Atsidaro naujame skirtuke

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa: ką keistų ES planas

Turinys

Širdies ir kraujagyslių ligų patikra Europoje: gydytojas matuoja kraujospūdį per širdies sveikatos patikrą

⚕️ Šis straipsnis skirtas tik informavimo tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Savo tyrimų rezultatus visada aptarkite su gydytoju.

Europos Komisija pateikė planą, kad širdies sveikatos patikra taptų įprasta suaugusiųjų gyvenimo dalimi visoje ES. Pasiūlymas, pristatytas 2026 m. rugsėjo 28 d., prasidedant pirmajai Europos patikros savaitei ir sutapus su Pasauline širdies diena, yra Tarybos rekomendacijos dėl širdies ir kraujagyslių ligų patikros projektas. Širdies ir kraujagyslių ligos ES kasmet nusineša apie 1,7 mln. gyvybių, o Komisijos teigimu, daugumos šių mirčių galima išvengti. Lietuvoje panaši priemonė jau veikia: tai Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta 40–60 metų žmonėms. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas iš tikrųjų pasiūlyta, ką paprastai apima širdies patikra, ką naujausi tyrimai sako apie patikras ir ką tai reiškia jums Lietuvoje.

Ką ES pasiūlė dėl širdies ir kraujagyslių ligų patikros

Tekstas yra Tarybos rekomendacijos pasiūlymas, o ne įstatymas. Jei valstybės narės jam pritars, kiekviena šalis vis tiek pati spręs, kaip kurti savo programas. Remiantis spaudos pranešimais apie šį pasiūlymą, jame numatytas nuo amžiaus priklausantis grafikas, apibendrintas toliau.

Amžiaus grupėSiūlomas dažnumasKą apima patikra
Iki 35 metųBent viena patikraKraujospūdis ir kraujo tyrimas, o jei šeimoje yra širdies ligų – daugiau tyrimų
35–64 metaiBent kas penkerius metusGyvenimo būdas, ligos šeimoje, kūno masės indeksas, inkstų funkcija ir kiti rizikos veiksniai
65 metai ir vyresniKas trejus–penkerius metusPlatesnis ištyrimas, įskaitant elektrokardiogramą

Visuomenės sveikatos organizacijos kryptį palankiai įvertino, bet išsakė atsargumo. Europos visuomenės sveikatos aljansas (EPHA) teigia, kad vien patikromis Europa širdies ligų neįveiks: patikros padeda tik tada, kai stipri ir prevencija prieš patikrą, ir gydymas po jos. Kitas rūpestis – lygios galimybės: žmonės, kurie retai lankosi pas gydytoją, lengviausiai lieka nepastebėti.

Kaip Lietuvoje jau veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa

Lietuvoje Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta 40–60 metų vyrams ir moterims, o jos išlaidas ligonių kasos apmoka iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Programos metu šeimos gydytojas įvertina rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų prevencijos planą. Pagrindinės priemonės – kraujo tyrimai, parodantys gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją, elektrokardiograma ir kiti tyrimai, padedantys nustatyti, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Pakartotinio vertinimo dažnumas priklauso nuo rizikos: nustačius labai didelę riziką – po 1 metų, didelę – po 2 metų, mažą ar vidutinę – po 4 metų. Jei rizika labai didelė, šeimos gydytojas pacientą siunčia išsamiau ištirti į specializuotą centrą.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2023 m. tai buvo populiariausia prevencinė programa Lietuvoje, tačiau joje dalyvavo tik 44,5 % tikslinės grupės žmonių, nors veiksmingoms programoms reikėtų ne mažesnės nei 80 % aprėpties. Norėdami dalyvauti, kreipkitės į savo šeimos gydytoją poliklinikoje, prie kurios esate prisirašę.

Ką paprastai apima širdies sveikatos patikra

Kad ir kurioje šalyje būtumėte, širdies ir kraujagyslių patikros esmė paprasta, o tie patys skaičiai kartojasi. CDC prie pagrindinių širdies ligų veiksnių priskiria aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį ir rūkymą ir pažymi, kad aukštas kraujospūdis dažnai visai nesukelia simptomų.

Kraujospūdis

Matavimas su manžete trunka minutę. Kadangi vienas matavimas gali klaidinti, didelė reikšmė paprastai patvirtinama kitą dieną arba matuojant namuose. Jei norite pamatyti, kaip gydytojai šalia jo naudoja laboratorinius rodiklius, perskaitykite mūsų straipsnį apie kraujo tyrimus, padedančius priimti sprendimus dėl kraujospūdžio.

Cholesterolis ir gliukozė

Lipidograma parodo MTL (LDL) ir DTL (HDL) cholesterolį bei trigliceridus, kurie Lietuvos laboratorijose pateikiami mmol/l, o gliukozės nevalgius (mmol/l) arba HbA1c tyrimas padeda nustatyti prediabetą ir diabetą. Kad suprastumėte, kaip vertinamas kiekvienas skaičius, pradėkite nuo išsamaus lipidogramos paaiškinimo, tada peržiūrėkite HbA1c ribas ir jų reikšmę.

Inkstų funkcija

Inkstai ir širdis turi bendrų rizikos veiksnių, todėl platesnėse patikrose atsiranda ir inkstų žymenys. Ką reiškia šie skaičiai, sužinosite mūsų paaiškinime apie eGFR ir inkstų filtraciją, o kodėl svarbus šlapimo tyrimas – straipsnyje apie mikroalbuminuriją.

Papildomi tyrimai tam tikriems žmonėms

Kai kuriems žmonėms gali būti pasiūlytas lipoproteino(a) tyrimas arba vainikinių arterijų kalcio tyrimas, paprastai kai klausimų kelia ligos šeimoje ar neįprasti rezultatai. Tai nėra įprastos pirmosios patikros dalis. Prieš prašydami tokio tyrimo, perskaitykite, kam iš tikrųjų reikia koronarinio kalcio indekso.

Naujausi mokslo pasiekimai apie širdies patikras

Trys naujausi tyrimai iš PubMed ir Consensus padeda įvertinti pasiūlymą kontekste. Visi jie stebimieji, t. y. rodo sąsajas, o ne įrodytą priežasties ir pasekmės ryšį.

Dideliame Korėjos tyrime stebėti trečiojo dešimtmečio suaugusieji, kurių kraujospūdis, gliukozė ir MTL cholesterolis buvo kiekvienas tik šiek tiek didesni už idealius. Nė vienam nebuvo diagnozuota liga, o standartinės rizikos skaičiuoklės juos būtų priskyrusios mažos rizikos grupei. Vis dėlto žmonėms, kuriems visi trys rodikliai buvo ties riba, per kelerius vėlesnius metus įvyko daugiau infarktų ir insultų nei tiems, kuriems nė vieno. Ką tai keičia jums: rezultatų rinkinys, kuriame kiekvienas „beveik normalus“, vertas pokalbio, o ne numojimo ranka.

JAV tyrime užduotas kitas klausimas: ar žmonės, teigiantys, kad buvo patikrinti dėl aukšto kraujospūdžio, diabeto ir cholesterolio, gyvena ilgiau? Per kelerius stebėjimo metus aiškaus mirčių skirtumo nerasta. Tai nereiškia, kad tyrimai nenaudingi. Tai rodo, kad tyrimas padeda tik tada, kai nukrypęs rezultatas lemia tikrus pokyčius, pavyzdžiui, gydymą, mitybą ar fizinį aktyvumą. Ką tai keičia jums: patikra yra pirmas žingsnis, o nauda atsiranda iš to, kas daroma po jos.

Trečiame tyrime su 80 metų ir vyresniais suaugusiaisiais nustatyta, kad baltymo pratekėjimo į šlapimą ir silpno uždegimo kraujyje požymiai buvo stipresni įspėjamieji signalai nei vien kraujospūdis ar diabetas. Ką tai keičia jums: vyresniame amžiuje šlapimo ir uždegimo žymenys gali papildyti įprastus skaičius naudinga informacija. Šie rezultatai preliminarūs ir nepakeičia medicininių gairių.

Ką tai reiškia jums

Kol kas niekas automatiškai nesikeičia. Rekomendacija yra pasiūlymas, o nacionalinės sveikatos sistemos spręs, ar ir kada pagal ją veikti. Patikros savaitė vyko 2026 m. rugsėjo 28 d. – spalio 4 d., kai kur su nemokamomis patikromis, todėl verta pasiteirauti vietos sveikatos priežiūros įstaigų, ką jos siūlo.

Nereikia laukti naujos programos. Lietuvoje, jei jums 40–60 metų, jau dabar galite paprašyti šeimos gydytojo įtraukti jus į Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą; jei esate jaunesni ar vyresni, aptarkite su juo, ar jums reikia kraujospūdžio matavimo, lipidogramos ir gliukozės tyrimo pagal amžių ir riziką. Jei jau turite naujausius rezultatus, galite suprasti savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe dar prieš vizitą ir atvykti su tikslesniais klausimais.

Kada pasikalbėti su gydytoju

Nelaukite patikros programos, jei jaučiate krūtinės skausmą ar spaudimą, dusulį, alpstate arba staiga nusilpsta viena kūno pusė. Tokiais atvejais skambinkite 112. Užsiregistruokite įprastam vizitui pas šeimos gydytoją, jei artimas giminaitis jaunas sirgo širdies liga, jei rūkote arba jei niekada nesate pasitikrinę kraujospūdžio ir cholesterolio.

Terminų žodynėlis

  • Tarybos rekomendacija: privalomosios galios neturintis ES tekstas, skatinantis valstybes nares veikti bendra kryptimi.
  • Lipidograma: kraujo tyrimas, matuojantis MTL ir DTL cholesterolį bei trigliceridus.
  • HbA1c: kraujo tyrimas, atspindintis vidutinę gliukozės koncentraciją maždaug per tris mėnesius.
  • eGFR: įvertis, kaip gerai inkstai filtruoja kraują.
  • Albuminurija: baltymo pratekėjimas į šlapimą, galimas inkstų ar kraujagyslių pažeidimo požymis.
  • Stebimasis tyrimas: tyrimas, kuriame žmonės stebimi neskiriant gydymo, todėl jis negali įrodyti priežastinio ryšio.

DUK

Ar ES širdies patikra privaloma?

Ne. Tarybos rekomendacija nėra privaloma. Kiekviena šalis pati sprendžia, ar kurti ar plėsti savo patikros programą.

Nuo kokio amžiaus pradėti tikrintis dėl širdies ir kraujagyslių ligų?

ES pasiūlyme siūloma bent viena patikra iki 35 metų, o nuo 35 metų – reguliarios patikros. Lietuvos valstybinė prevencijos programa skirta 40–60 metų žmonėms. Jūsų gydytojas gali patarti pradėti anksčiau, jei turite rizikos veiksnių.

Kaip dažnai tikrintis širdies sveikatą?

ES pasiūlymas numato bent kas penkerius metus nuo 35 iki 64 metų ir kas trejus–penkerius metus nuo 65 metų. Lietuvos programoje pakartotinis vertinimas atliekamas po 1, 2 ar 4 metų, priklausomai nuo rizikos. Didesnės rizikos žmonėms gali reikėti dažnesnio stebėjimo.

Kokie kraujo tyrimai įeina į širdies ir kraujagyslių patikrą?

Daugumą patikrų sudaro lipidograma ir gliukozės ar HbA1c tyrimas, kai kur pridedami inkstų žymenys. Papildomi tyrimai paprastai skiriami tik žmonėms, turintiems konkrečių rizikos veiksnių.

Ar tai galioja Lietuvoje?

Lietuva yra ES narė, todėl rekomendacija, jei bus priimta, būtų skirta ir jai, tačiau ji nėra privaloma, o konkrečius sprendimus priims Lietuvos sveikatos sistema. Jau dabar veikia Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa 40–60 metų žmonėms, o pagrindiniai tyrimai yra tie patys, todėl šiame straipsnyje pateikti paaiškinimai tinka ir jums.

Šaltiniai

Kiti straipsniai

Supraskite savo kraujo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Jau turite širdies patikros laboratorinių tyrimų rezultatus? Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe ir gaukite aiškų, gydytojų peržiūrėtą kiekvieno rodiklio paaiškinimą.

Redakcija

  • AI DiagMe

    Autorius

    AI DiagMe komandą sudaro gydytojai, klinikiniai specialistai ir medicinos redaktoriai. Mūsų straipsnius rašo sveikatos komunikacijos specialistai, o juos peržiūri ir patvirtina mūsų mokslinio komiteto gydytojai – praktikuojantys ligoninių gydytojai, dirbantys hematologijos, endokrinologijos, bendrosios medicinos ir kitose srityse. Redakcinei veiklai vadovaujantis Julien Priour yra įgijęs HEC Paris MBA laipsnį, o mokslinio rašymo ir leidybos mokėsi Prancūzijos nacionaliniame tvaraus vystymosi tyrimų institute (IRD, FUN-MOOC, 2026). Kiekvienas tekstas remiasi galiojančiomis klinikinėmis gairėmis ir recenzuotomis medicinos publikacijomis.

    El. paštas Svetainė
  • Julien Priour

    Redagavo

    AI DiagMe įkūrėjas ir generalinis direktorius · Vyresnysis medicinos redaktorius · HEC Paris absolventas

    Julien Priour is a senior medical editor at AI DiagMe, where he oversees the editorial line and the fact-checking process. A graduate of HEC Paris, he has 3 years of experience in health publishing and was trained in scientific writing and publishing by the French National Research Institute for Sustainable Development (IRD, FUN-MOOC, 2026). He makes sure that every article follows current medical guidelines and is reviewed and validated by a physician from the scientific and ethics committee. He sets the sourcing standards (HAS, Ameli, INSERM…) and the review standards applied across the entire site.

    El. paštas LinkedIn
  • Dr. Claude Tchonko

    Medicininė peržiūra

    Dr. Claude Tchonko is a hematologist, in practice since 2013, currently working at Clinique Mas de Rochet (Castelnau-le-Lez, France). With an international background, he specializes in the management of hematologic malignancies (leukemias, lymphomas, myelomas), with particular expertise in autologous stem cell transplantation, CAR-T cell therapy and the optimization of care pathways in onco-hematology.

    Author of a reference work, “Lymphoid Hematologic Malignancies in Mali”, he combines clinical practice with active involvement in projects developing technology solutions for healthcare.

    He holds a State Doctorate in Medicine (Faculty of Medicine of Bamako, 2006) and completed his training with a Certificate of Specialized Studies in Bioclinical Hematology (Abidjan-Cocody, 2010) and several university diplomas: a DFMS in Hematology and an inter-university diploma (DIU) in Onco-Hematological Cytogenetics (Grenoble), as well as a university diploma (DU) in major sickle cell disease (UPEC).

    Dr. Claude Tchonko LinkedIn

Susiję straipsniai

Netrukus