Nebyli aterosklerozė – riebalinių plokštelių kaupimasis arterijų sienelėse dar prieš atsirandant bet kokiems simptomams – yra kur kas dažnesnė, nei dauguma žmonių mano, ir prasideda anksčiau, nei gydytojai kadaise manė. REACT tyrimo autoriai, paskelbę rezultatus žurnale „New England Journal of Medicine“ ir pristatę juos Europos kardiologų draugijos (ESC) kongrese 2026 m. rugpjūtį, ištyrė 16 808 suaugusiųjų be žinomos širdies ligos arterijas. Daugiau nei pusė turėjo plokštelių kurioje nors vietoje, o jų jau buvo maždaug kas tryliktam 18–29 metų žmogui. Šiame straipsnyje paaiškiname, ką tyrimas iš tikrųjų rodo, ko jis dar nerodo ir ką įprastas kraujo tyrimas jau šiandien gali pasakyti apie jūsų arterijas.
Ką REACT tyrimas nustatė apie nebylią aterosklerozę
Į REACT įtraukti 18–70 metų suaugusieji Danijoje ir Ispanijoje, kuriems niekada nebuvo diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga ir kurie neturėjo simptomų. Užuot vertinę riziką pagal klausimyną ir kraujo tyrimą, mokslininkai tiesiogiai ištyrė tris arterijų sritis: miego arterijas kakle, šlaunies arterijas kojose ir vainikines širdies arterijas.
Pagrindiniai rezultatai, kaip juos pateikė tyrimo komanda ir kongreso naujienas aprašiusi spauda:
- 57,1 % dalyvių turėjo aterosklerozinių plokštelių bent vienoje iš trijų sričių.
- Maždaug kas tryliktas 18–29 metų suaugusysis (apie 7,7 %) jau turėjo plokštelių.
- Jų turėjo maždaug 9 iš 10 žmonių nuo 60 iki 70 metų.
- Vyrams plokštelių atsirado 5–10 metų anksčiau nei moterims, o moterims staigiausias padažnėjimas buvo nuo 40 iki 60 metų, apie menopauzę.
Dauguma žmonių, turinčių plokštelių vainikinėse arterijose, jų turėjo ir miego ar šlaunies arterijose. Tai rodo, kad liga dažniausiai būna išplitusi, o ne vietinė.
Ką reiškia „nebyli“ ir kodėl plokštelių atsiranda taip anksti
JAV nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto (NHLBI) duomenimis, plokštelės pradeda lėtai kauptis dar vaikystėje ir didėja su amžiumi; tai lemia padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, gyvenimo būdas ir genai. Kadangi arterijos gali gerokai susiaurėti, kol kraujotaka sumažėja tiek, kad atsirastų krūtinės skausmas ar dusulys, liga dažnai daugelį metų nesukelia jokių simptomų. Todėl žodis „nebyli“ svarbus: gera savijauta nėra įrodymas, kad arterijos švarios.
Taip pat svarbu tiksliai suprasti, ką aptiko vaizdiniai tyrimai. Rasta plokštelė nėra tas pats, kas užsikimšusi arterija, o maža plokštelė 25 metų žmogui nėra neišvengiamai artėjantis infarktas. Tyrimas matavo, kaip dažnai pasitaiko plokštelių, o ne kaip dažnai jos sukelia širdies ir kraujagyslių įvykius.
Kodėl standartiniai rizikos balai nepastebi nebylios aterosklerozės
Europoje gydytojai širdies ir kraujagyslių riziką dažnai vertina skaičiuokle SCORE2, kuri sujungia amžių, lytį, kraujospūdį, cholesterolį ir rūkymą. REACT tyrėjai pranešė, kad tokie įprasti įverčiai atpažįsta tik nedidelę dalį žmonių, kurie jau turi nebylių plokštelių. Geras pavyzdys – jauni suaugusieji: 28 metų beveik visi „popieriuje“ yra mažos rizikos, nes amžius formulėje sveria daug, net jei plokštelių yra.
Tai nereiškia, kad balai nenaudingi. Jie prognozuoja įvykius per artimiausius dešimt metų, o tai kitas klausimas nei tai, ar plokštelių yra šiandien. Tyrimas tiesiog išryškina atotrūkį tarp šių dviejų dalykų.
Ką kraujo tyrimai gali ir ko negali pasakyti apie jūsų arterijas
Kraujo tyrimas plokštelės nemato. Tačiau jis gali išmatuoti kelis ją skatinančius veiksnius, ir čia laboratorijos atsakymas tampa naudingas. Lentelėje apibendrinti šiame kontekste dažniausiai aptariami rodikliai.
| Kraujo rodiklis | Ką atspindi | Kodėl svarbus arterijoms |
|---|---|---|
| MTL (LDL) cholesterolis, mmol/l | Cholesterolį, kurį perneša dalelės, galinčios nusėsti arterijų sienelėse | Pagrindinis keičiamas plokštelių susidarymo veiksnys; tikslinės reikšmės priklauso nuo jūsų bendros rizikos |
| Apolipoproteinas B (ApoB) | Plokšteles formuojančių dalelių skaičių, o ne tik jų cholesterolio kiekį | Gali skirtis dviem žmonėms su tokiu pačiu MTL rezultatu |
| Lipoproteinas(a), nmol/l | Daugiausia paveldimą dalelę, kurios kiekis per gyvenimą išlieka stabilus | Didina riziką nepriklausomai nuo įprasto cholesterolio; paprastai užtenka vieno tyrimo |
| Gliukozė nevalgius (mmol/l) ir HbA1c | Cukraus kiekio kraujyje kontrolę per laiką | Diabetas yra pripažintas arterijų ligų rizikos veiksnys |
Kaip rašėme savo straipsnyje apie naujas gaires, 2026 m. ACC/AHA dislipidemijos gairės dabar rekomenduoja kiekvienam suaugusiajam bent kartą ištirti lipoproteiną(a). Kaip vertinama ši dalelė, sužinosite mūsų straipsnyje apie lipoproteiną(a) kaip širdies ir kraujagyslių rizikos žymenį. Apie labiau įprastus skaičius skaitykite mūsų paaiškinime apie MTL cholesterolio kiekį, ribas ir riziką.
Naujausi mokslo pasiekimai nustatant nebylias plokšteles
Keli naujausi tyrimai padeda įvertinti REACT kontekste. Nė vienas jų neįrodo, kad verta tirti visus, tačiau kartu jie parodo, kodėl mokslininkai rimtai vertina ankstyvas plokšteles.
Ilgalaikiame jaunų Suomijos suaugusiųjų, tyrimo pradžioje buvusių maždaug trisdešimties, stebėjime kaklo arterijų ultragarsu ieškota ankstyvų plokštelių ar sustorėjusios arterijos sienelės. Tiems, kurie turėjo tokių požymių, per kitą pusantro dešimtmečio širdies ligos išsivystė dažniau nei jų neturėjusiems, o šie požymiai suteikė informacijos, papildančios įprastą rizikos skaičiuoklę. Tai buvo stebimoji kohorta, todėl ji rodo sąsają, bet ne tai, kad plokštelių gydymas pakeičia baigtį (Raitakari ir kt., 2024 m., „Atherosclerosis“).
Simptomų neturinčių vyresnių suaugusiųjų dideliame Amerikos tyrime nustatyta, kad plokštelių kiekis kaklo arterijose ir kalcio kiekis širdies arterijose kiekvienas atskirai buvo susiję su ankstesne mirtimi, nepriklausomai nuo cholesterolio ar kraujospūdžio. Laikui bėgant didėjančios plokštelės turėjo papildomą reikšmę. Dalyviams vidutiniškai buvo apie 65–70 metų, todėl rezultatų negalima tiesiogiai perkelti jauniems suaugusiesiems (Fuster ir kt., 2024 m., „Journal of the American College of Cardiology“).
Kritinėje apžvalgoje, kaip nustatyti nebylią ligą, padaryta išvada, kad miego arterijų plokštelės, vainikinių arterijų kalcis ir žemas kulkšnies kraujospūdis yra pagrįsti rodikliai, nors jie nėra tarpusavyje pakeičiami (Garg ir kt., 2023 m., „Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology“). 2025 m. apžvalgoje priduriama, kad širdies kompiuterinės tomografijos kalcio indeksas gali patikslinti riziką simptomų neturintiems žmonėms, o labai mažas indeksas ramina (Gómez-Díaz ir kt., 2025 m., „Journal of Cardiovascular Development and Disease“).
Ką tai keičia jums: vaizdiniame tyrime matoma plokštelė turėtų paskatinti pokalbį apie prevenciją, o ne tapti ligos diagnoze. Be to, kaip pažymėjo vienas REACT tyrėjų, nebylios aterosklerozės nustatymas naudingas tik tada, jei galima ką nors naudingo dėl jos padaryti. Planuojamas tolesnis atsitiktinių imčių tyrimas REACT-PROTECT turėtų patikrinti būtent tai.
Ką galite daryti jau dabar, kad apsaugotumėte arterijas
NHLBI pažymi, kad dauguma žmonių gali išvengti aterosklerozės ar ją atitolinti, gyvendami širdžiai palankiai, o kartais ją galima ir iš dalies sumažinti keičiant gyvenimo būdą ir vartojant vaistus. Praktiškai pagrindai gerai žinomi: nerūkyti, reguliariai judėti, maitintis subalansuotai, palaikyti sveiką svorį ir išlaikyti tinkamą kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje. Vienintelis būdas sužinoti, koks jūsų cholesterolis ir gliukozė, yra kraujo tyrimas, o rezultatai pasako daugiau, kai juos skaitote kartu, o ne po vieną skaičių. Lietuvoje 40–60 metų žmonės šiuos tyrimus gali atlikti pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą, kreipęsi į savo šeimos gydytoją; jaunesniems žmonėms, ypač jei šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų, verta tyrimus aptarti su šeimos gydytoju.
Ar jums naudingas vaizdinis tyrimas, pavyzdžiui, kalcio indeksas, yra individualus sprendimas. Platesnį cholesterolio vaizdą rasite mūsų apžvalgoje apie padidėjusio cholesterolio simptomus, priežastis ir gydymą.
Kada kreiptis į gydytoją
Užsiregistruokite vizitui, jei jums tinka bent vienas iš šių punktų:
- Jūsų tėvams, broliui ar seseriai jauname amžiuje buvo infarktas ar insultas.
- Niekada nesate tyrę cholesterolio ar gliukozės, arba paskutinį kartą tai darėte prieš kelerius metus.
- Jūsų lipidograma buvo nukrypusi nuo normos, arba turite aukštą kraujospūdį, diabetą ar rūkote (rūkėte).
- Jaučiate krūtinės skausmą, neįprastą dusulį fizinio krūvio metu ar kojų skausmą einant. Dėl šių simptomų reikia skubiai kreiptis į gydytoją, o krūtinės skausmas su prakaitavimu ar dusulys ramybėje yra skubi būklė: skambinkite 112.
Terminų žodynėlis
- Aterosklerozė: laipsniškas riebalinių plokštelių kaupimasis arterijų sienelėse.
- Nebyli (subklinikinė) aterosklerozė: plokštelės, nesukeliančios jokių simptomų.
- Miego arterijos: kaklo arterijos, aprūpinančios krauju smegenis.
- Vainikinės arterijos: arterijos, aprūpinančios krauju širdies raumenį.
- SCORE2: Europos skaičiuoklė, įvertinanti širdies ir kraujagyslių įvykių riziką per dešimt metų.
- Vainikinių arterijų kalcio indeksas: kompiuterine tomografija išmatuotas kalcifikuotų plokštelių kiekis širdies arterijose.
DUK
Ar galima sirgti ateroskleroze be jokių simptomų?
Taip. Plokštelė dažnai nesukelia jokių simptomų, kol arterija gerokai susiaurėja arba plokštelė plyšta.
Ar „kas tryliktas“ reiškia, kad kas tryliktą jauną suaugusįjį ištiks infarktas?
Ne. Šis skaičius rodo, kiek jaunų suaugusiųjų vaizdiniame tyrime turėjo aptinkamų plokštelių, o ne kiek jų patirs įvykį. Rizika priklauso nuo plokštelės dydžio, jūsų rizikos veiksnių ir to, kaip jie kontroliuojami.
Ar kraujo tyrimas gali nustatyti aterosklerozę?
Joks kraujo tyrimas tiesiogiai plokštelių neparodo. Tokie tyrimai kaip MTL cholesterolis, ApoB, lipoproteinas(a) ir HbA1c matuoja ją skatinančius rizikos veiksnius.
Ar kiekvienam jaunam suaugusiajam reikėtų vaizdinio tyrimo?
Remiantis dabartiniais įrodymais – ne. REACT matavo paplitimą, o planuojamas tolesnis tyrimas turėtų atsakyti, ar vaizdiniais tyrimais grįsta prevencija pagerina baigtis.
Ar plokštelės gali išnykti?
NHLBI teigia, kad aterosklerozę kartais galima iš dalies sumažinti keičiant gyvenimo būdą ir vartojant vaistus. Jūsų gydytojas gali pasakyti, ko realu tikėtis jūsų situacijoje.
Šaltiniai
- National Heart, Lung, and Blood Institute (NIH): aterosklerozė
- CDC: apie širdies ligas
- CNIC pranešimas spaudai, 2026 m. rugpjūčio 29 d.: REACT tyrimas apie nebylią aterosklerozę
- Healio: daugiau nei pusė sveikų suaugusiųjų turi nebylią aterosklerozę
- ScienceDaily: kas tryliktas jaunesnis nei 30 metų suaugusysis jau turėjo paslėptų arterijų plokštelių
- Raitakari ir kt. (2024), Subclinical atherosclerosis in young adults predicting cardiovascular disease: the Cardiovascular Risk in Young Finns Study, „Atherosclerosis“
- Fuster ir kt. (2024), Influence of subclinical atherosclerosis burden and progression on mortality, „Journal of the American College of Cardiology“
- Garg ir kt. (2023), Assessment of subclinical atherosclerosis in asymptomatic people in vivo, „Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology“
- Gómez-Díaz ir kt. (2025), Role of coronary artery calcium score CT in risk stratification of asymptomatic individuals, „Journal of Cardiovascular Development and Disease“
- Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras: Lietuvoje vykdomos prevencinės programos
Kiti straipsniai
- Lipoproteino(a) tyrimas: ką rekomenduoja naujos 2026 m. gairės
- Lipoproteinas(a): kaip suprasti savo širdies rizikos lygį
- MTL cholesterolis: kiekis, ribos ir rizika
- Padidėjęs cholesterolis: simptomai, priežastys, skaičiai ir gydymas
Supraskite savo kraujo tyrimų rezultatus su AI DiagMe
Jūsų lipidograma, gliukozė ir HbA1c daugiau pasako apie arterijas, kai skaitomi kartu. Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe: DI paaiškinimus peržiūri gydytojų komitetas, o duomenys saugomi Prancūzijoje.
