Koronarinių arterijų kalcio tyrimą šiandien lengva užsisakyti ir susimokėti už jį pačiam. 2026 m. rugsėjo 13 d. savaitgalį mokslo žiniasklaida išplatino „Northwestern Medicine“ analizę, paskelbtą žurnale „JAMA“, kuri užduoda tiesų klausimą: ar šis tyrimas iš tikrųjų pasako ką nors, ko jūsų gydytojas dar nežino? Dešimties metų atsakymas pakeičia visą pokalbį. Daugumai suaugusiųjų didžiąją prognozinę vertę jau turi skaičiai, esantys įprastame laboratorinių tyrimų atsakyme. Koronarinio kalcio indeksas keičia vaizdą vienai konkrečiai grupei, o ar jūs jai priklausote, parodo būtent kraujo tyrimai.
Ką parodė nauja „JAMA“ analizė
Mokslininkai dešimtmetį stebėjo 6 098 suaugusiuosius nuo 45 iki 79 metų, dalyvavusius daugiaetniniame aterosklerozės tyrime (MESA). Kiekvienam dalyviui pradžioje buvo išmatuotas koronarinio kalcio indeksas ir apskaičiuota dešimties metų širdies ir kraujagyslių ligų rizika pagal PREVENT – Amerikos širdies asociacijos rizikos lygtis. Per dešimt metų 366 žmonės, maždaug 6 iš 100, patyrė miokardo infarktą ar insultą.
Pridėjus kalcio indeksą prie PREVENT įvertinimo, prognozės tikslumas visoje grupėje pagerėjo tik nežymiai. Kai kuriose rizikos kategorijose jis visai nepagerėjo. Tyrimui, kuriam reikia kompiuterinio tomografo, nedidelės apšvitos dozės ir sąskaitos, tai reikšminga išvada.
Įdomiausia – išimtis. Tarp žmonių, kurių PREVENT įvertinimas pateko į ribinės rizikos juostą, kalcio indeksas juos įtikinamai suskirstė į didesnės ir mažesnės tikrosios rizikos grupes.
Įvykių dažnis per dešimt metų ribinės rizikos grupėje
| Kalcio indeksas | Infarktas ar insultas per 10 metų |
|---|---|
| 0 | Maždaug 2 žmonės iš 100 |
| Daugiau nei 0, bet mažiau nei 100 | Maždaug 4 žmonės iš 100 |
| Nuo 100 iki mažiau nei 300 | Maždaug 7 žmonės iš 100 |
| 300 ir daugiau | Maždaug 14 žmonių iš 100 |
Tas pats pradinis įvertinimas, o tai, kas iš tikrųjų nutiko, skyrėsi septynis kartus. Todėl 2026 m. Amerikos kardiologijos kolegijos, Amerikos širdies asociacijos ir partnerių draugijų dislipidemijos gairės šį tyrimą rekomenduoja atrankiai – žmonėms, kurių apskaičiuota dešimties metų rizika yra nuo 3 % iki šiek tiek mažiau nei 10 %, o ne kiekvienam, kuris jo paprašo.
Kam reikia koronarinio kalcio indekso Europoje ir Lietuvoje
Europoje rizika paprastai vertinama ne pagal amerikietišką PREVENT, o pagal Europos kardiologų draugijos (ESC) SCORE2 lenteles (70 metų ir vyresniems – SCORE2-OP), pritaikytas kiekvienos šalies rizikos lygiui; Lietuva priskiriama didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos šalims. 2021 m. ESC prevencijos gairėse koronarinio kalcio indeksas nurodytas kaip tyrimas, kurį galima svarstyti, kai reikia patikslinti ribinę riziką, o ne kaip visiems skirtas patikros tyrimas – tai ta pati logika kaip ir naujojoje analizėje.
Lietuvoje 40–60 metų vyrams ir moterims vykdoma valstybės apmokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa: šeimos gydytojas skiria gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų tyrimus, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei (Vilniaus visuomenės sveikatos biuras). Taigi pirmasis žingsnis – ne kalcio tyrimas, o pokalbis su savo šeimos gydytoju ir šios programos tyrimai.
Jūsų rizikos įvertinimas prasideda laboratorijoje
PREVENT nėra vaizdinio tyrimo priemonė. Jį beveik vien sudaro laboratorijoje gaunami matavimai, taip pat jūsų amžius, lytis, kraujospūdis ir rūkymas. Šiuos matavimus mūsų komanda paaiškina vadove apie lipidogramą.
| Duomenys | Iš kur jie gaunami |
|---|---|
| Bendrasis cholesterolis ir DTL cholesterolis | Lipidograma, kraujo mėginys |
| Apskaičiuotasis glomerulų filtracijos greitis (aGFG) | Kreatininas, kraujo mėginys |
| Cukrinis diabetas | Gliukozės ir HbA1c tyrimų istorija |
| Sistolinis kraujospūdis, amžius, lytis, rūkymas, vartojami vaistai | Vizitas pas gydytoją |
| Papildomi patikslinimai: HbA1c, albumino ir kreatinino santykis šlapime | Kraujo ir šlapimo mėginiai |
Iš šio sąrašo išplaukia du dalykai. Pirma, kalcio tyrimo neįmanoma prasmingai įvertinti, kol nėra kraujo tyrimų, nes būtent jie priskiria jus rizikos juostai. Antra, PREVENT sąmoningai apima inkstų ir medžiagų apykaitos būklę, todėl kreatininas ir albuminas šlapime širdies ir kraujagyslių ligų tyrime nebėra antraeiliai. Šį poslinkį mūsų komanda aptaria straipsnyje apie inkstų funkcijos tyrimus širdies ligoniams.
Kada tyrimas pateisina save, o kada ne
Viską lemia klausimas, ar rezultatas galėtų ką nors pakeisti.
- Maža apskaičiuota rizika: tyrimas dažniausiai tik patvirtina, ką jau rodė laboratorija, o kartu prideda apšvitą, išlaidas ir atsitiktinių radinių tikimybę, dėl kurios gali prireikti dar daugiau tyrimų.
- Ribinė ar vidutinė apskaičiuota rizika: tai tikroji pilkoji zona, kur indeksas 0 ir indeksas virš 300 veda prie skirtingų pokalbių apie profilaktinį gydymą.
- Didelė apskaičiuota rizika: profilaktinis gydymas paprastai rekomenduojamas nepriklausomai nuo tyrimo rezultato, todėl tyrimas retai pakeičia planą.
Tyrimo autoriai tai pasakė tiesiai: tiriant žmones, kurių rizika jau aiškiai maža ar aiškiai didelė, dažniau gaunama daugiau tyrimų nei atsakymų.
Prieš ką nors užsisakydami, perskaitykite savo rezultatus
Jei svarstote, ar šis tyrimas jums tinka, sąžiningas pirmasis žingsnis – naujausias jūsų laboratorinių tyrimų atsakymas, o ne registracijos puslapis.
- Suraskite bendrojo cholesterolio ir DTL cholesterolio vertes (mmol/l) ir datą, kada jos buvo išmatuotos.
- Patikrinkite, ar MTL cholesterolis buvo apskaičiuotas, ar išmatuotas tiesiogiai. Kaip šis skaičius elgiasi, mūsų komanda išsamiai aprašo vadove apie MTL cholesterolio kiekį ir normas.
- Ieškokite kreatinino ir aGFG. Jei aGFG nenurodytas, paprašykite jo, nes jis reikalingas rizikai apskaičiuoti.
- Užsirašykite savo kraujospūdį, ar rūkote ir ar jau vartojate statiną ar vaistą nuo padidėjusio kraujospūdžio.
- Visa tai atsineškite į vizitą ir paprašykite apskaičiuoti jūsų dešimties metų riziką dar prieš aptardami vaizdinius tyrimus.
Jei kelios vertės atrodo nepažįstamos, platesnį kontekstą mūsų komanda pateikia apžvalgoje apie padidėjusį cholesterolį ir ką su juo daryti.
Naujausi moksliniai pasiekimai
Remiantis PubMed ir naujausia recenzuota literatūra, „JAMA“ rezultatas ne paneigia, o papildo jau matomą dėsningumą.
Ankstesniame darbe, kuriame dviejose didelėse populiacinėse kohortose – amerikiečių ir nyderlandų – kalcio indeksas lygintas su genetinės rizikos balu, nustatyta, kad kalcio indeksas geriau iš jų abiejų skirsto žmones pagal būsimą koronarinę riziką ir kai kuriuos žmones perkelia į tikslesnę rizikos kategoriją. 2024 m. Europos tyrimas priėjo panašią išvadą ir pridūrė praktinę pastabą: nauda buvo aiškiausia žmonėms, kurių pradinis įvertinimas jau buvo intervalo viduryje. Ką tai reiškia jums, paprasta. Šis tyrimas yra patikslinimo, o ne patikros priemonė, ir geriausiai jis patikslina tada, kai yra tikro neapibrėžtumo.
2026 m. širdies ir kraujagyslių ligų rizikos vertinimo apžvalga pabrėžė platesnį dalyką. Vis ilgėjantis papildomų rodiklių sąrašas – apolipoproteinas B, lipoproteinas (a), genetiniai balai ir kalcio indeksai – kiekvienas gali kai kuriuos žmones perklasifikuoti, tačiau nė vienas dar neįrodė, kad, naudojamas visiems įprastai, pagerina baigtis. Paprastai tariant, apžvalgos išvada tokia: šie tyrimai turėtų padėti pokalbiui su atrinktais pacientais, o ne pakeisti bazinį įvertinimą visiems. Tyrimai šioje srityje tęsiasi, ir nė vienas jų nekeičia to, kad sprendimą priimate jūs kartu su gydytoju.
Kada kalbėtis su gydytoju
Užsiregistruokite vizitui pas gydytoją, o ne tyrimui, jei jūsų šeimoje buvo ankstyvų širdies ligų, jei cholesterolio rezultatai pastebimai pasikeitė, jei sumažėjo aGFG arba jei jūsų širdies ir kraujagyslių ligų rizika apskritai niekada nebuvo oficialiai įvertinta. Esant krūtinės skausmui ar spaudimui, staigiam dusuliui, staigiam silpnumui ar pasunkėjusiai kalbai, nedelsdami skambinkite 112: tokiais atvejais reikia skubios pagalbos, o ne rizikos skaičiuoklės.
Žodynėlis
- Koronarinio kalcio indeksas: kompiuterinės tomografijos tyrimo skaičius, atspindintis, kiek sukalkėjusių plokštelių yra širdies arterijose.
- PREVENT lygtys: Amerikos širdies asociacijos priemonė, pagal įprastus klinikinius ir laboratorinius duomenis apskaičiuojanti dešimties ir trisdešimties metų širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- SCORE2: Europos kardiologų draugijos rizikos lentelės, pagal amžių, lytį, kraujospūdį, rūkymą ir cholesterolį apskaičiuojančios dešimties metų riziką.
- aGFG: apskaičiuotasis glomerulų filtracijos greitis – pagal kreatinino kiekį kraujyje apskaičiuojamas rodiklis, atspindintis, kaip gerai filtruoja inkstai.
- Ribinė rizika: pagal 2026 m. kategorijas – apskaičiuota dešimties metų rizika nuo 3 % iki mažiau nei 5 %.
- Perklasifikavimas: žmogaus perkėlimas į kitą rizikos kategoriją, kai pridedama naujos informacijos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar kalcio indeksas 0 reiškia, kad man niekas negresia?
Jis reiškia, kad jūsų dešimties metų rizika mažesnė, nei rodė pradinis įvertinimas, bet ne nulinė. Tirtoje ribinės rizikos grupėje maždaug 2 žmonės iš 100, kurių indeksas buvo 0, per dešimt metų vis tiek patyrė įvykį. Be to, indeksas 0 nieko nepasako apie nesukalkėjusias plokšteles, kurios šiame tyrime nematomos.
Jei jau turite rezultatą – nulį, procentilį ar indeksą virš 400, – skaitykite mūsų vadovą apie tai, ką iš tikrųjų reiškia koronarinio kalcio indeksas.
Ar per kitą patikrinimą prašyti kalcio tyrimo?
Pirmiausia paprašykite įvertinti jūsų riziką. Jei ji patenka į ribinę ar vidutinę juostą, apie tyrimą verta pasikalbėti. Jei ji aiškiai mažesnė ar didesnė, tyrimas vargu ar pakeis tolesnius veiksmus.
Ar kraujo tyrimas gali visiškai pakeisti šį tyrimą?
Ne, jie matuoja skirtingus dalykus. Kraujo tyrimai matuoja kraujyje esančius rizikos veiksnius, o kalcio tyrimas parodo jau susikaupusį pažeidimą. Tyrimas tiesiog rodo, kad daugumai žmonių didžiąją darbo dalį jau atlieka kraujo tyrimais pagrįstas įvertinimas.
Ar prieš rizikai įvertinti reikalingus kraujo tyrimus reikia nevalgyti?
Rekomendacijos priklauso nuo laboratorijos ir paskirtų tyrimų. Daugelį lipidogramų dabar galima atlikti ir pavalgius, tačiau laikykitės laboratorijos ar gydytojo nurodymų; Lietuvos įstaigų atmintinėse paprastai prašoma prieš kraujo tyrimus 10–16 valandų nevalgyti ir gerti tik vandenį.
Kaip dažnai reikia kartoti rizikos įvertinimą?
Daugumai suaugusiųjų, nesergančių žinoma širdies ir kraujagyslių liga, įprasta kas kelerius metus, o anksčiau – jei pasikeičia rezultatai ar atsiranda naujas rizikos veiksnys. Lietuvos prevencinėje programoje kitą patikrinimą, priklausomai nuo rizikos, skiria šeimos gydytojas. Intervalą nustato gydytojas pagal jūsų profilį.
Šaltiniai
- Predictive Utility of Coronary Artery Calcium Score Added to the PREVENT Atherosclerotic Cardiovascular Disease Equations, JAMA, 2026
- American Heart Association: about the PREVENT calculator
- Northwestern University per ScienceDaily: who really needs a heart calcium scan?
- Coronary Artery Calcium Score and Polygenic Risk Score for the Prediction of Coronary Heart Disease Events, JAMA, 2023
- Predictive improvement of adding coronary calcium score and a genetic risk score to a traditional risk model, European Journal of Preventive Cardiology, 2024
- Cardiovascular Risk Assessment: A Review of Current Models and Emerging Determinants, Current Cardiology Reviews, 2026
- Visseren F.L.J. ir kt. 2021 ESC Guidelines on cardiovascular disease prevention in clinical practice – European Heart Journal, 2021
- Vilniaus visuomenės sveikatos biuras – Lietuvoje vykdomos prevencinės programos
- Hila – Atmintinė pacientui dėl pasiruošimo kraujo tyrimams
Daugiau skaitykite
- Lipidograma: cholesterolis, MTL, DTL ir trigliceridai
- MTL cholesterolis: kiekis, normos ir rizika
- Inkstų funkcijos tyrimas širdies ligoniams: ką keičia naujos gairės
- Padidėjęs cholesterolis: simptomai, priežastys, skaičiai ir gydymas
Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe
Būtent jūsų cholesterolio, kreatinino ir aGFG vertės nulemia, ar kalcio tyrimas pasakytų ką nors naujo. Jei šie skaičiai jums kol kas mažai ką sako, įkelkite savo tyrimų atsakymą ir gaukite aiškų, suprantamą kiekvieno rodiklio paaiškinimą, kurio metodiką peržiūrėjo medicinos komitetas. Pradėkite nuo AI DiagMe.
