Hemorojus: simptomai, priežastys, gydymas ir kada kreiptis į gydytoją

Hemorojus – tai išsiplėtusios kraujagyslės išangėje ir apatinėje tiesiosios žarnos dalyje; tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių suaugusieji tuštinantis pastebi kraujavimą, niežulį ar diskomfortą. Kartu tai viena rečiausiai aptariamų būklių, nes sritis atrodo labai asmeniška ir net šiek tiek gėdinga. Ši tyla apmaudi, nes hemorojus yra labai dažnas, paprastai nekenksmingas ir puikiai gydomas, kai suprantate, kas vyksta. Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra hemorojus, kodėl jis atsiranda, kaip atskirti vidinį hemorojų nuo išorinio, koks gydymas iš tiesų padeda ir kaip suprasti, kada kraujavimą reikia atidžiau ištirti, o ne spėlioti. Taip pat paaiškiname, kokie laboratoriniai tyrimai gali būti svarbūs, kai simptomai nepraeina.

Kas yra hemorojus?

Hemorojus yra išsiplėtę, ištempti ar iš vietos pasislinkę išangės kanalo kraujagyslių „pagalvėlės“. Hemoroidinį audinį turi kiekvienas: tai normalios kraujagyslių, jungiamojo audinio ir smulkių raumenų skaidulų pagalvėlės, esančios išangės kanale ir padedančios sulaikyti išmatas. Problemos prasideda, kai šios pagalvėlės išsipučia, išsitempia ar išslysta iš vietos. Kai žmonės sako, kad „turi hemorojų“, jie turi omenyje būtent šį išsiplėtusį, simptomus sukeliantį iš esmės normalios anatomijos variantą.

Gydytojai hemorojų skirsto pagal tai, kur jis susidaro dantytosios linijos atžvilgiu. Tai nematoma riba išangės kanale, skirianti audinį, kuriame daug skausmo nervų, nuo audinio, kuriame jų labai mažai. Būtent ši detalė paaiškina, kodėl vieni hemorojaus mazgai skauda, o kiti ne, ir padeda parinkti, koks gydymas greičiausiai bus veiksmingas.

Vidinis hemorojus

Vidinis hemorojus susidaro virš dantytosios linijos, tiesiosios žarnos viduje, kur skausmą jaučiančių nervų mažai. Todėl jis dažnai sukelia ne skausmą, o neskausmingą kraujavimą. Dažniausias jo požymis – ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus, ant išmatų paviršiaus ar lašantis į klozetą. Didesni vidiniai mazgai gali išsikišti pro išangę – toks pokytis vadinamas iškritimu (prolapsu).

Išorinis hemorojus

Išorinis hemorojus susidaro žemiau dantytosios linijos, po jautria oda aplink išangę. Kadangi šioje odoje daug nervų, išoriniai mazgai dažniau niežti, tinsta ir skauda. Jei viename iš jų susidaro krešulys, jis tampa trombuotu hemorojumi, galinčiu sukelti staigų, aštrų skausmą ir kietą violetinį gumbelį. Daugeliui žmonių būna mišrus hemorojus, kai vienu metu pažeistas ir vidinis, ir išorinis audinys.

Vidinis hemorojus taip pat apibūdinamas pagal laipsnį, kuris parodo, kiek mazgai iškrenta. Laipsnis svarbus, nes dažnai lemia, ar pakanka paprastos priežiūros namuose, ar padės procedūra gydytojo kabinete.

Kas sukelia hemorojų? Dažnos priežastys ir rizikos veiksniai

Hemorojus susidaro, kai slėgis išangės pagalvėlėse nuolat kyla, ištempdamas kraujagysles ir jas laikantį audinį. Dauguma priežasčių susijusios su šia viena mintimi: viskas, kas diena iš dienos didina slėgį dubens ir išangės srityje, didina hemorojaus tikimybę.

Kasdieniai įpročiai ir slėgis

Klasikinis sukėlėjas – stanginimasis tuštinantis, ypač dėl vidurių užkietėjimo ar kietų išmatų. Ilgas sėdėjimas, įskaitant ilgą sėdėjimą tualete su telefonu, sulaiko kraują šioje srityje. Mityba, kurioje mažai skaidulų, per mažas vandens kiekis ir sunkių daiktų kėlimas didina tą patį slėgį. Lėtinis viduriavimas gali dirginti audinį ne mažiau nei vidurių užkietėjimas.

Gyvenimo etapai ir ligos

Gerai žinoma priežastis – nėštumas: augančia gimda spaudžia dubens venas, o hormonai atpalaiduoja kraujagyslių sieneles; daug atvejų atsiranda trečiąjį trimestrą ar po gimdymo. Senėjimas silpnina atraminį audinį, todėl su kiekvienu dešimtmečiu hemorojus tampa dažnesnis. Nutukimas ir šeimoje pasikartojantis venų sienelių silpnumas taip pat didina riziką. Amerikos gastroenterologijos koledžo duomenimis, iki maždaug 50 metų beveik pusė suaugusiųjų kada nors yra susidūrę su hemorojumi.

Hemorojaus simptomai ir požymiai

Hemorojaus simptomai labai priklauso nuo to, ar jis vidinis, išorinis, ar mišrus. Atpažinę simptomų pobūdį, lengviau įvertinsite, kokia skubi situacija ir kokios palengvinimo priemonės tinka.

Kraujavimas, niežulys ir diskomfortas

Neskausmingas, ryškiai raudonas kraujavimas – pagrindinis vidinio hemorojaus požymis. Išorinis hemorojus dažniau sukelia niežulį, pilnumo jausmą, tinimą ir skausmą, kuris stiprėja sėdint. Kai kurie žmonės pastebi gleivių, odos sudirgimą ar minkštą gumbelį, kurį galima apčiuopti prie išangės. Simptomai dažnai kelias dienas paūmėja, o paskui nurimsta, todėl daugelis paūmėjimų taip ir nepasiekia gydytojo.

Trombuotas hemorojus

Kai išoriniame mazge susidaro krešulys, skausmas gali atsirasti greitai ir būti stiprus. Trombuotas hemorojus paprastai atrodo kaip kietas, melsvas gumbelis, skausmingas liečiant. Skausmas dažnai būna stipriausias per pirmąsias dvi ar tris dienas, o vėliau, organizmui rezorbuojant krešulį, atslūgsta. Stiprus ar stiprėjantis skausmas yra priežastis skubiai kreiptis į gydytoją, nes ankstyvas gydymas gali greičiau palengvinti būklę.

Diagnostika: kodėl ne kiekvienas kraujavimas iš tiesiosios žarnos yra hemorojus

Hemorojaus diagnostika paprastai pradedama nuo pokalbio apie simptomus ir apžiūros. Svarbiausia šio straipsnio mintis paprasta: kraujavimas iš išangės yra simptomas, o ne diagnozė. Hemorojus yra dažniausia priežastis, tačiau išangės įtrūkimai, uždegimas, polipai ir, rečiau, vėžys iš pradžių gali atrodyti panašiai. Kadangi tą patį požymį turi kelios būklės, verta skirti minutę ir perskaityti mūsų išsamų straipsnį apie kraujavimą iš tiesiosios žarnos.

Kaip gydytojai apžiūri hemorojų

Gydytojai hemorojų patvirtina apžiūrėdami sritį, o vidinį – naudodami trumpą apšviestą prietaisą, vadinamą anoskopu. Apčiuopos pirštu tyrimas (tiesiosios žarnos tyrimas pirštu) leidžia patikrinti, ar nėra gumbų ir skausmingumo. Jei kraujavimo pobūdis neįprastas arba turite kitų rizikos veiksnių, gydytojas gali rekomenduoti kolonoskopiją, kuri leidžia nustatyti ankstyvą storosios žarnos vėžį gerokai anksčiau, nei jis sukelia rimtų problemų.

Ką pasako simptomai

Kraujo spalva ir atsiradimo laikas suteikia užuominų. Ryškiai raudonas kraujas ant išmatų ar lašantis į klozetą rodo išangės sritį, o tamsios, deguto spalvos išmatos rodo kraujavimą aukštesnėje virškinimo trakto dalyje; mūsų straipsnyje paaiškinama, kas sukelia juodus taškelius išmatose. Jei įtariamas uždegimas, išmatų tyrimu galima išmatuoti kalprotektiną išmatose, kuris padeda atskirti dirgliosios žarnos sindromą nuo uždegiminės žarnyno ligos.

Kada kreiptis į gydytoją

Daugumą hemorojaus paūmėjimų saugu gydyti namuose. Vis dėlto kai kurie požymiai reiškia, kad reikia užsiregistruoti pas gydytoją, o ne laukti, daugiausia tam, kad būtų atmestos kitos kraujavimo priežastys. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite bet kurį iš šių požymių:

• Kraujavimas trunka ilgiau nei savaitę, kartojasi arba yra gausus
• Juodos, deguto ar tamsiai raudonos (vyšninės) spalvos išmatos, galinčios rodyti kraujavimą aukščiau
• Pasikeitė įprastas tuštinimosi ritmas, išmatų forma arba atsirado naujas vidurių užkietėjimas ar viduriavimas
• Pirmą kartą atsirado kraujavimas iš tiesiosios žarnos, ypač jei esate vyresni nei 45 metų
• Jums ar jūsų šeimos nariams buvo nustatytas storosios žarnos vėžys, polipai ar uždegiminė žarnyno liga
• Kraujavimą lydi nepaaiškinamas svorio kritimas, nuovargis, galvos svaigimas ar blyškumas
• Stiprus išangės skausmas arba kietas, greitai blogėjantis gumbelis

Lietuvoje pirmiausia kreipiamasi į savo šeimos gydytoją, kuris prireikus išrašo siuntimą pas proktologą ar chirurgą arba kolonoskopijai. Jei jums 50–74 metai, verta žinoti, kad PSDF lėšomis vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa: kas 2 metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, kurį paskiria šeimos gydytojas. Gausiai kraujuojant, svaigstant galvai ar alpstant, skambinkite 112.

Ilgalaikis ar gausus kraujavimas gali pamažu sumuotis. Per kelis mėnesius nedideli pasikartojantys kraujo netekimai gali nepastebimai sukelti geležies stokos mažakraujystę. Kai kraujavimas reikšmingas, gydytojas gali paskirti bendrą kraujo tyrimą, kad įvertintų, ar paveikti raudonieji kraujo kūneliai (Lietuvos laboratorijose hemoglobinas nurodomas g/l; pavyzdžiui, „Medicina Practica“ suaugusiųjų norma – 120–150 g/l moterims ir 135–160 g/l vyrams), o vėliau atlikti tyrimai dažnai parodo sumažėjusį feritino kiekį – feritinas yra baltymas, atspindintis jūsų geležies atsargas (nurodomas µg/l). Kad matytų visą vaizdą, gydytojas taip pat gali paskirti geležies apykaitos tyrimus. Bendrą kraujo tyrimą gali paskirti šeimos gydytojas, ir už jį mokėti nereikia.

Gydymas: nuo priežiūros namuose iki procedūrų

Hemorojaus gydymas vyksta laipsniškai. Beveik visi pradeda nuo paprastų priemonių, o procedūrų ar operacijos prireikia tik mažumai. Tikslas – palengvinti simptomus ir, ne mažiau svarbu, pašalinti slėgį, kuris sukėlė problemą.

Priežiūra namuose ir gyvenimo būdas

Pirmos eilės gydymas sutampa su prevencija: daugiau skaidulų, daugiau vandens ir jokio stanginimosi. Šilta sėdimoji vonelė – 10–15 minučių sėdėjimas keliuose centimetruose paprasto šilto vandens – atpalaiduoja spazmą ir mažina skausmą. Vaistinėse be recepto parduodami kremai, raganėlės (hamamelio) servetėlės ir trumpi gydomųjų tepalų kursai gali nuraminti niežulį ir tinimą, nors jie gydo simptomus, o ne priežastį. Švelnus prausimasis ir vengimas ilgai sėdėti tualete taip pat padeda audiniui atsigauti.

Procedūros gydytojo kabinete

Kai vidinis hemorojus ir toliau kraujuoja ar iškrenta, nepaisant geros priežiūros namuose, greitos ambulatorinės procedūros dažnai išsprendžia problemą be operacijos. Dažniausia – ligavimas guminiais žiedais: gydytojas uždeda mažytį žiedą prie vidinio mazgo pagrindo, nutraukdamas jo kraujotaką, todėl mazgas sumažėja ir per kelias dienas nukrenta. Kitos galimybės – skleroterapija, kai suleidžiamas tirpalas, sutraukiantis kraujagyslę, ir šilumos ar lazerio metodai. Jos atliekamos per kelias minutes, paprastai be anestezijos.

Operacija sunkesniais atvejais

Nedidelei daliai hemorojaus atvejų, paprastai dideliems, iškrentantiems III ar IV laipsnio mazgams, reikia operacijos. Hemoroidektomija pašalina audinį ir duoda ilgalaikiausius rezultatus, ypač esant mišriam hemorojui. Naujesni metodai siekia sumažinti kraujotaką mazguose arba pakelti iškritusį audinį, kad atsigavimas truktų trumpiau. Koloproktologas chirurgas gali parinkti metodą pagal jūsų anatomiją, simptomus ir bendrą sveikatą.

Kaip išvengti hemorojaus

Prevencija daugiausia susijusi su tuštinimosi įpročių apsauga. Siekite 25–35 gramų skaidulų per dieną iš daržovių, vaisių, ankštinių ir viso grūdo produktų ir didinkite jų kiekį palaipsniui, kad išvengtumėte dujų. Gerkite pakankamai vandens, kad išmatos išliktų minkštos. Pajutę norą tuštintis, nedelskite ir neužsibūkite tualete. Reguliarus judėjimas – nuo vaikščiojimo iki sistemingos mankštos – palaiko virškinimo sistemos aktyvumą ir mažina slėgį dubens venose.

Kadangi bendra visų atvejų gija yra stanginimasis, vidurių užkietėjimo valdymas yra atsiperkanti prevencija. Paprasta priemonė, pavyzdžiui, Bristolio skalė, gali padėti stebėti išmatų konsistenciją ir anksti pastebėti problemas. Jei vidurių užkietėjimas atkaklus, su vaistininku ar gydytoju parinktas skaidulų papildas ar išmatas minkštinanti priemonė gali nutraukti šį ratą, kol hemorojus neatsinaujino.

Naujausi moksliniai pasiekimai

Pastarųjų trejų metų hemorojaus tyrimai labiau sutelkti ne į įspūdingus naujus gydymo būdus, o į pagrindų tobulinimą: tikslią diagnostiką, gydymo pritaikymą kiekvienam ir supratimą, kada kraujavimą reikia ištirti išsamiau. Štai ką paprastai prideda naujausi darbai.

2025 m. žurnale JAMA paskelbtoje apžvalgoje pabrėžta, kokia dažna ši problema: hemoroidine liga JAV serga maždaug 10 milijonų žmonių; apžvalgoje dar kartą patvirtintas skirstymas į vidinį, išorinį ir mišrų hemorojų, kuris lemia gydymą. Ką tai reiškia jums: planą, kurį pasirenkate kartu su gydytoju, turėtų lemti jūsų hemorojaus tipas ir simptomai, o ne viena standartinė priemonė.

Dvi naujausios chirurgijos apžvalgos sustiprino principą „pirmiausia mažiausiai invazinis gydymas“. 2025 m. apžvalgoje padaryta išvada, kad gera priežiūra prasideda nuo keičiamų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, stanginimosi ir skaidulų stokos, šalinimo, ir tik paskui pereinama prie procedūrų, o 2023 m. apžvalgoje pažymėta, kad net specialistai gerybines išangės ir tiesiosios žarnos ligas teisingai atpažįsta tik maždaug septyniais atvejais iš dešimties. Ką tai reiškia jums: gyvenimo būdo pokyčiai iš tiesų yra pirmasis žingsnis ir dažnai veikia, o tinkama apžiūra svarbesnė už savidiagnostiką, nes panašias būkles lengva supainioti.

Sustiprėjo ir prevencijos mokslas. 2024 m. Amerikos storosios ir tiesiosios žarnos chirurgų draugija (ASCRS) paskelbė atnaujintas lėtinio vidurių užkietėjimo – pagrindinės stanginimosi priežasties – gydymo rekomendacijas. Ką tai reiškia jums: vidurių užkietėjimo gydymas skaidulomis, skysčiais ir pastoviais tuštinimosi įpročiais nėra liaudies patarimas – jį remia dabartinės specialistų rekomendacijos, ir jis apsaugo nuo pasikartojančių paūmėjimų.

Galiausiai mokslininkai vis kartoja tą pačią atsargią pastabą dėl kraujavimo. 2023 m. tyrime nustatyta, kad kraujavimas iš tiesiosios žarnos yra vienas dažniausių pirmųjų storosios žarnos vėžio simptomų jaunesniems nei 50 metų suaugusiesiems – grupėje, kurioje atvejų daugėja. Ką tai reiškia jums: nemanykite, kad jaunas amžius atmeta rimtą priežastį, ir naują ar užsitęsusį kraujavimą laikykite priežastimi pasitikrinti, net jei hemorojus yra labiausiai tikėtinas atsakymas.

Žodynėlis

Dažniausiai užduodami klausimai

Kaip atrodo hemorojus?

Tai priklauso nuo tipo. Išorinis hemorojus gali atrodyti kaip minkšti ar kieti gumbeliai aplink išangę, kartais melsvi, jei susidarė krešulys. Vidinio hemorojaus iš išorės paprastai nematyti, nebent jis iškrenta – tada jis atrodo kaip drėgnas rausvas audinys, išsikišęs pro išangę. Daugelis žmonių savo hemorojaus niekada nemato ir pastebi tik ryškiai raudoną kraują ant tualetinio popieriaus ar pilnumo jausmą. Jei gumbelis kietas, greitai didėja ar gausiai kraujuoja, parodykite jį gydytojui, o ne bandykite atpažinti patys.

Kaip atsikratyti hemorojaus namuose?

Dauguma paūmėjimų pagerėja per savaitę ar dvi taikant paprastas priemones: valgykite daugiau skaidulų, gerkite daugiau vandens ir venkite stanginimosi bei ilgo sėdėjimo tualete. Šiltos sėdimosios vonelės kelis kartus per dieną mažina skausmą, o be recepto parduodami kremai ar raganėlės servetėlės gali nuraminti niežulį ir tinimą. Šalti kompresai padeda esant skausmingam išoriniam gumbeliui. Šios priemonės lengvina simptomus ir suteikia sudirgusiam audiniui laiko sugyti, tačiau geriausiai veikia, kai kartu šalinama pagrindinė priežastis – dažniausiai vidurių užkietėjimas ir stanginimasis.

Ar sėdimosios vonelės tikrai padeda nuo hemorojaus?

Taip, jos palengvina savijautą. Sėdimoji vonelė – 10–15 minučių sėdėjimas keliuose centimetruose paprasto šilto vandens – atpalaiduoja išangės raumenis, pagerina kraujotaką ir mažina niežulį bei skausmą. Tai viena dažniausiai rekomenduojamų namų priemonių, ypač naudinga po tuštinimosi ar esant jautriam išoriniam mazgui. Sėdimoji vonelė nesumažins didelio ar iškrentančio vidinio mazgo, tačiau gerokai palengvins kasdienį diskomfortą, kol veiks kitos priemonės.

Ar daugiau skaidulų padeda nuo hemorojaus?

Skaidulos – viena veiksmingiausių priemonių. Suminkštindamos ir padidindamos išmatų tūrį, jos mažina stanginimąsi, kuris skatina hemorojų, todėl laikui bėgant mažėja ir kraujavimas, ir diskomfortas. Siekite 25–35 gramų per dieną iš maisto ir didinkite kiekį palaipsniui, gerdami daug vandens, kad išvengtumėte pilvo pūtimo. Jei vien mitybos nepakanka, gali padėti skaidulų papildas. Tai kartu ir prevencija, ir gydymas, todėl gydytojai beveik visada pradeda nuo jo.

Kada kraujavimas dėl hemorojaus yra pavojingas?

Retas ryškiai raudonas kraujo pėdsakas iš žinomo hemorojaus paprastai nėra skubus atvejis. Kraujavimas kelia susirūpinimą, kai jis gausus, trunka ilgiau nei savaitę, kartojasi arba kartu atsiranda tamsios ar deguto spalvos išmatos, pasikeičia tuštinimosi įpročiai, krenta svoris ar juntamas nuovargis. Pirmą kartą po 45 metų atsiradusį kraujavimą visada reikia ištirti. Šie požymiai nereiškia, kad sergate kuo nors rimtu, tačiau tokiais atvejais gydytojas turėtų patvirtinti priežastį, o ne daryti prielaidą, kad tai hemorojus.

Ar hemorojus gali praeiti savaime ir ar jis grįžta?

Lengvas hemorojus dažnai praeina savaime per kelias dienas, kai nustojama stanginti, o daugeliui žmonių pasitaiko retų paūmėjimų, kurie praeina be gydymo. Vis dėlto hemorojus gali grįžti, kai tik grįžta jį sukėlęs slėgis, todėl ilgalaikis palengvėjimas priklauso nuo pastovių įpročių: skaidulų, skysčių, judėjimo ir vengimo stanginti. Didesni ar aukštesnio laipsnio mazgai rečiau visiškai išnyksta ir gali reikalauti ambulatorinės procedūros, tačiau ir tada geri tuštinimosi įpročiai mažina atkryčio tikimybę.

Šaltiniai

• Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras. Lietuvoje vykdomos prevencinės programos. sveikatosbiuras.lt
• „Medicina Practica“ laboratorija. Tyrimų pamatinių biologinių verčių intervalai, 2025. medicinapractica.lt
• Paninfo (VLK informacija). Kokius kraujo tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas. paninfo.lt
• National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases (NIDDK). Hemorrhoids. niddk.nih.gov
• MedlinePlus, U.S. National Library of Medicine. Hemorrhoids. medlineplus.gov
• Mayo Clinic. Hemorrhoids – Symptoms and causes. mayoclinic.org
• American College of Gastroenterology. Hemorrhoids and Fissures. gi.org
• Ashburn JH. Hemorrhoidal Disease: A Review. JAMA, 2025. doi.org/10.1001/jama.2025.13083
• Egawa F, Gologorsky RC. Hemorrhoids. Surgical Clinics of North America, 2025. doi.org/10.1016/j.suc.2025.08.003
• Akinmoladun O, Oh W. Management of Hemorrhoids and Anal Fissures. Surgical Clinics of North America, 2023. doi.org/10.1016/j.suc.2023.11.001
• Alavi K, Thorsen AJ, Fang SH, Burgess PL ir kt. The ASCRS Clinical Practice Guidelines for the Evaluation and Management of Chronic Constipation. Diseases of the Colon & Rectum, 2024. doi.org/10.1097/DCR.0000000000003430
• Skalitzky MK, Zhou PP, Goffredo P, Guyton K ir kt. Characteristics and symptomatology of colorectal cancer in the young. Surgery, 2023. doi.org/10.1016/j.surg.2023.01.018

Skaitykite toliau

• Perskaitykite mūsų išsamų straipsnį apie kraujavimą iš tiesiosios žarnos.
• Sužinokite simptomus, tyrimus ir gydymą: storosios žarnos vėžys.
• Kaip suprasti bendro kraujo tyrimo rezultatus.
• Supraskite mažakraujystės simptomus ir diagnostiką.
• Sužinokite, kas lemia sumažėjusį feritino kiekį ir kaip jis gydomas.

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Kai kraujavimas iš tiesiosios žarnos gausus, kartojasi ar jį lydi nuovargis, paprastas bendras kraujo tyrimas gali parodyti, ar netenkate tiek kraujo, kad tai paveiktų geležies kiekį, o geležies apykaitos tyrimai – ar jūsų atsargos senka. AI DiagMe padeda aiškia kalba suprasti tokius rezultatus kaip bendras kraujo tyrimas, feritinas ar geležies apykaitos tyrimai, kad pokalbis su gydytoju būtų labiau informuotas. Įrankis sukurtas padėti suprasti rezultatus; jis nenustato hemorojaus diagnozės ir nepakeičia gydytojo apžiūros.

Gaukite savo rezultatų paaiškinimą per kelias minutes