Pamatyti kraują šlapime baisu, o noras palaukti ir pažiūrėti, kas bus, – labai žmogiškas, ypač kai kitą rytą viskas atrodo vėl normalu. Būtent šis noras ir yra problema. Suaugusiajam raudoną, rausvą ar arbatos, kolos spalvos šlapimą turi įvertinti gydytojas, net jei tai nutiko vieną kartą ir praėjo savaime.
Šiame straipsnyje sužinosite, kuo skiriasi matoma ir mikroskopinė hematurija, kas sukelia kiekvieną iš jų, kurie radiniai rodo inkstus, kodėl kraują skystinantis vaistas niekada „nepaaiškina“ kraujavimo, kas nudažo šlapimą raudonai be jokio kraujo ir kaip gydytojai ieško priežasties. Žemiau esančiame langelyje surašyta, ko negalima atidėti. Platesnį vaizdą, ką matuoja šlapimo tyrimas, rasite mūsų šlapimo tyrimo rezultatų vadove.
Matomas kraujas šlapime ir mikroskopinė hematurija
Hematurija – tai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) buvimas šlapime. Ji būna dviejų formų, ir jos nėra lygiavertės.
Matoma hematurija (makrohematurija) – tai kraujas, kurį matote patys: šlapimas atrodo rausvas, raudonas, rūdžių ar rudas kaip arbata ar kola. Pilnai šlapimo pūslei nudažyti reikia labai nedaug kraujo, todėl spalva mažai pasako apie tai, kiek kraujo netenkate. Spalvą keičia ir koncentracija: tas pats kiekis atrodo tamsesnis mažame, koncentruotame rytiniame mėginyje – tai vienas iš dalykų, kuriuos apibūdina šlapimo savitasis tankis.
Mikroskopinė hematurija (mikrohematurija) nematoma. Ji nustatoma tik ištyrus mėginį: teigiamas juostelės laukelis arba laboratorijoje mikroskopu matomi eritrocitai. Dauguma ją turinčių žmonių jaučiasi visiškai gerai. Lietuvos laboratorijų ataskaitose šis rodiklis dažnai žymimas BLD arba ERY; pavyzdžiui, „Medicina Practica“ skelbiamose normose juostelinio tyrimo eritrocitų vyrams neturi būti, o moterims laikoma norma iki 5 Ery/µl.
Skirtumas svarbus, nes šios formos tiriamos skirtingai. Matomas kraujas suaugusiajam yra svarbesnis ir lemia išsamesnį ištyrimą. Mikroskopinė hematurija dabar vertinama pagal riziką: amžius, lytis, rūkymas ir tai, kiek eritrocitų rasta, lemia, kaip intensyviai ji bus tiriama, todėl dviem žmonėms su tuo pačiu rezultatu gali būti pasiūlyti skirtingi tolesni žingsniai.
Kodėl matomą kraują šlapime visada reikia ištirti, net jei jis buvo tik kartą
Matomą kraują šlapime reikia ištirti net tada, kai jis išnyko, nes kraujavimas iš šlapimo takų dažniausiai liaujasi savaime, kad ir kokia būtų priežastis. Štai brangiausiai kainuojantis scenarijus. Žmogus pastebi raudoną šlapimą, išsigąsta, o per dieną ar savaitę viskas praeina. Atrodo, kad problema išsisprendė. Taip nėra. Šlapimo pūslės navikas, kuris vieną kartą pakraujuoja ir nutyla, elgiasi būtent taip, kaip paprastai elgiasi tokie navikai.
Neskausminga matoma hematurija yra klasikinis pirmasis šlapimo pūslės vėžio požymis. Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad šia liga dažniausiai suserga 50–70 metų žmonės, vyrai – du kartus dažniau nei moterys, o būdingiausias simptomas yra kraujas šlapime, paprastai atsirandantis staiga ir nesukeliantis skausmo. Rizika didėja su amžiumi, rūkant ir dėl tam tikrų darbo aplinkos veiksnių – dažų, gumos, plastmasės, odos ir kai kurių pramoninių tirpiklių. Rūkymas yra didžiausias keičiamas šlapimo pūslės vėžio rizikos veiksnys, o padidėjusi rizika išlieka daugelį metų metus rūkyti, todėl svarbi ir buvusio rūkaliaus istorija. Dauguma kraujo šlapime priežasčių nėra vėžys – būtent todėl nedidelės dalies, kuri juo yra, negalima praleisti.
Tai nereiškia, kad reikia galvoti apie blogiausia. Tai reiškia, kad sprendimas pasitikrinti neturi priklausyti nuo to, ar kraujavimas dar tęsiasi, kai imate telefoną. Dėl matomo kraujo šlapime bet kokiame amžiuje nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją, net jei šlapimas jau vėl normalus, ir užsirašykite datą, spalvą ir ką dar tuo metu pastebėjote.
Pavojaus ženklai: jų nelaukite
- Matomas kraujas šlapime bet kokiame amžiuje – nedelsdami kreipkitės į gydytoją, net jei jis jau išnyko.
- Kraujas su krešuliais šlapime.
- Visiškai negalite pasišlapinti – tai skubi būklė, skambinkite 112 arba vykite į skubiosios pagalbos skyrių.
- Karščiavimas kartu su skausmu šone ar juosmenyje.
- Gausus kraujavimas su svaigimu, silpnumu ar dažnu širdies plakimu – tai skubi būklė, skambinkite 112.
- Kraujas šlapime kartu su nepaaiškinamu svorio kritimu ar kaulų skausmu.
- Kraujas šlapime kartu su kojų, veido ar rankų tinimu arba dusuliu.
Dažniausios kraujo šlapime priežastys
Dauguma epizodų turi paaiškinimą, nesusijusį su vėžiu.
- Šlapimo takų infekcija. Uždegusi šlapimo pūslės gleivinė kraujuoja, paprastai kartu jaučiamas deginimas, skubus ir dažnas noras šlapintis. Kai tyrime kartu su krauju randama leukocitų, infekcija tampa labiau tikėtina – mūsų vadove apie leukocitų esterazę šlapimo tyrime aptariamas šis derinys ir ką reiškia leukocitai be infekcijos.
- Inkstų ir šlapimo pūslės akmenys. Šlapimtakiu slenkantis akmuo sukelia stiprų, gniaužiantį skausmą nuo juosmens iki kirkšnies ir dažnai matomą kraują; skaitykite apie inkstų akmenis, kaip jie susidaro ir gydomi.
- Prostatos ligos. Gerybinis prostatos padidėjimas – dažnas kraujavimo šaltinis vyresniems vyrams, kaip ir prostatitas, prostatos uždegimas.
- Intensyvus fizinis krūvis. Vadinamoji bėgikų hematurija atsiranda po ilgų ar intensyvių pastangų ir paprastai praeina per porą dienų – tačiau tai išvada, daroma atmetus kitas priežastis, o ne prielaida.
- Neseniai atliktos procedūros ar trauma. Šlapimo kateteris, neseniai atlikta šlapimo pūslės ar prostatos procedūra, smūgis į nugarą ar pilvą gali sukelti kraujavimą.
Menstruacijos dažniausiai yra ne priežastis, o mėginio užteršimo šaltinis, todėl atiduodamos mėginį pasakykite, kurioje ciklo dienoje esate.
Kai kraujo šaltinis – inkstai
Kartais kraujavimas prasideda inkstų kamuolėliuose (glomeruluose) – mažyčiuose inkstų filtravimo vienetuose, o ne žemiau esančiuose šlapimo takuose. Tada vaizdas kitoks, ir jį atpažinus keičiasi, pas kokį specialistą būsite nukreipti.
Pirmasis požymis – spalva: kraujavimas iš kamuolėlių dažniau nudažo šlapimą rudai, dūmine ar kolos spalva, o ne ryškiai raudonai, ir krešulių būna retai. Antrasis – kas lydi kraują. Kraujas kartu su baltymu rodo inkstų priežastį ir paprastai lemia kraujo tyrimus bei nefrologo konsultaciją – mūsų straipsnyje apie baltymą šlapime paaiškinama, kas yra proteinurija ir kaip ji matuojama.
Dažniausiai pasikartoja trys variantai:
- IgA nefropatija, dar vadinama Bergerio liga, klasikiniu atveju sukelia matomą kraują gerklės skausmo ar kitos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos metu arba per dieną ar dvi po jos – gerokai greičiau nei kitų inkstų ligų atveju.
- Plonųjų bazinių membranų nefropatija, kai filtruojanti membrana plonesnė nei įprastai, dažnai paveldima ir pasireiškia nuolatine mikrohematurija esant normaliai inkstų funkcijai.
- Poinfekcinis glomerulonefritas, prasidedantis praėjus vienai ar kelioms savaitėms po streptokokinės gerklės ar odos infekcijos; jis gali sukelti tinimą ir padidinti kraujospūdį.
Mikroskopu matoma, kad iš inkstų kilę eritrocitai dažnai būna pakitusios formos (dismorfiniai), gali būti ir eritrocitinių cilindrų. Paprastai po to tiriama inkstų funkcija – skaitykite apie padidėjusį šlapalą ir kreatininą, ką reiškia šie skaičiai.
Kraują skystinantys vaistai nepaaiškina kraujo šlapime
Tai prieštarauja daugelio žmonių nuojautai. Jei vartojate varfariną, tiesioginį geriamąjį antikoaguliantą, aspiriną ar kitą antitrombocitinį vaistą ir pastebite kraują šlapime, vaistas nėra atsakymas. Daugiausia – tik jo dalis.
Antikoaguliantai nesukelia kraujavimo iš sveikų audinių. Jie atskleidžia jau esantį pažeidimą – naviką, akmenį, uždegusią prostatą – paversdami nematomą kraujavimą matomu. Tyrimai su žmonėmis, kurie vartodami šiuos vaistus buvo hospitalizuoti dėl matomo kraujavimo, rodo, kad nemaža dalis jų turėjo anksčiau atsiradusį šlapimo takų vėžį. Gairės vienareikšmiškos: kraują skystinančius vaistus vartojantį žmogų su krauju šlapime reikia ištirti taip pat ir tais pačiais terminais kaip ir bet kurį kitą. Nurašius viską vaistams ir tuo apsiribojus, diagnozės praleidžiamos – taip daro ir pacientai, ir gydytojai.
Du praktiniai dalykai. Niekada patys nenutraukite, nepraleiskite ir nekeiskite antikoagulianto ar antitrombocitinio vaisto dozės ir nesustabdykite jo prieš vizitą – šie vaistai paprastai apsaugo nuo kažko rimto, o bet koks pakeitimas yra juos paskyrusio gydytojo sprendimas. Ir atsineškite naujausią visų vartojamų vaistų sąrašą, nes šių vaistų sąveika gali turėti įtakos kraujavimui.
Kas atrodo kaip kraujas šlapime, bet juo nėra
Raudonas šlapimas ne visada reiškia kraują, o teigiama juostelė ne visada reiškia eritrocitus.
Maistas ir vaistai, keičiantys šlapimo spalvą
Garsiausias pavyzdys – burokėliai: jie gali nudažyti šlapimą nuo rausvos iki tamsiai purpurinės spalvos, o spalva išnyksta maždaug per parą. Panašiai gali paveikti gervuogės, rabarbarai ir maisto dažikliai. Iš vaistų rifampicinas (antibiotikas) nudažo šlapimą ir kitus kūno skysčius oranžiškai raudonai, fenazopiridinas (šlapimo pūslės skausmą malšinantis vaistas) – ryškiai oranžiškai, nitrofurantoinas gali nudažyti šlapimą rudai, o vidurius laisvinantys vaistai su sena gali suteikti rausvą atspalvį. Jei prieš kelias dienas pradėjote vartoti ką nors naujo, pasakykite – tai greičiausia patikrinti ar atmesti.
Kai juostelė rodo kraują, bet eritrocitų nėra
Juostelės kraujo laukelis eritrocitų tiesiogiai neaptinka. Jis aptinka hemą – geležies turintį pigmentą, esantį eritrocitų viduje, todėl teigiamas jis būna ir dėl dviejų kitų medžiagų. Viena jų – laisvasis hemoglobinas, išsiskiriantis, kai eritrocitai suyra kraujotakoje. Kita – mioglobinas, raumenų baltymas, išsiskiriantis irstant raumenims, pavyzdžiui, esant rabdomiolizei po ypač didelio fizinio krūvio, sutraiškymo traumos, ilgo nejudraus gulėjimo ar dėl tam tikrų vaistų poveikio. Šlapimas gali būti rudas, juostelė teigiama, o eritrocitų nerandama.
Būtent todėl teigiama juostelė patvirtinama mikroskopiniu tyrimu: jei juostelė rodo kraują, o mikroskopu eritrocitų nematyti, vyksta kažkas kita, ir paprastai toliau tiriamas kreatinkinazės (KFK) kiekis kraujyje, ieškant raumenų irimo. Galiausiai menstruacinis kraujas lieka dažniausias šlapimo mėginio teršalas – tai ne hematurija, bet jo pakanka, kad rezultatas taptų neįvertinamas, todėl tyrimas dažnai kartojamas pasibaigus mėnesinėms.
Kaip tiriamas kraujas šlapime
Tyrimų seka gana pastovi, ir ją žinoti iš anksto naudinga. Lietuvoje pirmasis paprastai būna šeimos gydytojas: jis išsiaiškina simptomus, apžiūri ir skiria šlapimo tyrimą, o įtaręs šlapimo pūslės ligą siunčia pas urologą (tam reikia siuntimo).
Pradedama nuo patvirtinimo. Juostelės rezultatas tikrinamas mikroskopiniu tinkamai surinkto mėginio tyrimu, nes vien juostelė negali atskirti eritrocitų nuo hemo pigmentų. Ta pati juostelė vienu metu parodo kelis laukelius, todėl jūsų ataskaitoje gali būti pažymėta ir gliukozė šlapime ar ketonai, kurie su kraujavimu susiję retai. Įtarus infekciją, atliekamas šlapimo pasėlis. Kraujo tyrimais tikrinama inkstų funkcija ir bendras kraujo tyrimas, o kartu su baltymu dažnai matuojamas ir kreatininas šlapime, kad baltymo rodiklį būtų galima įvertinti tinkamai.
Kai to reikia, atliekami vaizdiniai tyrimai. Esant matomam kraujavimui suaugusiajam, inkstai ir šlapimtakiai paprastai tiriami KT urografija – kompiuterine tomografija su kontrastine medžiaga, suleidžiama taip, kad išryškėtų šlapimo surinkimo sistema. Ultragarsas naudojamas, kai kontrasto ar spinduliuotės geriau išvengti, pavyzdžiui, nėštumo metu ar mažos rizikos jaunesniems žmonėms.
Kaip iš tikrųjų atliekama cistoskopija
Šio tyrimo baimė – tikra delsimo priežastis, todėl verta jį aprašyti paprastai. Cistoskopija – tai šlapimo pūslės vidaus apžiūra plonu optiniu prietaisu, įvedamu per šlaplę. Dažniausiai ji atliekama lanksčiu instrumentu ambulatoriškai, trunka kelias minutes, naudojamas vietinio nuskausminimo gelis, kuris nuskausmina ir sutepa, o šlapimo pūslė švelniai pripildoma sterilaus skysčio. Daugumai žmonių tai nemalonu, bet ne skausminga – jaučiamas dilgčiojimas ir noras šlapintis, o parą po tyrimo šlapinantis gali šiek tiek perštėti. Tai vienintelis tyrimas, kuriuo tiesiogiai matoma šlapimo pūslės gleivinė; įtartiną vietą pastebėjęs gydytojas gali paimti nedidelį audinio mėginį (biopsiją).
Esant mikrohematurijai, tyrimų apimtis priklauso nuo rizikos. Mažos rizikos žmonėms gali būti pasiūlytas pakartotinis šlapimo tyrimas ar ultragarsas, o ne visas ištyrimas, o vidutinės ar didelės rizikos žmonėms atliekama cistoskopija ir vaizdiniai tyrimai. Tai sąmoningas pokytis, skirtas mažos rizikos žmonėms sutaupyti invazinių tyrimų, nesusilpninant priežiūros tų, kuriems jų reikia.
Ką pastebėjote, ką tai paprastai reiškia ir ką daryti
Ši lentelė padeda pasirinkti tolesnius žingsnius, bet nėra diagnozė, ir niekas joje neturėtų būti naudojama nusprendžiant, kad matomo kraujo galima nepaisyti.
| Ką pastebėjote | Ką tai paprastai rodo | Ką daryti |
|---|---|---|
| Rausvas ar raudonas šlapimas vieną kartą, paskui vėl normalus | Kraujavimas kažkur šlapimo takuose; tai, kad jis liovėsi, nieko nepasako apie priežastį | Nedelsdami kreipkitės į gydytoją – būtent todėl, kad kraujavimas liovėsi |
| Kolos spalvos ar dūminis šlapimas per dieną ar dvi po gerklės skausmo | Inkstų kamuolėlių pažeidimo vaizdas, pavyzdžiui, IgA nefropatija | Per kelias dienas kreipkitės į gydytoją; tikėkitės šlapimo ir kraujo tyrimų |
| Kraujas kartu su deginimu, skubiu ir labai dažnu šlapinimusi | Šlapimo takų infekcija ar šlapimo pūslės uždegimas | Netrukus kreipkitės į gydytoją; paprastai reikia mėginio ir pasėlio |
| Kraujas rastas tik tyrime, jokių simptomų | Mikrohematurija, kuri gali būti nuolatinė arba vienkartinė | Laikykitės gydytojo plano: pakartotinis tyrimas ar vertinimas pagal riziką |
| Stiprus vienpusis juosmens skausmas su matomu krauju | Šlapimtakiu slenkantis akmuo | Tą pačią dieną kreipkitės medicinos pagalbos; nuskausminimas ir vaizdiniai tyrimai |
| Raudonas ar oranžinis šlapimas po burokėlių ar naujo vaisto | Pigmentas, o ne kraujas | Pasakykite gydytojui; šlapimo tyrimas greitai viską išaiškina |
| Rudas šlapimas po ypač didelio fizinio krūvio, skaudantys raumenys | Galimas raumenų irimas, kai išsiskiria mioglobinas, o ne eritrocitai | Nedelsdami kreipkitės medicinos pagalbos; reikia kraujo tyrimų |
Mėnesius besikartojantis kraujavimas gali pamažu išeikvoti geležies atsargas, todėl dažnai tiriamas bendras kraujo tyrimas ir geležies rodikliai; mūsų vadove apie mažą feritino kiekį paaiškinama, ką reiškia šie rezultatai. Jei nesate tikri, kaip skubiai reikia veikti, verčiau kreipkitės į gydytoją.
Naujausi moksliniai duomenys apie kraujo šlapime vertinimą
Pastarųjų trejų metų tyrimai daugiausia nagrinėja du dalykus: kaip tyrimų intensyvumą suderinti su tikrąja žmogaus rizika ir kaip nustatyti, kam labiausiai reikia cistoskopijos.
Mikrohematurijos vertinimas pagal riziką
Kas nustatyta: 2025 m. Amerikos urologų asociacija (AUA) kartu su partnerių draugija paskelbė atnaujintas mikrohematurijos gaires. Jose peržiūrėta sistema, pagal kurią žmonės skirstomi į mažos, vidutinės ir didelės rizikos grupes, ir pridėta rekomendacijų dėl šlapimo navikų žymenų ir citologijos (šlapimo tyrimo ieškant iš gleivinės atsiskyrusių vėžinių ląstelių).
Ką tai reiškia jums: jei kraujas rastas tik tyrime, jums siūlomas planas turėtų būti pritaikytas jums, o ne visiems vienodas, ir galima paklausti, kuriai rizikos grupei priklausote.
Kraujavimas vartojant antikoaguliantus
Kas nustatyta: Vokietijos ligoninėje atliktame tyrime su žmonėmis, hospitalizuotais dėl matomo kraujavimo, užfiksuota, kiek jų vartojo antikoaguliantus ar antitrombocitinius vaistus ir kas buvo rasta juos ištyrus. Nemaža dalis jų turėjo anksčiau atsiradusį šlapimo takų vėžį, o vaistų sąveika buvo dažna.
Ką tai reiškia jums: kraują skystinančio vaisto vartojimas yra priežastis tinkamai ištirti, o ne nustoti ieškoti priežasties.
Rūkymo istorija svarbi ilgai metus rūkyti
Kas nustatyta: pasinaudoję dideliu JAV nacionaliniu sveikatos tyrimu, mokslininkai palygino, kiek laiko iki diagnozės šlapimo pūslės ir plaučių vėžiu susirgę žmonės buvo metę rūkyti. Šlapimo pūslės vėžys nustatytas gerokai ilgiau po metimo datos, ir autoriai teigė, kad hematurijos rizikos modeliuose rūkymo istorijai reikėtų skirti daugiau dėmesio.
Ką tai reiškia jums: pasakykite jus vertinančiam gydytojui, kad anksčiau rūkėte, net jei metėte prieš dešimtmečius. Tai svarbi informacija, o ne sena istorija.
Šlapimo biožymenų tyrimai kartu su cistoskopija
Kas nustatyta: daugiacentriame JAV veteranų klinikų tyrime šlapimo biožymenų rinkinys, matuojantis su vėžiu susijusių genų aktyvumą ir DNR pokyčius šlapimo mėginyje, palygintas su cistoskopija suaugusiesiems, turintiems matomą ar mikroskopinę hematuriją. Jis praleido labai nedaug vėžio atvejų ir didelę dalį žmonių priskyrė mažai tikėtino vėžio grupei, o lydimasis laboratorinis tyrimas patvirtino, kad tyrimas skirtingose vietose veikia vienodai.
Ką tai reiškia jums: tokie tyrimai atsiranda kaip būdas atrinkti, kam labiausiai reikia cistoskopijos. Jie naudojami kartu su cistoskopija, o ne vietoj jos, todėl raminantis šlapimo rezultatas nėra priežastis atsisakyti gydytojo rekomenduojamo tyrimo.
Kas vyksta pirmojo vizito metu
Kas nustatyta: 2025 m. literatūros ir tarptautinių rekomendacijų apžvalga apie kraujo šlapime vertinimą skubiosios pagalbos ir ambulatorinėmis sąlygomis padarė išvadą, kad pavėluotas atpažinimas pirmojo kontakto metu lemia praleistus vėžio atvejus. Joje išvardyti požymiai, dėl kurių reikia skubiai nukreipti pas specialistą: matomas kraujavimas, mažakraujystė, nuolatiniai simptomai ir sutrikusi inkstų funkcija.
Ką tai reiškia jums: pirmasis vizitas labai svarbus. Atsineškite datas, spalvos aprašymą, informaciją apie skausmą, vaistų sąrašą ir rūkymo istoriją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kraujas išnyko savaime – ar vis tiek reikia kreiptis į gydytoją?
Taip. Tai svarbiausias atsakymas šiame puslapyje. Kraujavimas iš šlapimo takų daugeliu atvejų liaujasi savaime, kad ir kas jį sukėlė, todėl tai, kad jis praėjo, nieko raminančio apie priežastį nepasako. Neskausmingas matomas kraujavimas, kuris pasirodo kartą ir išnyksta, yra žinomas būdas, kuriuo pasireiškia rimtos ligos, o iš to semiama ramybė – pagrindinė pavėluotų diagnozių priežastis. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją ir papasakokite, ką matėte, kada ir kiek tai truko, net jei nuo tada šlapimas atrodo visiškai normalus.
Ar kraujas šlapime reiškia vėžį?
Dažniausiai ne. Infekcijos, akmenys, prostatos padidėjimas, intensyvus fizinis krūvis ir inkstų ligos sudaro daug daugiau atvejų nei vėžys. Tačiau vėžys yra reali galimybė, ypač esant neskausmingam matomam kraujavimui, vyresniems žmonėms, vyrams ir rūkantiems ar rūkiusiems, ir būtent jos praleidimas kainuotų brangiausiai. Svarbios abi šio sakinio dalys: dauguma žmonių sužinos gerybinę priežastį, o sužinoti ją galima tik pasitikrinus, o ne spėliojant.
Ar kraują skystinantis vaistas gali sukelti kraują šlapime?
Antikoaguliantai ir antitrombocitiniai vaistai padaro kraujavimą labiau matomą, bet nesukuria jo iš nieko. Dažniausiai kažkas šlapimo takuose jau šiek tiek kraujavo, o vaistas tai pavertė matomu. Gairės aiškiai nurodo, kad šiuos vaistus vartojančius žmones reikia ištirti taip pat kaip ir visus kitus. Praneškite gydytojui ir toliau vartokite vaistą tiksliai taip, kaip paskirta – niekada patys nenutraukite, nepraleiskite ir nekeiskite antikoagulianto dozės, nes jis beveik neabejotinai apsaugo nuo kažko rimto.
Kas sukelia kraują šlapime moterims?
Dažniausia priežastis – šlapimo takų infekcijos, kurios moterims pasitaiko daug dažniau, po jų – akmenys ir rečiau inkstų ligos. Menstruacinis kraujas, užteršęs mėginį, dažnai paaiškina netikėtą rezultatą, bet nėra tikrosios hematurijos priežastis, todėl tyrimą atlikus ne mėnesinių metu paprastai viskas paaiškėja. Matomas kraujas moters šlapime vis tiek turi būti įvertintas taip pat greitai kaip ir bet kurio kito žmogaus – jaunesnis amžius ar moteriška lytis sumažina rimtos priežasties tikimybę, bet jos nepanaikina.
Ką reiškia kraujo krešuliai šlapime?
Krešuliai rodo, kad į šlapimo takus pateko tiek kraujo, kad jis sukrešėjo; tai paprastai rodo šaltinį šlapimo pūslėje, prostatoje ar inkste, o ne inkstų kamuolėlių ligą. Krešuliai svarbūs ir praktiškai, nes jie gali užkimšti šlapimo tekėjimą. Kraujas su krešuliais reikalauja skubios medicinos pagalbos, o visiškas negalėjimas pasišlapinti yra skubi būklė, kai pagalbos reikia tą pačią dieną.
Ar fizinis krūvis gali sukelti kraują šlapime ir kiek tai gali trukti?
Taip. Ilgų nuotolių bėgimas, irklavimas ir kiti ilgi ar didelio smūgio krūviai gali sukelti laikiną kraujavimą, paprastai mikroskopinį, kartais matomą, ir jis dažniausiai išnyksta per porą poilsio dienų. Tačiau fizinis krūvis yra diagnozė, nustatoma atmetus kitas priežastis. Jei matėte kraują, papasakokite gydytojui apie treniruotes, o ne nuspręskite patys, kad jos viską paaiškina, o jei po poilsio pakartotiniame tyrime kraujas vis dar randamas, jį reikia tirti kaip bet kurį kitą epizodą.
Terminų žodynėlis
| Terminas | Paaiškinimas |
|---|---|
| Hematurija | Eritrocitų buvimas šlapime, nesvarbu, ar juos matote, ar ne. |
| Makrohematurija (matoma hematurija) | Tiek kraujo, kad šlapimas tampa rausvas, raudonas, rūdžių ar rudas. |
| Mikrohematurija | Eritrocitai, randami tik ištyrus mėginį, kai šlapimas atrodo visiškai normalus. |
| Hemas | Geležies turintis pigmentas eritrocitų viduje, į kurį reaguoja juostelės kraujo laukelis. |
| Mioglobinas | Raumenų baltymas, išsiskiriantis irstant raumenims; jis padaro kraujo laukelį teigiamą be jokių eritrocitų. |
| Rabdomiolizė | Raumenų audinio irimas, kurio metu į kraują ir šlapimą išsiskiria mioglobinas. |
| Inkstų kamuolėlis (glomerulas) | Vienas iš mikroskopinių inkstų filtravimo vienetų; iš čia kylantis kraujavimas vadinamas glomeruliniu. |
| Eritrocitinis cilindras | Nedidelis vamzdelio formos eritrocitų sankaupos darinys, susidaręs inksto kanalėlyje; rodo inkstų kilmės kraujavimą. |
| Cistoskopija | Šlapimo pūslės vidaus apžiūra plonu optiniu prietaisu, įvedamu per šlaplę. |
| KT urografija | Kompiuterinė tomografija su kontrastine medžiaga, kuria išryškinami inkstai, šlapimtakiai ir šlapimo pūslė. |
Šaltiniai
- Nacionalinis vėžio institutas (NVI). Šlapimo pūslės vėžys: rizikos veiksniai, simptomai, diagnostika. nvi.lt
- „Medicina Practica“ laboratorija. Tyrimų pamatinių verčių intervalai (2025 m. gegužės 6 d.): automatizuotas juostelinis šlapimo tyrimas (BŠT) ir šlapimo nuosėdų tyrimas. medicinapractica.lt
- National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases (NIDDK). Hematuria (Blood in the Urine). niddk.nih.gov
- National Cancer Institute (NCI). What Is Bladder Cancer? cancer.gov
- MedlinePlus Medical Encyclopedia, US National Library of Medicine. Urine – bloody. medlineplus.gov
- Gross and Microscopic Hematuria. StatPearls, NCBI Bookshelf, US National Library of Medicine. ncbi.nlm.nih.gov
- Barocas DA, Lotan Y, Matulewicz RS, Raman JD, Westerman ME, Kirkby E, Pak LJ, Souter L. Updates to Microhematuria: AUA/SUFU Guideline (2025). The Journal of Urology, 2025. doi.org/10.1097/JU.0000000000004490
- Lawaczeck L, Slomma R, Stenzl A, Aufderklamm S, Norz V, Hammes J, Lipp HP, Rausch S. Gross Hematuria Associated with Anticoagulants and Antiplatelet Drugs: Analysis of Current Treatment Standards and Relevance of Co-medication and Pharmacological Interactions. European Urology Focus, 2023. doi.org/10.1016/j.euf.2023.09.004
- Beatrici E, Labban M, Filipas DK, Stone BV, Reis LO, Dagnino F, Lughezzani G, Buffi NM, Lipsitz SR, Clinton TN, Matulewicz RS, Trinh QD, Cole AP. Smoking characteristics and years since quitting smoking of US adults diagnosed with lung and bladder cancer: A national health and nutrition examination survey analysis. International Brazilian Journal of Urology, 2024. doi.org/10.1590/S1677-5538.IBJU.2023.0625
- Savage SJ, Ercole CE, Hemstreet G, Leone A, Masterson T, McWilliams G, Risk M, Schroeck FR, Stratton K, Lough T, de Lange M, Sakamoto K. Diagnostic performance of Cxbladder Triage Plus for the identification and stratification of patients at risk for urothelial carcinoma: The multicenter, prospective, observational DRIVE study. Urologic Oncology, 2025. doi.org/10.1016/j.urolonc.2025.10.008
- Harvey JC, Fletcher D, Ellen CW, Colonval M, Hazlett JA, Zhou X, Newell JM. Analytical Validation of the Cxbladder Triage Plus Assay for Risk Stratification of Hematuria Patients for Urothelial Carcinoma. Diagnostics, 2025. doi.org/10.3390/diagnostics15141739
- Szymkiewicz S. Clinical Significance, Differential Diagnosis and Initial Management of Hematuria in Emergency and Outpatient Settings. Cureus, 2025. doi.org/10.7759/cureus.91639
Daugiau skaitykite
- Šlapimo tyrimo rezultatai: kaip perskaityti visą ataskaitą
- Šlapimo pūslės vėžys: simptomai ir pavojaus ženklai
- Kristalai šlapime: priežastys ir rizika
- Putojantis šlapimas: priežastys ir rizika
- PSA (prostatos specifinis antigenas): ką rodo tyrimas
Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe
Šlapimo tyrimo ataskaitą sunku perskaityti vieniems: eritrocitai, baltymas, kreatininas, o atskirame kraujo tyrime – PSA, visi pateikiami skaičiais beveik be jokio paaiškinimo. AI DiagMe paverčia šiuos rezultatus aiškia kalba, kad į vizitą ateitumėte žinodami, ko klausti. Ji padeda suprasti rezultatus; ji nenustato diagnozės ir nepakeičia jūsų gydytojo. Ji taip pat nepakeičia gydytojo apžiūros dėl matomo kraujo šlapime – jį visada turi įvertinti gydytojas.
Gaukite rezultatų paaiškinimą per kelias minutes
