Vaisingumo tyrimai: kokie hormonai tiriami moterims ir vyrams

Vaisingumo kraujo tyrimai matuoja lytinius hormonus, kurie lemia, ar organizmas gali išleisti kiaušialąstę, gaminti sveikus spermatozoidus ir išlaikyti nėštumą. Jei bandote pastoti, tokie rezultatai dažnai atrodo kaip stulpelis nežinomų santrumpų – AMH, FSH, LH, estradiolis, testosteronas, – kurias sunku perskaityti savarankiškai. Šiame straipsnyje paprastai paaiškiname, kokie hormonai tiriami moterims ir vyrams, kurią ciklo dieną kiekvieną jų reikia tirti ir ką gali reikšti padidėjęs ar sumažėjęs rezultatas. Ne mažiau svarbu, ko šie skaičiai negali pasakyti, kad viena reikšmė nekeltų bereikalingo nerimo. Tikslas – kad į kitą vizitą pas gydytoją ateitumėte suprasdami savo tyrimų atsakymą.

Ką iš tikrųjų matuoja vaisingumo kraujo tyrimai

Vaisingumo kraujo tyrimas nėra vienas tyrimas. Tai nedidelis hormonų tyrimų rinkinys iš vieno kraujo mėginio, ir kiekvienas jų suteikia skirtingą užuominą apie tai, kaip veikia reprodukcinė sistema. Vieni hormonai gaminami galvos smegenyse ir siunčia signalą žemyn – kiaušidėms ar sėklidėms. Kitus gamina pačios kiaušidės ar sėklidės, ir jie siunčia signalą atgal aukštyn. Vertinant juos kartu matomas šio „pokalbio“ momentinis vaizdas.

Lūkesčius verta aptarti iš anksto. Hormonų kraujo tyrimai yra tik viena vaisingumo ištyrimo dalis. Moterims gydytojai dar apžiūri kiaušides ir gimdą ultragarsu ir patikrina, ar praeinami kiaušintakiai. Vyrams pirmas ir svarbiausias žingsnis dažniausiai yra spermograma (spermatozoidų kiekio ir kokybės tyrimas), nes vien hormonai neparodo, ar spermatozoidų yra ir ar jie judrūs. Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos (ASRM) duomenimis, poros ištyrimas paprastai pradedamas po dvylikos mėnesių bandymų pastoti, o esant žinomų rizikos veiksnių – anksčiau.

Taigi vaisingumo kraujo tyrimai atsako į tokius klausimus: Ar kiaušidės stimuliuojamos normaliai? Ar vyksta ovuliacija? Ar hipofizė siunčia tinkamus signalus? Ar netrukdo skydliaukės ar prolaktino sutrikimas? Patys savaime jie nepasako „taip“ arba „ne“, ar galite susilaukti vaiko.

Kodėl vaisingumą valdo hormonai: smegenų ir lytinių liaukų ryšys

Reprodukcija veikia pagal grįžtamojo ryšio grandinę tarp smegenų ir lytinių liaukų (kiaušidžių ar sėklidžių). Nedidelė smegenų sritis, vadinama pagumburiu, siunčia signalą hipofizei. Tada hipofizė į kraują išskiria du pagrindinius hormonus pasiuntinius: folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) ir liuteinizuojantį hormoną (LH).

Moterims FSH skatina kiaušides auginti folikulus (skysčio pripildytas pūsleles, kuriose bręsta kiaušialąstės), o ciklo viduryje staigus LH padidėjimas sukelia kiaušialąstės išsiskyrimą. Vyrams FSH palaiko spermatozoidų gamybą, o LH skatina sėklides gaminti testosteroną. Kiaušidės ir sėklidės savo ruožtu gamina savo hormonus – estrogenus, progesteroną, testosteroną, – kurie grįžta į smegenis ir „praneša“, ar signalus stiprinti, ar silpninti.

Būtent todėl vaisingumo tyrimai vertina hormonus iš abiejų grandinės galų. Pavyzdžiui, stiprus smegenų signalas (didelis FSH) ir silpnas kiaušidžių atsakas rodo kitokią problemą nei silpnas smegenų signalas ir sveikos kiaušidės. Svarbiausias yra bendras vaizdas, o ne vienas skaičius.

Moterų vaisingumo tyrimai: kokius hormonus tirti

Moterims vaisingumo kraujo tyrimai padeda atsakyti į du klausimus: kiek kiaušialąsčių liko (kiaušidžių rezervas) ir ar ovuliacija iš tikrųjų vyksta. Į kiekvieną klausimą atsako skirtingi hormonai, o kelis jų reikia tirti tam tikromis ciklo dienomis.

2–5 ciklo dienos hormonai: FSH, LH ir estradiolis

Ciklo pradžioje – dažniausiai trečią dieną, pirma diena laikant pirmąją menstruacijų dieną, – kiaušidės yra ramybės būsenos, todėl tai tinkamiausias metas pradiniams signalams išmatuoti. Tuo metu paprastai tiriami folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH) ir estradiolis – pagrindinė estrogenų forma.

Aiškiai padidėjęs FSH trečią ciklo dieną, ypač kartu su mažu estradioliu, gali rodyti, kad kiaušidėms tenka daugiau „pastangų“ kiaušialąstėms paruošti; tai gali būti sumažėjusio kiaušidžių rezervo ženklas. Pavyzdžiui, Vilniaus laboratorijos „Medicina Practica“ nurodomos FSH pamatinės vertės moterims folikulinėje fazėje yra 3,5–12,5 U/l, o po menopauzės – 25,8–134,8 U/l. LH ir FSH santykis bei šių trijų hormonų derinys taip pat padeda gydytojams atskirti policistinių kiaušidžių sindromą nuo kitų nereguliaraus ciklo priežasčių.

AMH: kiaušidžių rezervo rodiklis, kurį galima tirti bet kurią dieną

Antimiulerinį hormoną (AMH) gamina maži kiaušidžių folikulai, todėl jo kiekis apytiksliai atspindi, kiek kiaušialąsčių liko. Skirtingai nei FSH, AMH ciklo metu beveik nekinta, todėl jį galima tirti beveik bet kurią dieną – tai praktiškas pranašumas. Su amžiumi AMH mažėja: pavyzdžiui, „Medicina Practica“ pamatinės vertės 25–29 metų moterims yra 0,89–9,85 µg/l, o 40–44 metų – 0,027–5,47 µg/l.

Labai svarbi išlyga. Kaip paaiškina JAV nacionalinė medicinos biblioteka, AMH tyrimas gali įvertinti kiaušidžių rezervo dydį, bet nieko nepasako apie kiaušialąsčių kokybę ir negali numatyti, ar pastosite. Mažas AMH nereiškia, kad nėštumas neįmanomas, o didelis AMH nėra garantija. Tai vienas iš duomenų, o ne prognozė.

Progesteronas: ar ovuliacija įvyko

Progesteronas padidėja antroje ciklo pusėje, kai kiaušialąstė jau išsiskyrė. Kraujo tyrimas liuteininės fazės viduryje – maždaug septynios dienos iki kitų numatomų menstruacijų, 28 dienų cikle dažnai vadinamas „21 dienos“ tyrimu, – parodo, ar progesteronas padidėjo. Aiškus padidėjimas yra geras įrodymas, kad tą mėnesį ovuliacija įvyko (laboratorijos „Medicina Practica“ liuteininės fazės pamatinės vertės – 13,1–46,3 nmol/l). Mažas rezultatas gali reikšti ir tai, kad esant nereguliariam ciklui tyrimas atliktas ne tą dieną, todėl gydytojai kartais jį kartoja.

Prolaktinas ir skydliaukė: trikdžiai „aukščiau“ kiaušidžių

Du ne kiaušidėse gaminami hormonai gali nepastebimai sustabdyti ovuliaciją. Prolaktinas – hormonas, skatinantis pieno gamybą, – kai jo per daug, gali slopinti ciklą. O skydliaukė, kurios veiklą rodo tireotropinis hormonas (TTH), veikia ir ovuliaciją, ir ankstyvąjį nėštumą. Kadangi abu lengva ištirti, o sutrikimai dažnai gydomi, jie paprastai įtraukiami į moterų tyrimų rinkinį. Kai įtariamas vyriškųjų hormonų perteklius, pavyzdžiui, sergant policistinių kiaušidžių sindromu, gydytojai gali papildomai skirti testosterono tyrimą ir lytinius hormonus surišantį globuliną (SHBG) – baltymą, lemiantį, kiek testosterono yra aktyvaus. Visas rinkinys dažnai skiriamas kartu kaip moteriškų hormonų tyrimai.

Vyrų vaisingumo tyrimai: kokius hormonus tirti

Vyrų vaisingumo ištyrimas pradedamas nuo spermogramos, o ne nuo kraujo tyrimo, nes dažniausia vyrų problema yra spermatozoidų kiekio, formos ar judrumo sutrikimas, kurio hormonai neatskleidžia. Hormonų kraujo tyrimai tampa naudingi, kai spermograma nukrypsta nuo normos, kai spermatozoidų labai mažai arba visai nėra, arba kai yra mažo testosterono simptomų, pavyzdžiui, sumažėjęs lytinis potraukis ar nuovargis.

Testosteronas ir SHBG

Testosteronas – pagrindinis hormonas, lemiantis spermatozoidų gamybą, lytinį potraukį, raumenų ir kaulų stiprumą. Laboratorijos dažnai pateikia ir bendrąjį, ir laisvąjį testosteroną (aktyviąją dalį), o vertinimui gali papildomai nurodyti SHBG, nes būtent jis lemia, kiek testosterono organizmas gali panaudoti. Testosterono daugiausia būna ryte, todėl tiksliam rezultatui mėginys paprastai imamas 8–10 val. „Medicina Practica“ pamatinės vertės 20–49 metų vyrams – 8,64–29,0 nmol/l.

FSH ir LH vyrams

FSH ir LH parodo gydytojams, iš kur kyla testosterono sutrikimas. Mažas testosteronas kartu su dideliu FSH ir LH rodo pačių sėklidžių problemą: smegenys „šaukia“, bet sėklidės neatsako. Mažas testosteronas su mažu ar normaliu FSH ir LH, priešingai, nukreipia dėmesį į hipofizę ar pagumburį. Šie rodikliai dažnai sujungiami į vyriškų hormonų tyrimus.

Prolaktinas ir skydliaukė

Kaip ir moterims, padidėjęs prolaktinas ar sutrikusi skydliaukės veikla gali sumažinti testosteroną ir spermatozoidų gamybą. Todėl prolaktinas ir TTH dažnai pridedami, kai vaizdas neaiškus, ypač jei testosteronas netikėtai mažas.

Vaisingumo hormonų tyrimai vienoje lentelėje

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinta, kokie hormonai dažniausiai įtraukiami į vaisingumo kraujo tyrimus, kam jie tiriami, kada geriausia juos matuoti ir ką gali reikšti nukrypimas. Pamatinės vertės skirtingose laboratorijose skiriasi, todėl lentelę naudokite kaip žemėlapį, ką reiškia kiekvienas rodiklis, o ne kaip siektinų skaičių sąrašą.

Laikas svarbus: kurią ciklo dieną tirtis

Moterims tai, kada paimamas kraujas vaisingumo tyrimui, keičia rezultatą, todėl laikas yra ne smulkmena, o tyrimo dalis. Įsiminkite du atskaitos taškus: ciklo pradžią ir liuteininės fazės vidurį.

• 2–5 ciklo diena (ciklo pradžia): FSH, LH ir estradiolis – pradiniams kiaušidžių signalams įvertinti.
• AMH, TTH ir prolaktinas: bet kurią dieną, nes jie ciklo metu beveik nesvyruoja.
• Liuteininės fazės vidurys, apie 21-ą 28 dienų ciklo dieną: progesteronas – ovuliacijai patvirtinti maždaug savaitę iki numatomų menstruacijų.

Jei jūsų ciklas ilgesnis ar trumpesnis nei 28 dienos, „21 dienos“ progesterono tyrimas atitinkamai pasislenka: jis turėtų būti atliekamas maždaug septynios dienos iki numatomų menstruacijų, o ne 21-ą kalendoriaus dieną. Ovuliacijos stebėjimas namuose, pavyzdžiui, ovuliacijos testu, kuris nustato LH padidėjimą, gali padėti jums ir gydytojui pasirinkti tinkamą dieną. Vyrams pagrindinė taisyklė paprastesnė: testosteroną tirkite ryte, kai jo daugiausia.

Ką jūsų rezultatai gali ir ko negali pasakyti

Šį skyrių verta perskaityti du kartus. Vaisingumo kraujo tyrimai suteikia užuominų, o ne išvadų, ir prieš vertinant savo atsakymą svarbu žinoti kelis ribotumus.

Pirma, viena už normos ribų esanti reikšmė retai būna diagnozė. Hormonų kiekis kinta priklausomai nuo ciklo, paros laiko, streso, ligos ir neseniai buvusios kelionės, todėl gydytojai dažnai pakartoja nukrypusį tyrimą, užuot sprendę pagal vieną rezultatą. Antra, pamatinės vertės skirtingose laboratorijose skiriasi ir priklauso nuo amžiaus, lyties bei ciklo dienos; vieno atsakymo pažymėtas kaip „padidėjęs“ skaičius kitame gali būti normos ribose. Bendrų žinių apie laboratorinių rodiklių vertinimą rasite mūsų straipsnyje, kaip skaityti kraujo tyrimų rezultatus.

Trečia – ir čia daugelis suklysta – kiaušidžių rezervo rodikliai, tokie kaip AMH ir FSH, matuoja kiaušialąsčių kiekį, o ne kokybę, ir nenumato, ar pastosite natūraliai. Amerikos reprodukcinės medicinos draugija aiškiai nurodo, kad kiaušidžių rezervo tyrimai neturėtų būti naudojami savaiminio nėštumo tikimybei prognozuoti ar kam nors atsisakyti teikti vaisingumo gydymą. Galutinis vertinimas priklauso gydytojui, kuris jūsų hormonus vertina kartu su ligos istorija, ultragarso tyrimu, o vyrams – ir su spermograma.

Kada kreiptis į gydytoją

Vaisingumo tyrimų nereikia narplioti vieniems: yra aiškių situacijų, kai specialisto įvertinimas rekomenduojamas, o ne pasirenkamas.

• Jau 12 mėnesių turite reguliarių lytinių santykių be apsaugos, bet nepastojate.
• Esate vyresnė nei 35 metų moteris ir bandote pastoti 6 mėnesius, arba esate vyresnė nei 40 metų – abiem atvejais ištyrimą verta pradėti anksčiau.
• Jūsų menstruacijos nereguliarios, labai gausios, labai skausmingos arba jų nėra.
• Turite žinomą būklę, galinčią paveikti vaisingumą, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, skydliaukės ligą, buvote persirgusi dubens infekcija ar gydyta nuo vėžio.
• Vyrui yra mažo testosterono simptomų, žinomas sėklidžių sutrikimas ar nukrypimų spermogramoje.

Lietuvoje pirmiausia galite kreiptis į savo šeimos gydytoją. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, skydliaukės funkcijos tyrimas (TTH) priklauso šeimos gydytojo kompetencijai ir pacientams, prisirašiusiems prie su ligonių kasomis sutartį turinčios įstaigos, apmokamas iš PSDF. Lytinių hormonų tyrimų šiame sąraše nėra: juos nemokamai gali skirti gydytojas specialistas, pavyzdžiui, akušeris ginekologas ar urologas, o atliekant juos savo iniciatyva privačioje laboratorijoje tenka mokėti pačiam.

Kreiptis anksčiau nereiškia, kad kažkas negerai: tai reiškia, kad gydoma priežastis bus rasta tada, kai liko daugiausia laiko veikti. Gydytojas taip pat paskirs tinkamus tyrimus tinkama tvarka, kad nereikėtų mokėti už rezultatus ar nerimauti dėl tų, kurių dar nereikia. Jei domitės, kiek laiko laukti atsakymų, mūsų straipsnyje apie tai, per kiek laiko būna kraujo tyrimo atsakymai, aptariami įprasti terminai.

Žodynėlis

• AMH (antimiulerinis hormonas): mažų kiaušidžių folikulų gaminamas hormonas, atspindintis, kiek kiaušialąsčių liko. Jis parodo kiaušialąsčių kiekį, bet ne jų kokybę.
• Estradiolis (E2): pagrindinė estrogenų forma, daugiausia gaminama kiaušidėse. Vertinamas kartu su FSH kiaušidžių funkcijai įvertinti.
• FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas): hipofizės hormonas, skatinantis kiaušidėse augti folikulus, o vyrams palaikantis spermatozoidų gamybą.
• LH (liuteinizuojantis hormonas): hipofizės hormonas, kurio padidėjimas ciklo viduryje sukelia ovuliaciją; vyrams jis skatina testosterono gamybą.
• Kiaušidžių rezervas: kiaušidėse likusių kiaušialąsčių kiekis, kuris su amžiumi natūraliai mažėja.
• Progesteronas: hormonas, kurio padaugėja po ovuliacijos ir kuris paruošia gimdos gleivinę nėštumui; padidėjimas liuteininės fazės viduryje patvirtina ovuliaciją.
• Prolaktinas: pieno gamybą skatinantis hormonas; kai jo per daug, moterims jis gali sustabdyti ovuliaciją, o vyrams – sumažinti testosteroną.
• Spermograma: laboratorinis spermatozoidų kiekio, formos ir judrumo tyrimas – pirmo pasirinkimo vyrų vaisingumo tyrimas.
• SHBG (lytinius hormonus surišantis globulinas): baltymas, surišantis testosteroną ir estrogenus ir lemiantis, kiek jų organizme yra aktyvių.
• TTH (tireotropinis hormonas): hipofizės hormonas, pagal kurį vertinama skydliaukės veikla, turinti įtakos ovuliacijai ir spermatozoidų gamybai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar vaisingumo kraujo tyrimai Lietuvoje apmokami iš PSDF?

Iš dalies: tai priklauso nuo to, kas tyrimą skiria. Šeimos gydytojas gali paskirti jo kompetencijai priskirtus tyrimus, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos tyrimą (TTH), ir prisirašiusiems pacientams jie apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Lytinių hormonų (AMH, FSH, LH, estradiolio, progesterono, testosterono) šeimos gydytojo kompetencijos sąraše nėra: jei juos dėl medicininių priežasčių skiria gydytojas specialistas, tyrimai atliekami nemokamai, o jei norite juos atlikti savo iniciatyva, už juos mokėsite patys. Prieš tiriantis pasiteiraukite gydymo įstaigoje ar laboratorijoje, kurie tyrimai jums bus apmokami.

Ar namų vaisingumo hormonų testai tikslūs?

Namų rinkiniai gali išmatuoti tokius hormonus kaip AMH ar FSH iš kraujo lašo iš piršto, o geras testas gali gana patikimai įvertinti kiaušidžių rezervą. Pagrindiniai jų ribotumai – laikas ir kontekstas. Nuo ciklo priklausančius hormonus reikia tirti tinkamą dieną, kitaip rezultatas neturi prasmės, o be viso vaizdo – ligos istorijos, ultragarso tyrimo ir gydytojo vertinimo – rezultatas mažai ką pasako. Namų testai gali būti naudinga pradžia, tačiau nukrypusį ar nerimą keliantį rezultatą visada aptarkite su gydytoju, o ne spręskite patys.

Ar prieš vaisingumo kraujo tyrimą reikia nevalgyti?

Daugumai lytinių hormonų – FSH, LH, estradiolio, progesterono, AMH, testosterono ir prolaktino – tirti nevalgius nebūtina. Svarbiau yra laikas ir kelios mėginio paėmimo taisyklės: nuo ciklo priklausančius hormonus tirti tinkamą dieną, testosteroną – ryte, o kai kuriose laboratorijose porą dienų nevartoti didelių biotino dozių, nes biotinas gali iškreipti kai kurių hormonų tyrimų rezultatus. Lietuvos laboratorijų atmintinėse taip pat rekomenduojama hormonų tyrimams kraują duoti ryte, iki 10 val. Visada laikykitės savo laboratorijos nurodymų, nes tvarka skirtingose laboratorijose skiriasi.

Ar amžius keičia vaisingumo tyrimų rezultatus?

Taip, ypač moterims. Su amžiumi kiaušidžių rezervas mažėja, todėl AMH paprastai mažėja, o trečios ciklo dienos FSH laikui bėgant didėja. Tai normalus, laukiamas pokytis, o ne liga. Dėl to vyresnėms nei 35 metų moterims ištyrimą rekomenduojama pradėti anksčiau, o vyresnėms nei 40 metų – nedelsiant: ne todėl, kad keičiasi tyrimai, o todėl, kad anksti pradėjus lieka daugiau galimybių. Vyrams testosteronas su amžiumi mažėja palaipsniui, o staigaus sumažėjimo priežasties paprastai ieškoma atskirai.

Kada tirtis, jei menstruacijos nereguliarios?

Esant nereguliariam ciklui, tam tikrą dieną atliekamus tyrimus suplanuoti sunkiau, nes įprastas „3 dienos“ ir „21 dienos“ atskaitos taškus sunku nustatyti. Nuo ciklo dienos nepriklausančius hormonus – AMH, TTH ir prolaktiną – vis tiek galima tirti bet kada, ir jie dažnai būna ypač informatyvūs, kai menstruacijos nenuspėjamos. Su ovuliacija susijusiems tyrimams, pavyzdžiui, progesterono, gydytojas gali dieną parinkti stebėdamas ovuliaciją arba pakartoti tyrimą keliuose cikluose. Nereguliarios menstruacijos pačios savaime yra priežastis kreiptis į gydytoją, nes gali rodyti gydomą priežastį.

Per kiek laiko būna vaisingumo kraujo tyrimų atsakymai?

Dažniausi lytinių hormonų tyrimai atliekami daugelyje laboratorijų, ir daug atsakymų būna paruošta per kelias dienas, nors terminas priklauso nuo laboratorijos ir paskirtų rodiklių. Kai kurie specializuoti tyrimai užtrunka ilgiau, nes atliekami partijomis arba siunčiami į kitą laboratoriją. Jei per gydymo įstaigos nurodytą laiką atsakymo negavote, verta pasiteirauti. Daugiau apie įprastus laukimo terminus skaitykite mūsų straipsnyje apie tai, per kiek laiko būna kraujo tyrimo atsakymai.

Šaltiniai

• Informacija dėl tyrimų normų ribų (pamatinių biologinių verčių intervalai) – UAB „Medicina practica laboratorija“, 2025
• Kokius kraujo tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas – Valstybinė ligonių kasa (per „Paninfo“, 2024)
• Atmintinė pacientui dėl pasiruošimo kraujo tyrimams – klinika „Hila“
• Female infertility: diagnosis and treatment – Mayo Clinic
• Fertility evaluation of infertile women: a committee opinion (2021) – Amerikos reprodukcinės medicinos draugija (ASRM)
• Anti-Müllerian Hormone Test – MedlinePlus (JAV nacionalinė medicinos biblioteka)

Daugiau skaitykite

• Moteriškų hormonų tyrimai: ką reiškia rezultatai
• Vyriškų hormonų tyrimai: ką jie matuoja
• Kraujo tyrimai nėštumo metu
• Kaip skaityti kraujo tyrimų rezultatus
• Nėštumo testas: tikslumas ir rezultatai

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Vaisingumo kraujo tyrimų atsakymas dažnai būna skaičių stulpelis – AMH, FSH, LH, estradiolis, testosteronas, prolaktinas ir skydliaukės TTH – su pamatinėmis vertėmis, kurios priklauso nuo lyties ir ciklo dienos. AI DiagMe perskaito jūsų lytinių hormonų rezultatus kartu su kitais tyrimais ir paprasta kalba paaiškina, ką reiškia kiekviena reikšmė ir kurias verta aptarti su gydytoju. Tai priemonė, padedanti suprasti rezultatus, o ne diagnozė, ir ji nepakeičia jūsų gydytojo. Jei turite neseniai atliktų vaisingumo tyrimų atsakymą, pažiūrėkite, ką rodo jūsų skaičiai.

➡️ Gaukite rezultatų paaiškinimą per kelias minutes