Jei pats sau sukeliate vėmimą arba ką tik sužinojote, kad taip daro jūsų artimas žmogus, šis puslapis parašytas jums abiem. Sukeltas vėmimas nėra charakterio yda ir ne tai, ką kas nors pasirenka lengva ranka. Tai simptomas, dažniausiai ligos, o ligas galima gydyti. Iškart po šia pastraipa yra langelis su kontaktais žmonių, su kuriais galite pasikalbėti jau šiandien, dar prieš skaitydami toliau.
Toliau paaiškinama, kas yra sukeltas vėmimas, kodėl jis atsiranda, kodėl jį iš tiesų sunku nutraukti, kaip jis veikia organizmą ir kaip iš tikrųjų atrodo gydymas ir sveikimas. Tekstas parašytas taip, kad jį būtų galima skaityti, kad ir kur dabar būtumėte, net jei dar nesate pasiruošę nieko keisti.
Pasikalbėkite su kuo nors jau šiandien
Kad galėtumėte kreiptis, nebūtina būti tikriems, kad turite valgymo sutrikimą, ir nebūtina būti pasiruošusiems liautis.
- Nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje „Pagalba sau“ rasite informacijos apie valgymo sutrikimus ir pagalbos galimybes. Joje nurodoma, kad galite kreiptis į šeimos gydytoją arba tiesiai į savo psichikos sveikatos centrą – gydytojo siuntimo nereikia.
- Jei jums sunku ir norite pasikalbėti dabar: „Vilties linija“ suaugusiesiems – 116 123, „Jaunimo linija“ – 8 800 28888. Abi linijos veikia visą parą, pokalbiai anonimiški; daugiau informacijos – viltieslinija.lt ir jaunimolinija.lt.
- Jei kam nors gresia tiesioginis fizinis pavojus, skambinkite 112.
Jei skambinti dabar atrodo per sunku, papasakoti vienam žmogui, kuriuo pasitikite, irgi yra žingsnis.
Kas yra sukeltas vėmimas ir kam jis pasitaiko
Sukeltas vėmimas – tai kai žmogus tyčia sukelia sau vėmimą. Gydytojai jį priskiria platesnei „valymosi“ elgesio sąvokai; tai pripažintas simptomas, o ne atskira diagnozė.
Jis pasitaiko sergant nervine bulimija, kai paprastai seka po valgymo epizodų, kurie atrodė nekontroliuojami. Jis pasitaiko sergant nervinės anoreksijos persivalgymo ir valymosi potipiu. Jis pasitaiko ir kitų valgymo sutrikimų atvejais, taip pat tų, kurie netelpa į jokią įvardytą kategoriją. O kartais jis atsiranda dėl priežasčių, mažai susijusių su valgymo sutrikimu, pavyzdžiui, bandant palengvinti skausmingą sotumo jausmą. Visais atvejais tinka tas pats atsakas: smalsumas ir rūpestis, o ne smerkimas.
Štai kas per daug žmonių sulaiko nuo pagalbos. Iš išvaizdos negalima pasakyti, ar žmogus turi valgymo sutrikimą, ir dauguma juo sergančiųjų neturi per mažo svorio. Valgymo sutrikimai pasitaiko esant bet kokiam kūno dydžiui, bet kokiai lyčiai, amžiui ir kilmei. Žmogus gali labai sunkiai sirgti ir aplinkiniams atrodyti visiškai įprastas.
Tai svarbu, nes daugybė žmonių tyliai nusprendžia, kad nėra „pakankamai“ sergantys, kad atimtų specialisto laiką. Šis įsitikinimas – tai ligos balsas, o ne tikslus jūsų padėties įvertinimas. Nėra jokios ribos, kurią pirmiausia turėtumėte peržengti.
Kodėl taip nutinka ir kodėl taip sunku liautis
Žmonės čia atsiduria labai skirtingais keliais. Kartais tai prasideda po maisto ribojimo laikotarpio, kai alkis tampa nenugalimas, o valgymas virsta kažkuo, kas atrodo nekontroliuojama. Kartais tai prasideda po pastabos apie kūną, patyčių ar giriamos dietos. Kartais tai išauga iš nerimo, depresijos, traumos ar poreikio jausti, kad bent vienas dalykas yra valdomas, kai visa kita ne.
Prisideda genetika, smegenų chemija, temperamentas ir gyvenimo įvykiai. Niekas pats nesukelia sau valgymo sutrikimo, ir nė vienas tėvas ar mama nesukelia jo savo vaikui.
Nutraukti taip sunku todėl, kad šis elgesys pats save sustiprina. Pirmiausia būna kančia. Tada – trumpas, tikras palengvėjimo ar ištuštėjimo jausmas. Tada labai dažnai ateina gėda, o gėda pati yra kančia, ir visas ratas grįžta į pradžią. Kiekvienas ratas padaro kitą šiek tiek automatiškesnį.
Šis ratas yra pripažintas klinikinis valgymo sutrikimų bruožas. Jis aprašytas kiekviename rimtame šios srities vadovėlyje. Jei bandėte liautis patys ir nepavyko, susidūrėte su tikraisiais ligos mechanizmais. Tai informacija apie ligą, o ne apie jus.
Kaip tai veikia organizmą
Šias pasekmes verta žinoti aiškiai, nes būtent dėl jų turėtų dalyvauti gydytojas. Jos išvardytos ne tam, kad ką nors išgąsdintų.
Elektrolitai ir širdis
Tai svarbiausia pastraipa šiame puslapyje. Didžiausias tiesioginis pasikartojančio vėmimo pavojus – elektrolitų pusiausvyros sutrikimas. Vemiant netenkama kalio, o sumažėjęs kalio kiekis, vadinamas hipokalemija, gali sutrikdyti širdies elektrinį ritmą. Sunkūs širdies ritmo sutrikimai gali būti mirtini, ir būtent šis mechanizmas lemia daugumą staigių mirčių, susijusių su valymusi.
Taip pat gali sumažėti natrio, chlorido ir magnio kiekis, o kraujas gali tapti per daug šarminis – tai vadinama metaboline alkaloze. Gydytojas visa tai gali nustatyti paprastu kraujo tyrimu, pavyzdžiui, elektrolitų tyrimu, paprastai kartu su elektrokardiograma. Tai priežastis kreiptis į gydytoją, o ne priežastis panikuoti. Lietuvoje kalį ir natrį šeimos gydytojas gali paskirti pagal savo kompetenciją.
Dantys, burna ir gerklė
Skrandžio rūgštis minkština ir ardo dantų emalį, kuris neatauga, o dantys tampa jautresni ir labiau linkę gesti. Šalia žandikaulio esančios seilių liaukos gali patinti. Gerklė skauda ir būna uždegusi, o refliuksas toks dažnas, kad kai kurie žmonės pirmiausia kreipiasi dėl užsitęsusio kosulio, kurį sukelia rūgšties refliuksas.
Vienas tikrai naudingas dalykas: valant dantis iškart po vėmimo emalio pažeidimas tampa didesnis, nes emalis laikinai suminkštėjęs, o šepetėlis jį nutrina. Burną praskalauti paprastu vandeniu dantims yra švelniau. Tai žalos mažinimas, o ne paskatinimas, ir tai nepakeičia apsilankymo pas odontologą, kuris gali apsaugoti tai, kas liko, ir kuris tokių atvejų yra matęs daug kartų.
Likęs organizmas
Pasikartojantis vėmimas gali įplėšti stemplės gleivinę ir sukelti kraujavimą. Jis sukelia dehidrataciją, kuri apkrauna inkstus – gydytojas tai gali pamatyti kaip padidėjusį šlapalą ir kreatininą inkstų funkcijos tyrimuose. Mėnesinės gali tapti nereguliarios ar visai išnykti, ir vėluojančios ar išnykusios mėnesinės kartais būna tai, kas žmogų pirmiausia atveda pas gydytoją.
Gydytojai kartais pastebi nuospaudas ant krumplių, vadinamąjį Raselo (Russell) ženklą. Jis čia paminėtas tik todėl, kad galite susidurti su šiuo terminu, o ne kaip tai, ko reikėtų ieškoti pas kitą žmogų.
Ko tai nepadaro
Tai verta pasakyti vieną kartą ir aiškiai. Valymasis nesuteikia to, ką žada liga. Palengvėjimas trumpas, kūnas neatsiduria ten, kur sako liga, o tai, ką jis patikimai duoda, – fizinė žala ir dar stipresnis ligos gniaužtas.
Tai nėra argumentas daryti kitaip ar atsargiau. Tai vienas aiškiausių argumentų gydytis, nes gydymas sprendžia tai, kas iš tikrųjų šį elgesį skatina.
Gydymas ir kaip iš tikrųjų atrodo sveikimas
Pasveikti įmanoma, ir gydymas veikia. Tai ne šūkis – tai nuoseklus dešimtmečius trukusių stebėjimo tyrimų rezultatas, apimantis ir žmones, kurie sirgo daugelį metų.
Gydymą paprastai sudaro kelios dalys; jos aprašytos tam, kad būtų mažiau nepažįstamos, o ne kaip receptas:
- Psichoterapija, kuri atlieka didžiąją darbo dalį. Patobulinta kognityvinė elgesio terapija (CBT-E) turi stipriausius įrodymus suaugusiesiems ir paaugliams. Jaunesniems žmonėms kita gerai pagrįsta galimybė – šeimos terapija, kai tėvai įtraukiami kaip sąjungininkai, o ne prižiūrėtojai.
- Medicininė stebėsena – paprastai periodiškai tikrinami elektrolitai, inkstų funkcija ir širdis, kad nieko pavojingo nebūtų praleista, kol vyksta kitas darbas.
- Dietologo pagalba, padedanti atkurti valgymo įpročius, dėl kurių ratas rečiau įsijungia. Reguliarus valgymas yra viena veiksmingiausių priemonių prieš persivalgymo ir valymosi ratą.
- Kai kuriais atvejais vaistai, dėl kurių sprendžiama kartu su gydytoju, dažnai kai kartu su valgymo sutrikimu yra depresija ar nerimas.
Lietuvoje valgymo sutrikimai gydomi psichikos sveikatos centruose, o sunkesniais atvejais – stacionare, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Valgymo sutrikimų centre; kai kyla pavojus gyvybei, gali prireikti skubios hospitalizacijos. Sveikimas retai būna tiesi linija. Dauguma žmonių patiria atkryčių, ir atkrytis yra normali proceso dalis, o ne įrodymas, kad gydymas nepavyko. Daugelis fizinių pasekmių, įskaitant širdies ir kraujagyslių, gerokai pagerėja, kai valgymas stabilizuojasi ir valymasis liaujasi. Pagrindinė išimtis – dantys, todėl verta anksti apsilankyti pas odontologą.
Pirmasis žingsnis
Žingsnis neturi būti didelis. Praktiškai dauguma žmonių pradeda nuo vieno iš šių:
- Užsiregistruoja pas šeimos gydytoją ir pasako vieną nuoširdų sakinį. Kalbos ruošti nereikia. „Sukeliu sau vėmimą ir man reikia pagalbos“ – užtenka, ir gydytojas tokį sakinį yra girdėjęs.
- Kreipiasi tiesiai į savo psichikos sveikatos centrą – siuntimo nereikia.
- Pasikalba su mokyklos ar universiteto psichologu, kuris paprastai gali priimti greitai.
- Paskambina į vieną iš aukščiau esančiame langelyje nurodytų emocinės paramos linijų.
- Pasako vienam patikimam žmogui ir leidžia jam pirmą kartą paskambinti kartu ar už jus.
Anksčiau gauta pagalba palengvina gydymą – tai priežastis veikti dabar, o ne priežastis jaustis pavėlavus. Jei tam jau praradote metų metus, gydymas vis tiek veikia, ir specialistai yra įpratę sutikti žmones būtent tokiame taške.
Jei nerimaujate dėl kito žmogaus
Būti tuo, kuris pastebi, sunku, ir lengva mylintį veiksmą atlikti taip, kad jis atsisuktų prieš jus. Apskritai: ryšys padeda, kontrolė – ne.
Kaip pradėti pokalbį
Pasirinkite ramią, neskubią akimirką be pašalinių, ne valgio metu.
Kas paprastai padeda:
- „Pastebėjau, kad pastaruoju metu atrodai prislėgtas, ir man labai rūpi. Kaip iš tikrųjų laikaisi?“
- „Nieko neprivalai pasakoti. Tiesiog noriu, kad žinotum: esu šalia ir niekur nedingsiu.“
- „Ar padėtų, jei paieškočiau galimybių ar nueičiau kartu pas specialistą?“
- Tada klausykitės, nieko netaisydami ir nereikalaudami, kad žmogus su jumis sutiktų jau šiandien.
Kas paprastai pablogina: valgių ar vonios kambario kontroliavimas, stebėjimas, ką žmogus valgo, ultimatumai, šoko ar pasibjaurėjimo rodymas ir bet kokie komentarai apie išvaizdą ar kūną, įskaitant komplimentus. Pagyrimas apie išvaizdą valgymo sutrikimą turinčiam žmogui skamba visai kitaip nei kitiems.
Galite susidurti su neigimu, pykčiu ar tiesiog „ne“. Tai dažna ir nėra nesėkmė. Palikite duris atviras, pakartokite kitą dieną ir pasirūpinkite pagalba sau. Emocinės paramos linijomis gali naudotis ir šeimos nariai bei draugai, o „Pagalba sau“ svetainėje yra atskira dalis artimiesiems.
Kada tai skubi medicininė būklė
Dažniausiai tai nėra skubi būklė, ir tinkamas kelias – vizitas pas gydytoją. Kartais pagalbos reikia skubiai.
Nedelsdami kreipkitės skubios pagalbos
Skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių, jei jums ar kitam žmogui:
- skauda krūtinę, juntamas širdies plakimas, širdis plaka labai greitai ar nereguliariai;
- alpstama, ištinka traukuliai, atsiranda sumišimas ar stiprus raumenų silpnumas;
- vėmaluose yra kraujo arba stipriai skauda krūtinę, gerklę ar pilvą;
- sunku kvėpuoti po vėmimo;
- kyla minčių nusižudyti ar rimtai susižaloti.
Jei kyla minčių apie savižudybę, bet kuriuo paros metu skambinkite 112 arba į „Vilties liniją“ 116 123. Skubiosios pagalbos darbuotojai tai vertina kaip medicininę problemą – ir tai ja ir yra.
Naujausi moksliniai duomenys apie gydymą ir sveikimą
Nuo 2023 m. paskelbti tyrimai teikia vilties keliomis kryptimis, ir dauguma jų rodo tą patį: gydymą verta pradėti.
Valgymo sutrikimų širdies ir kraujagyslių komplikacijų apžvalgoje padaryta išvada, kad dauguma su šiomis ligomis susijusių širdies sutrikimų, įskaitant sukeltus elektrolitų pusiausvyros sutrikimų, visiškai išnyksta atkūrus mitybą ir liovusis valymosi. Tai vienas daugiausiai vilties teikiančių šios srities radinių ir tiesioginis argumentas kreiptis medicininės pagalbos, o ne jos vengti.
Išsamioje inkstų ir elektrolitų komplikacijų apžvalgoje paaiškinta, kodėl gydytojai taip atidžiai stebi kalį, natrį ir rūgščių bei šarmų pusiausvyrą žmonėms, kurie valosi, ir kodėl ilgalaikis jų trūkumas laikui bėgant gali paveikti inkstus. Praktinė išvada – tai dalykai, kuriuos turi tikrinti ir valdyti gydytojas, o ne bandyti suprasti vieniems.
Kalbant apie gydymą, 2024 m. CBT-E paaugliams apžvalgoje nurodyta, kad jos rezultatai panašūs į šeimos terapijos, todėl jauni žmonės ir šeimos turi tikrą pasirinkimą tarp dviejų gerai pagrįstų metodų – tai svarbu, kai vienas iš jų netinka.
Sisteminėje dantų erozijos valgymo sutrikimų atveju apžvalgoje patvirtintas stiprus ryšys su sukeltu vėmimu ir pabrėžta, kad odontologą verta įtraukti anksti – ir dantims apsaugoti, ir todėl, kad odontologai dažnai būna pirmieji specialistai, galintys tai pastebėti.
Turbūt naudingiausias 2024 m. kokybinis tyrimas su jaunais žmonėmis, kuriems valgymo sutrikimas išsivystė turint didesnį kūno svorį, parodė, kad jausmas „nesu pakankamai sergantis“ buvo vienas dažniausiai minimų kliūčių sveikti, kartu su stigmatizacija dėl svorio. Šis tyrimas iš esmės sako tą patį, ką jau sakė šis puslapis: jausmas, kad nesate verti pagalbos, yra viena veiksmingiausių ligos gynybų, ir jis klaidingas.
Terminų žodynėlis
| Terminas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Valymasis | Bendras klinikinis terminas elgesiui, kuriuo siekiama „kompensuoti“ suvalgytą maistą. Sukeltas vėmimas – vienas iš jų. |
| Elektrolitai | Kraujyje esantys mineralai, pavyzdžiui, kalis, natris, chloridas ir magnis, perduodantys elektrinius signalus, kuriais veikia nervai ir raumenys. |
| Hipokalemija | Mažesnis nei normalus kalio kiekis kraujyje. Šis sutrikimas labiausiai gali paveikti širdies ritmą. |
| Metabolinė alkalozė | Būklė, kai kraujas tampa per daug šarminis. Viena žinomų priežasčių – pasikartojantis vėmimas. |
| Nervinė bulimija | Valgymo sutrikimas, kai pasikartoja nekontroliuojamo valgymo epizodai, po kurių seka kompensacinis elgesys. |
| Nervinė anoreksija, persivalgymo ir valymosi potipis | Nervinės anoreksijos forma, kai maisto ribojimą lydi persivalgymo ir valymosi epizodai. |
| CBT-E | Patobulinta kognityvinė elgesio terapija – pokalbių terapija, sukurta specialiai valgymo sutrikimams ir taikoma esant įvairioms jų diagnozėms. |
| Šeimos terapija | Vaikams ir paaugliams taikomas metodas, kai tėvams padedama aktyviai dalyvauti vaiko sveikime. |
| Dantų erozija | Dantų emalio netekimas dėl rūgšties. Emalis neatsikuria, todėl odontologinė priežiūra yra tiek prevencija, tiek gydymas. |
| Raselo (Russell) ženklas | Nuospaudos ant krumplių, kurias kartais pastebi gydytojai. Tai klinikinis stebėjimas, o ne diagnostinis tyrimas. |
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar iš to tikrai įmanoma pasveikti?
Taip. Aiškiai ir tikrai taip. Valgymo sutrikimai gydomi, o ilgalaikiai stebėjimo tyrimai rodo, kad žmonės visiškai pasveiksta, įskaitant tuos, kurie daugelį metų sirgo, kol kreipėsi pagalbos. Sveikimas paprastai nebūna tvarkingas, o atkryčiai pakeliui yra normalūs ir nieko nepaneigia. Lemia tai, ar pradedate gydytis ir išliekate su juo susiję, o ne tai, ar viskas pavyksta iš pirmo karto. Jei iš šio puslapio pasiimsite tik vieną mintį – tegul tai būna ši.
Ar tai vis tiek problema, jei mano svoris nėra per mažas?
Taip, ir šis klausimas sulaiko nuo pagalbos daugiau žmonių nei beveik kas nors kita. Dauguma valgymo sutrikimų turinčių žmonių neturi per mažo svorio, o valymosi medicininė rizika, ypač elektrolitams ir širdžiai, visiškai nepriklauso nuo kūno dydžio. Tyrimai būtent šiuo klausimu parodė, kad jausmas „nesu pakankamai sergantis“ yra viena didžiausių kliūčių sveikti. Pagalbos esate verti todėl, kad jums sunku. Tai vienintelis kriterijus.
Kaip apie tai kam nors pasakyti?
Trumpiau yra lengviau, nei manote. Užtenka vieno sakinio: „Sukeliu sau vėmimą ir man reikia pagalbos.“ Galite jį parašyti žinute, o ne pasakyti garsiai, ir galite jį nusiųsti gydytojui, mokyklos psichologui, emocinės paramos linijai ar vienam žmogui, kuriuo pasitikite. Nebūtina aiškinti, teisintis ar atsakinėti į klausimus, kuriems nesate pasiruošę. Jei padeda, pirmiausia užsirašykite sakinį ir jį perskaitykite.
Ar man reikia diagnozės, kad galėčiau gauti pagalbos?
Ne. Nereikia nei pavadinimo, nei tikrumo, kas vyksta, o į psichikos sveikatos centrą galite kreiptis ir be siuntimo. Gydytojai ir emocinės paramos linijos įpratę prie žmonių, kurie ateina sakydami: „Kažkas negerai, ir nežinau, kaip tai pavadinti.“ Įvertinimas yra pagalbos dalis, o ne vartai, pro kuriuos turite praeiti, kad ją gautumėte.
Kodėl man dėl to taip gėda?
Todėl, kad gėda yra dalis to, kaip veikia liga, o ne nuosprendis jums. Ji klesti slaptume ir labai gerai įtikina žmones, kad jie ypatingai šlykštūs. Iš tikrųjų tai dažnas dažnos ligos simptomas, o jį gydantys specialistai juo nesišokiruoja. Pirmą kartą tai pasakyti garsiai beveik visada būna sunkiausia.
Ką iš tikrųjų darys gydytojas?
Paprastai jis užduos kelis klausimus, jus apžiūrės ir paskirs kraujo tyrimus, kad patikrintų elektrolitus ir inkstų funkciją, dažnai kartu su elektrokardiograma. Jis gali apžiūrėti dantis arba patarti apsilankyti pas odontologą. Tada pasikalbės su jumis apie psichoterapijos galimybes ir nukreipimą pas specialistus. Jis nėra tam, kad vertintų jūsų charakterį.
Kur rasti pagalbos
- „Pagalba sau“ – nacionalinė psichikos sveikatos svetainė: informacija apie valgymo sutrikimus, pagalbą sau ir artimiesiems; į psichikos sveikatos centrą galima kreiptis be siuntimo.
- „Vilties linija“ suaugusiesiems: 116 123; „Jaunimo linija“: 8 800 28888 – visą parą ir anonimiškai.
- Skubiu atveju skambinkite 112 arba vykite į artimiausią skubiosios pagalbos skyrių.
Pasveikti įmanoma, ir žmonės randa kelią į sveikimą iš bet kokio pradinio taško.
Šaltiniai
- Valgymo sutrikimai – „Pagalba sau“, nacionalinė psichikos sveikatos svetainė
- „Vilties linija“ – emocinė parama suaugusiesiems
- „Jaunimo linija“ – emocinė parama
- Eating Disorders – National Institute of Mental Health (NIMH)
- Eating Disorders – MedlinePlus, U.S. National Library of Medicine
- Bulimia nervosa – Office on Women’s Health, U.S. Department of Health and Human Services
- Friars D, Walsh O, McNicholas F. Assessment and management of cardiovascular complications in eating disorders. Journal of Eating Disorders. 2023;11(1):13. https://doi.org/10.1186/s40337-022-00724-5
- Puckett L. Renal and electrolyte complications in eating disorders: a comprehensive review. Journal of Eating Disorders. 2023;11(1):26. https://doi.org/10.1186/s40337-023-00751-w
- Dalle Grave R, Calugi S. Enhanced cognitive behaviour therapy for adolescents with eating disorders: development, effectiveness, and future challenges. BioPsychoSocial Medicine. 2024;18(1):18. https://doi.org/10.1186/s13030-024-00315-7
- Nijakowski K, Jankowski J, Gruszczyński D, Surdacka A. Eating Disorders and Dental Erosion: A Systematic Review. Journal of Clinical Medicine. 2023;12(19):6161. https://doi.org/10.3390/jcm12196161
- Jhe GB, Recto M, Vitagliano JA, Rose KL, Richmond T, Freizinger M, Lin J. Growing up in a larger body: youth- and parent-reported triggers for illness and barriers to recovery from anorexia nervosa. Journal of Eating Disorders. 2024;12(1):192. https://doi.org/10.1186/s40337-024-01156-z
Daugiau skaitykite
- Vėmimas tulžimi: priežastys, simptomai ir gydymas
- Pykinimas naktį: priežastys, simptomai ir gydymas
- Šlapimo tyrimo rezultatai: paaiškinimo vadovas
- Juoda dėmė ant liežuvio: priežastys, simptomai ir gydymas
- Mažas feritino kiekis: priežastys, simptomai ir gydymas
Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe
Jei jumis rūpinasi gydytojas, jis gali tikrinti kalį, natrį ir inkstų funkciją, o šiuos rezultatus vieniems perskaityti gali būti sunku. AI DiagMe gali padėti suprasti, ką reiškia skaičiai, kad per kitą vizitą galėtumėte užduoti tikslesnių klausimų.
Ji nenustato jokių diagnozių, nestebi valgymo sutrikimo ir nepakeičia jūsų gydytojo ar psichoterapeuto pagalbos. Ji nėra skirta skubiai pagalbai.
Gaukite rezultatų paaiškinimą per kelias minutes
