Atsidaro naujame skirtuke

Osteoartritas: simptomai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Turinys

Sąnarių osteoartritas: kas tai ir kaip jis vystosi

⚕️ Šis straipsnis skirtas tik informavimo tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Savo tyrimų rezultatus visada aptarkite su gydytoju.

Osteoartritas – dažniausia sąnarių liga pasaulyje, kuria senstant serga šimtai milijonų suaugusiųjų. Dažnai vadinamas „susidėvėjimo“ artritu, jis išsivysto, kai lygi kremzlė, apsauganti kaulų galus, palaipsniui irsta, o sąnariai tampa sustingę, skausmingi ir sunkiau judinami. Dažniausiai pažeidžiami keliai, klubai, plaštakos ir stuburas, tačiau tai nėra neišvengiama senėjimo dalis, nes daugelį rizikos veiksnių galima kontroliuoti. Lietuvoje ši liga dažnai vadinama ir osteoartroze. Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra osteoartritas, kas jį sukelia, kaip gydytojai jį atpažįsta ir diagnozuoja, kuo jis skiriasi nuo reumatoidinio artrito ir kokie gydymo būdai bei naujausi moksliniai pasiekimai gali padėti. Taip pat suprasite, kodėl kraujo tyrimai, nors ir negali patvirtinti ligos, yra labai svarbūs atmetant kitas sąnarių skausmo priežastis.

Kas yra osteoartritas?

Osteoartritas (trumpinys OA) – lėtinė liga, kai sąnario kremzlė pamažu nyksta. Kremzlė yra tvirtas, slidus audinys, leidžiantis kaulams sklandžiai slysti vienas kito atžvilgiu. Jai plonėjant, po ja esantis kaulas storėja, sąnario kraštuose gali susidaryti nedideli kaulo išaugos – osteofitai, o sąnario dangalas gali šiek tiek uždegti. Kadangi liga apima visą sąnarį, o ne vien kremzlę, gydytojai dabar ją laiko visos sąnario struktūros liga.

Kitas dažnas osteoartrito pavadinimas – degeneracinė sąnarių liga, atspindinti laipsnišką, mechaninį pažeidimo pobūdį. Ji skiriasi nuo uždegiminių ar autoimuninių artrito formų, kai imuninė sistema puola sąnarius. Osteoartritas yra tik vienas iš didelės sąnarių ligų šeimos narių, o mūsų sveikatos bibliotekoje paaiškiname platesnę artrito ligų šeimą.

Kas sukelia osteoartritą? Rizikos veiksniai

Osteoartritas retai turi vieną priežastį. Paprastai keli veiksniai per metus susideda ir viršija natūralų sąnario gebėjimą atsistatyti. Kai kurių veiksnių pakeisti negalite, o kiti priklauso nuo jūsų.

  • Amžius: po 45 metų rizika nuolat didėja, nes kremzlė vis prasčiau atsinaujina.
  • Antsvoris: papildomas kūno svoris apkrauna kelius ir klubus, o riebalinis audinys išskiria medžiagas, galinčias skatinti lėtinį silpną uždegimą.
  • Ankstesnė sąnario trauma: buvęs lūžis, raiščio plyšimas ar operacija gali po daugelio metų sudaryti sąlygas osteoartritui.
  • Pasikartojanti apkrova: darbai ar sportas, kai keliami sunkūs kroviniai, klūpoma ar patiriami pasikartojantys smūgiai, gali greitinti sąnarių dėvėjimąsi.
  • Genetika: osteoartritas šeimoje, ypač plaštakų, didina tikimybę susirgti.
  • Lytis ir hormonai: dažniau serga moterys, ypač po menopauzės.
  • Sąnario forma ir padėtis: O formos kojos, klubo sąnario anomalijos ar nelygūs sąnariai sutelkia spaudimą į vieną vietą.

Kadangi svorį, fizinį aktyvumą ir traumų prevenciją galima paveikti, daugeliui žmonių ligos prevencija iš tiesų įmanoma, net jei įtakos turi ir šeimos ligų istorija.

Osteoartrito simptomai

Pagrindinis osteoartrito simptomas – skausmas. Jis paprastai apibūdinamas kaip mechaninis: stiprėja judant ir naudojant sąnarį, o pailsėjus atslūgsta. Iš pradžių diskomfortas gali atsirasti ir praeiti, bet laikui bėgant jis gali tapti nuolatinis. Kiti dažni požymiai – trumpas rytinis sąstingis, paprastai trunkantis trumpiau nei 30 minučių, sumažėjusi judesių amplitudė ir girgždėjimas ar spragsėjimas judant sąnarį, vadinamas krepitacija. Dėl kaulinio padidėjimo kai kurie sąnariai atrodo didesni, o paūmėjimų metu gali atsirasti nedidelis tinimas.

Kelio sąnario osteoartritas

Kelio sąnarys pažeidžiamas dažniausiai. Žmonės dažnai jaučia skausmą lipdami laiptais, atsistodami ar eidami ilgesnius atstumus, taip pat sąstingį pasėdėjus. Kadangi kelio skausmas gali turėti daug priežasčių, atskirame straipsnyje apžvelgiamos platesnės kelio skausmo priežastys.

Plaštakų osteoartritas

Plaštakų osteoartritas dažniausiai pažeidžia pirštų sąnarius ir nykščio pagrindą. Jis gali sukelti kietus kaulinius gumbelius šalia pirštų galiukų, vadinamus Heberdeno mazgeliais, ir panašius sustorėjimus vidurinių pirštų sąnarių srityje – Bušaro mazgelius. Suimti, suspausti daiktus ar atlikti smulkius darbus gali tapti nepatogu.

Klubo sąnario ir stuburo osteoartritas

Klubo sąnario osteoartritas dažnai sukelia skausmą kirkšnyje ar išorinėje šlaunies pusėje, gali būti sunku vaikščioti ar apsiauti batus. Stubure susidėvėję diskai ir sąnariai gali sukelti kaklo ar juosmens sąstingį, o kartais ir nervų dirginimo simptomus, jei kaulinės išaugos spaudžia šalia esančius nervus.

Osteoartritas ir reumatoidinis artritas: kuo jie skiriasi

Vienas dažniausių pacientų klausimų – kuo osteoartritas skiriasi nuo reumatoidinio artrito. Abu sukelia sąnarių skausmą, tačiau tai labai skirtingos ligos. Osteoartritas susijęs su sąnario dėvėjimusi, o reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga, kai imuninė sistema per klaidą puola sąnario dangalą ir sukelia išplitusį uždegimą. Svarbu jas atskirti, nes reumatoidinį artritą reikia anksti gydyti specifiniais vaistais, kad būtų išvengta ilgalaikio sąnarių pažeidimo. Išsamesniam palyginimui mūsų medicinos komanda parengė ir išsamų straipsnį apie reumatoidinį artritą.

SavybėOsteoartritasReumatoidinis artritas
Ligos tipasDėvėjimosi (degeneracinė)Autoimuninė ir uždegiminė
Įprasta pradžiaLaipsniška, dažniausiai po 45 metųBet kokiame amžiuje, dažnai 30–60 metų
Pažeidžiami sąnariaiDažnai vienoje pusėje; keliai, klubai, plaštakos, stuburasPaprastai simetriškai; smulkieji plaštakų ir pėdų sąnariai
Rytinis sąstingisTrumpas, iki 30 minučiųIlgas, dažnai ilgiau nei valandą
TinimasKietas, kaulinis padidėjimasŠiltas, minkštas, skausmingas tinimas
Bendrieji simptomaiNebūdingiDažnas nuovargis ir nedidelis karščiavimas
Įprasti kraujo tyrimaiPaprastai normalūsDažnai padidėję uždegimo rodikliai ir teigiami antikūnai

Kaip diagnozuojamas osteoartritas

Osteoartritas diagnozuojamas daugiausia pagal ligos istoriją ir apžiūrą, o ne pagal vieną tyrimą. 2023 m. „JAMA“ apžvalgoje pažymėta, kad 45 metų ir vyresniems suaugusiesiems, kuriems sąnarius skauda judant, o rytinio sąstingio nėra arba jis menkas, osteoartritas yra kur kas labiausiai tikėtina priežastis. Gydytojai klausia apie skausmo pobūdį, apžiūri sąnarį, ar nėra tinimo ir kaulinio padidėjimo, ir patikrina, kaip jis juda. Lietuvoje pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją, kuris prireikus siunčia pas reumatologą ar ortopedą traumatologą.

Klinikinė apžiūra ir vaizdiniai tyrimai

Rentgeno nuotraukos gali paremti diagnozę, parodydamos susiaurėjusį tarpą tarp kaulų, osteofitus ir sutankėjusį kaulą. Svarbu tai, kad rentgeno vaizdas ne visada atitinka savijautą: kai kurie žmonės, turintys ryškių pokyčių, jaučia mažai skausmo, o kitiems, kurių pokyčiai nedideli, skauda labai. Todėl vaizdiniai tyrimai naudojami diagnozei patvirtinti ir sunkumui įvertinti, o ne vieni lemia gydymo sprendimus.

Kraujo tyrimai, padedantys atmesti kitas priežastis

Nėra kraujo tyrimo, kuris patvirtintų osteoartritą. Kraujo tyrimai naudojami atmesti kitoms ligoms, kurios gali būti panašios į jį, ypač uždegiminiam ar kristalų sukeltam artritui. Jei simptomų pobūdis kelia įtarimą, gydytojas gali paskirti C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimą, taip pat eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimą. Lietuvoje CRB, ENG ir šlapimo rūgšties tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas. Reumatoidiniam artritui konkrečiai ieškoti gydytojas gali skirti anti-CCP antikūnų tyrimą. Kai staigūs, raudoni ir karšti sąnarių priepuoliai rodo kristalų problemą, atskirame straipsnyje rasite apie podagros priepuolio malšinimą ir gydymą.

Kraujo tyrimasKą jis matuojaKą padeda atmesti
C reaktyvusis baltymas (CRB), mg/lBendrą uždegimą organizmeReumatoidinį artritą, infekciją, kitas uždegimines ligas
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), mm/val.Kaip greitai nusėda raudonosios kraujo ląstelės – uždegimo požymisUždegiminį artritą, infekciją
Reumatoidinis faktorius (RF)Antikūną, dažnai randamą sergant autoimuninėmis ligomisReumatoidinį artritą
Anti-CCP antikūnaiReumatoidiniam artritui labai specifinius antikūnusAnkstyvą reumatoidinį artritą
Šlapimo rūgštis, µmol/lŠlapimo rūgšties kiekį kraujyjePodagrą – kristalų sukeltą artritą

Kada kreiptis į gydytoją

Sąnarių skausmas dažnas, tačiau kai kurie požymiai reikalauja greitos gydytojo pagalbos, o ne laukimo. Užsiregistruokite vizitui, jei pastebite bet kurį iš šių požymių:

  • Sąnarių skausmas ar sąstingis trunka ilgiau nei kelias savaites arba trukdo kasdienei veiklai.
  • Sąnarys karštas, raudonas ar staiga labai patinęs – tai gali rodyti infekciją ar podagrą.
  • Rytinis sąstingis trunka gerokai ilgiau nei valandą – tai rodo uždegiminį artritą.
  • Kartu su sąnarių simptomais atsiranda karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuovargis.
  • Sąnarys užsirakina, „pasiduoda“ ar keičia formą.

Osteoartrito gydymas ir priežiūra

Vaisto, kuris atstatytų osteoartrito pažeidimus, nėra, tačiau daugybė gydymo būdų gali palengvinti skausmą, išlaikyti sąnarių funkciją ir apsaugoti gyvenimo kokybę. Gydymas paprastai pradedamas nuo gyvenimo būdo priemonių, o vaistai ar operacija pridedami tik prireikus.

Mankšta ir fizinis aktyvumas

Judėjimas – osteoartrito gydymo pagrindas. Raumenų aplink sąnarį stiprinimas, švelni aerobinė veikla, pavyzdžiui, ėjimas ar plaukimas, ir judesių amplitudės pratimai padeda mažinti skausmą ir sąstingį. Gali atrodyti nelogiška judinti skaudamą sąnarį, tačiau aktyvumas jį saugo kur kas geriau nei poilsis.

Svorio kontrolė

Turintiems antsvorio net nedidelis svorio sumažėjimas gali pastebimai sumažinti kelių ir klubų apkrovą bei simptomus. Kadangi svoris ir sąnarių apkrova glaudžiai susiję, svorio kontrolė yra viena veiksmingiausių priemonių.

Vaistai

Kai reikia malšinti skausmą, gairės paprastai pirmenybę teikia vietiškai naudojamiems priešuždegiminiams geliams kelio ir plaštakų osteoartritui, o vėliau – geriamiesiems priešuždegiminiams vaistams mažiausia veiksminga doze ir kuo trumpiau. Paracetamolis kai kuriems žmonėms duoda ribotą naudą. Steroidų injekcijos į sąnarį gali trumpam palengvinti sunkų paūmėjimą. Bet kurį vaistą reikėtų pasirinkti kartu su gydytoju, atsižvelgiant į kitas jūsų ligas.

Operacija

Kai osteoartritas pažengęs, o kiti gydymo būdai nebekontroliuoja simptomų, sąnario endoprotezavimas, dažniausiai kelio ar klubo, gali labai pagerinti savijautą ir judrumą. Jis svarstomas tik išbandžius konservatyvaus gydymo galimybes.

Naujausi moksliniai pasiekimai osteoartrito srityje

Osteoartrito tyrimai per pastaruosius trejus metus sparčiai pažengė. Toliau pateikti radiniai aprašyti paprasta kalba, nurodant, ką kiekvienas iš jų gali reikšti jums.

Mankštos naudą dabar patvirtina dar stipresni įrodymai. Atnaujintoje 2024 m. „Cochrane“ apžvalgoje, apjungusioje daug kelio osteoartrito mankštos tyrimų, nustatytas nedidelis ar vidutinis skausmo ir funkcijos pagerėjimas, išliekantis taikant įvairias programas. Ką tai reiškia jums: konkreti programa mažiau svarbi nei tai, ar galite jos laikytis, todėl jums patinkantis planas yra geras planas.

Svorį mažinantys vaistai gali palengvinti kelio simptomus. 2024 m. „New England Journal of Medicine“ paskelbtame tyrime nutukę suaugusieji, sergantys kelio osteoartritu, kurie kartą per savaitę leidosi semagliutidą – GLP-1 vaistą, iš pradžių sukurtą diabetui gydyti ir svoriui mažinti, – gerokai sulieknėjo ir nurodė aiškiai mažesnį kelio skausmą nei vartojusieji placebą. GLP-1 vaistai slopina apetitą ir padeda mažinti kūno svorį. Ką tai reiškia jums: kai osteoartritas glaudžiai susijęs su antsvoriu, šie naujesni vaistai gali padėti, tačiau jie veikia svorį ir skausmą, o ne atkuria kremzlę, todėl tai klausimas pokalbiui su gydytoju.

Osteoartritas dabar laikomas viso sąnario ir iš dalies medžiagų apykaitos liga. 2025 m. „Nature Reviews Disease Primers“ apžvalgoje jis apibūdintas kaip liga, apimanti uždegimą ir medžiagų apykaitą, o ne vien mechaninį dėvėjimąsi, tačiau dabartinis gydymas vis dar skirtas simptomams lengvinti. Ką tai reiškia jums: gyvenimo būdo priemonės, tokios kaip judėjimas ir svorio kontrolė, išlieka gydymo pagrindu, kol mokslas ieško gilesnių sprendimų.

Pasaulio gairės iš esmės sutaria, nors yra spragų. 2024 m. sisteminėje apžvalgoje, palyginusioje osteoartrito klinikines gaires, nustatytas stiprus ir nuoseklus pritarimas mankštai, svorio kontrolei ir pacientų mokymui, tačiau prieštaringi patarimai dėl tokių gydymo būdų kaip injekcijos į sąnarį. Ką tai reiškia jums: geras gydymo planas turi būti pritaikytas jums, ir pagrįsta paklausti, kodėl tam tikra galimybė rekomenduojama ar ne.

Ligos eigą keičiančio vaisto vis dar nėra, tačiau jo aktyviai ieškoma. Tyrėjai nagrinėja, ar diabetui sukurti vaistai galėtų apsaugoti sąnarius; 2024 m. „EBioMedicine“ paskelbtame tyrime, taikant genetinę analizę, išskirti keli tokie vaistų taikiniai, kuriuos verta išbandyti. Osteoartrito eigą keičiantis vaistas (DMOAD) lėtintų patį sąnario pažeidimą, tačiau kol kas nė vienas nepatvirtintas. Ką tai reiškia jums: šiandieniniai gydymo būdai valdo simptomus, o bet kuriam perspektyviam naujam vaistui dar reikės ilgų metų tyrimų, kol jis pasieks gydymo įstaigas.

Metinės mokslinių tyrimų apžvalgos padeda sekti pažangą. 2025 m. osteoartrito metų apžvalga patvirtino, kad nutukimas ir fizinis neaktyvumas išlieka pagrindiniais keičiamais ligos veiksniais, o mankšta ir svorio mažinimas turi stipriausius įrodymus. Ką tai reiškia jums: nuo jūsų priklausantys įpročiai vis dar turi didžiausią reikšmę.

Gyvenimas su osteoartritu

Osteoartritas yra ilgalaikė liga, tačiau dauguma žmonių ją gerai valdo ir išlieka aktyvūs ilgus metus. Paprastos kasdienės strategijos saugo sąnarius: paskirstykite sunkius darbus, aktyvumą kaitaliokite su trumpu poilsiu, avėkite patogią avalynę ir naudokitės pagalbinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, lazdele ar stiklainių atidarytuvu, kai jos palengvina gyvenimą. Šiluma gali atpalaiduoti sustingusius sąnarius, o šaltis – nuraminti patinusį.

Svarbi ir kaulų bei bendra sveikata. Stiprūs raumenys palaiko sąnarius, o rūpinimasis kaulų tankiu padeda tvirčiau stovėti ant kojų; kai kurie žmonės atlieka ir vitamino D tyrimą kraujyje (Lietuvoje jis mokamas, nebent jį paskiria gydytojas specialistas), o išsamesniam vaizdui mūsų komanda paaiškina kalcio ir kaulų mineralų tyrimus. Galiausiai lėtinis skausmas gali paveikti nuotaiką ir miegą, todėl verta pasakyti gydytojui, jei jaučiatės prislėgti, nes tai taip pat yra geros osteoartrito priežiūros dalis.

Sąvokų žodynėlis

SąvokaApibrėžimas
KremzlėLygus, apsauginis audinys, amortizuojantis kaulų galus sąnario viduje.
OsteofitasKaulinė išauga, galinti susidaryti osteoartrito pažeisto sąnario kraštuose.
Degeneracinė sąnarių ligaKitas osteoartrito pavadinimas, apibūdinantis laipsnišką sąnario audinių irimą.
Sinovinis skystisTirštas skystis, tepantis sąnarį ir mažinantis trintį judant.
KrepitacijaGirgždėjimas, traškėjimas ar spragsėjimas, jaučiamas ar girdimas judinant pažeistą sąnarį.
Uždegiminis artritasSąnarių liga, kurią sukelia per daug aktyvi imuninė sistema, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, o ne dėvėjimasis.
C reaktyvusis baltymas (CRB)Kraujo baltymas, kurio kiekis padidėja, kai kur nors organizme yra uždegimas.
Anti-CCP antikūnaiImuniniai baltymai, kurių radimas kraujyje stipriai rodo reumatoidinį artritą.
DMOADOsteoartrito eigą keičiantis vaistas, kuris lėtintų patį sąnario pažeidimą; kol kas nė vienas nepatvirtintas.
KohortaŽmonių grupė, stebima tam tikrą laiką mokslinio tyrimo metu.

Dažniausiai užduodami klausimai apie osteoartritą

Kuo skiriasi osteoartritas ir reumatoidinis artritas?

Osteoartritas – su dėvėjimusi susijusi liga, kai kremzlė laikui bėgant irsta; paprastai pažeidžiami keli sąnariai, o rytinis sąstingis trumpas. Reumatoidinis artritas – autoimuninė liga, kai imuninė sistema puola sąnarius, dažnai simetriškai, sukeldama ilgą sąstingį ir bendrus simptomus, pavyzdžiui, nuovargį. Sergant osteoartritu kraujo tyrimai paprastai normalūs, o sergant reumatoidiniu artritu dažnai nukrypę.

Ar kelio osteoartritas išgydomas?

Šiuo metu nėra gydymo, kuris atkurtų kelio osteoartrito sunaikintą kremzlę. Tačiau simptomus dažnai galima gerai kontroliuoti mankšta, svorio kontrole, skausmo malšinimo priemonėmis, o pažengusiais atvejais – sąnario endoprotezavimu. Ligos eigą keičiančių vaistų tyrimai tęsiasi, tačiau nė vienas dar nepatvirtintas.

Kokie pirmieji osteoartrito simptomai?

Ankstyvasis osteoartritas dažnai prasideda nedideliu, judant atsirandančiu sąnarių skausmu, kuris pailsėjus atslūgsta, ir trumpu sąstingiu pabudus ar pasėdėjus. Taip pat galite pastebėti lengvą girgždėjimą ar sumažėjusį lankstumą. Kadangi šiuos požymius lengva nuvertinti, verta apie juos pasakyti gydytojui, jei jie neišnyksta.

Ar osteoartritas pažeidžia plaštakas?

Taip. Osteoartritas dažnai pažeidžia pirštų sąnarius ir nykščio pagrindą, sukeldamas kietus kaulinius gumbelius, sąstingį ir diskomfortą suimant ar suspaudžiant daiktus. Plaštakų osteoartritas dažnai pasitaiko šeimose ir dažnesnis moterims, ypač po menopauzės.

Ar kraujo tyrimai gali diagnozuoti osteoartritą?

Joks kraujo tyrimas negali patvirtinti osteoartrito, nes tai nėra autoimuninė liga ir įprasti rodikliai paprastai lieka normalūs. Kraujo tyrimai naudojami atmesti į jį panašioms ligoms, pavyzdžiui, reumatoidiniam artritui ar podagrai. Šių rezultatų supratimas kartu su simptomais padeda gydytojui nustatyti teisingą diagnozę.

Koks geriausias kelio osteoartrito gydymas?

Geriausiai pagrįsti kelio osteoartrito gydymo būdai – mankšta ir svorio kontrolė, prireikus derinamos su skausmo malšinimu. Paūmėjimų metu gali padėti vietiškai naudojami priešuždegiminiai geliai, kartais – injekcijos į sąnarį, o sąnario endoprotezavimas paliekamas sunkiems atvejams. Tinkamas derinys priklauso nuo jūsų simptomų ir bendros sveikatos.

Šaltiniai

Daugiau skaitykite

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Kraujo tyrimai negali diagnozuoti osteoartrito, tačiau jie būtini atmetant į jį panašias ligas – nuo reumatoidinio artrito iki podagros. AI DiagMe padeda suprasti tokius rodiklius kaip C reaktyvusis baltymas, reumatoidinis faktorius, anti-CCP antikūnai ir šlapimo rūgštis aiškia, praktiškai naudinga kalba. Jis sukurtas padėti suprasti rezultatus, o ne nustatyti diagnozę ar pakeisti gydytoją, kad į kitą vizitą atvyktumėte geriau informuoti.

Gaukite savo rezultatų paaiškinimą per kelias minutes

Redakcija

  • AI DiagMe

    Autorius

    AI DiagMe komandą sudaro gydytojai, klinikiniai specialistai ir medicinos redaktoriai. Mūsų straipsnius rašo sveikatos komunikacijos specialistai, o juos peržiūri ir patvirtina mūsų mokslinio komiteto gydytojai – praktikuojantys ligoninių gydytojai, dirbantys hematologijos, endokrinologijos, bendrosios medicinos ir kitose srityse. Redakcinei veiklai vadovaujantis Julien Priour yra įgijęs HEC Paris MBA laipsnį, o mokslinio rašymo ir leidybos mokėsi Prancūzijos nacionaliniame tvaraus vystymosi tyrimų institute (IRD, FUN-MOOC, 2026). Kiekvienas tekstas remiasi galiojančiomis klinikinėmis gairėmis ir recenzuotomis medicinos publikacijomis.

    El. paštas Svetainė
  • Julien Priour

    Redagavo

    AI DiagMe įkūrėjas ir generalinis direktorius · Vyresnysis medicinos redaktorius · HEC Paris absolventas

    Julien Priour is a senior medical editor at AI DiagMe, where he oversees the editorial line and the fact-checking process. A graduate of HEC Paris, he has 3 years of experience in health publishing and was trained in scientific writing and publishing by the French National Research Institute for Sustainable Development (IRD, FUN-MOOC, 2026). He makes sure that every article follows current medical guidelines and is reviewed and validated by a physician from the scientific and ethics committee. He sets the sourcing standards (HAS, Ameli, INSERM…) and the review standards applied across the entire site.

    El. paštas LinkedIn
  • Dr. Claude Tchonko

    Medicininė peržiūra

    Dr. Claude Tchonko is a hematologist, in practice since 2013, currently working at Clinique Mas de Rochet (Castelnau-le-Lez, France). With an international background, he specializes in the management of hematologic malignancies (leukemias, lymphomas, myelomas), with particular expertise in autologous stem cell transplantation, CAR-T cell therapy and the optimization of care pathways in onco-hematology.

    Author of a reference work, “Lymphoid Hematologic Malignancies in Mali”, he combines clinical practice with active involvement in projects developing technology solutions for healthcare.

    He holds a State Doctorate in Medicine (Faculty of Medicine of Bamako, 2006) and completed his training with a Certificate of Specialized Studies in Bioclinical Hematology (Abidjan-Cocody, 2010) and several university diplomas: a DFMS in Hematology and an inter-university diploma (DIU) in Onco-Hematological Cytogenetics (Grenoble), as well as a university diploma (DU) in major sickle cell disease (UPEC).

    Dr. Claude Tchonko LinkedIn

Susiję straipsniai

Netrukus