vyrams nurodo 8,64–29,0 nmol/l, o 50 metų ir vyresniems – 6,68–25,7 nmol/l. Su amžiumi testosteronas palaipsniui mažėja: 30 metų vyrui maža vertė 70 metų vyrui gali būti visiškai įprasta. Patikimiausią vaizdą duoda pakartotiniai rytiniai mėginiai toje pačioje laboratorijoje.
Vartoju testosteroną. Ar po šios apžvalgos turėčiau nutraukti gydymą?
Ne, vien dėl apžvalgos gydymo nutraukti nereikia. Paskirto gydymo nutraukimas ar keitimas yra medicininis sprendimas, o staigūs pokyčiai turi savų pasekmių. Pati apžvalga rekomenduoja ne nutraukti gydymą, o atidžiau stebėti ir siekti vidutinių verčių. Aptarkite šį klausimą su vaistą paskyrusiu gydytoju, ypač jei jaučiate permušimus ar anksčiau turėjote aritmiją.
Kodėl skirtinguose straipsniuose rašomi priešingi dalykai?
Todėl, kad jie paprastai aprašo skirtingas tos pačios kreivės dalis arba skirtingas žmonių grupes. Tyrimai, nagrinėjantys žemutinę dalį, randa, kad mažas testosteronas susijęs su dažnesniu prieširdžių virpėjimu; tyrimai, nagrinėjantys vyresnius vyrus su dideliu kiekiu, randa priešingai. Gydymo testosteronu tyrimai kelia trečią klausimą, kuris nėra tas pats kaip pirmieji du. U formos modelis bando visa tai sujungti.
Ar kraujo tyrimas gali parodyti, kad mano širdies ritmas nereguliarus?
Ne. Prieširdžių virpėjimas nustatomas elektrokardiograma, kuri užrašo širdies elektrinį aktyvumą, o ne kraujo mėginiu. Kraujo tyrimai padeda ieškoti prisidedančių priežasčių, pavyzdžiui, padidėjusios skydliaukės funkcijos, inkstų sutrikimo ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimų, ir padeda parinkti gydymą, kai diagnozė jau nustatyta.
Šaltiniai
- Maligireddy AR, Barua ST, Barua RS. Association of testosterone and testosterone replacement therapy with atrial fibrillation: an updated review. Journal of the Endocrine Society, 2026. https://doi.org/10.1210/jendso/bvag180
- Tran C, et al. Testosterone and the risk of incident atrial fibrillation in older men: further analysis of the ASPREE study. eClinicalMedicine, 2024. Tyrimo aprašas
- Cho S, et al. Association of serum testosterone levels with left atrial size, function, and risk of atrial fibrillation in adult men: observational and Mendelian randomization analyses. European Heart Journal, 2024. Tyrimo aprašas
- Corona G, et al. Cardiovascular safety of testosterone replacement therapy in men: an updated systematic review and meta-analysis. Expert Opinion on Drug Safety, 2024. Tyrimo aprašas
- Khorasani N, Morotti S, Saucerman JJ, Dobrev D, Grandi E. Computational modeling identifies protective mechanisms of estrogen and testosterone against atrial fibrosis. American Journal of Physiology – Heart and Circulatory Physiology, 2026. https://doi.org/10.1152/ajpheart.00249.2026
- UAB „Medicina practica laboratorija“. Laboratorinių tyrimų pamatinių biologinių verčių intervalai ir klinikinių sprendimų vertės (testosteronas), 2025-05-06. medicinapractica.lt
- Paninfo.lt, remiantis Valstybinės ligonių kasos informacija. Aktualu: kokius kraujo tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas, 2024. paninfo.lt
- Centers for Disease Control and Prevention. About Atrial Fibrillation, 2024. cdc.gov
- MedlinePlus, National Library of Medicine. Testosterone Levels Test. medlineplus.gov
- Cleveland Clinic. Testosterone Test: What It Is, How It’s Done and Results. my.clevelandclinic.org
Daugiau skaitykite
- Vyriškųjų hormonų tyrimai: ką jie matuoja
- LH tyrimas: kaip skaityti rezultatus
- Širdies žymenys: troponinas, BNP ir KK
- BNP tyrimas: ką reiškia jūsų rezultatai
- Troponino tyrimas: ką reiškia padidėjęs rezultatas
Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe
Vien hormono vertė retai atsako į klausimą, kuris iš tikrųjų rūpi skaitytojui: ką šis skaičius reiškia būtent jam. AI DiagMe perskaito laboratorinių tyrimų atsakymą visame kontekste ir paprasta kalba paaiškina, į ką rodo bendrasis testosteronas, TTH, kalis ar inkstų rodikliai ir kuriuos radinius verta aptarti su gydytoju. Tai padeda suprasti rezultatus, tačiau nenustato diagnozės ir nepakeičia jūsų gydytojo.
Gaukite rezultatų paaiškinimą per kelias minutes
