Atsidaro naujame skirtuke

Vėžys jauniems iki 50 metų: kodėl jis nustatomas vis dažniau

Turinys

Gydytojas su jaunu suaugusiuoju aptaria kraujo tyrimų rezultatus: ankstyvo vėžio rizika ir įspėjamieji požymiai

⚕️ Šis straipsnis skirtas tik informavimo tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Savo tyrimų rezultatus visada aptarkite su gydytoju.

2026 m. spalio 6 d. Pasaulinis vėžio tyrimų fondas (WCRF) paskelbė naują analizę apie vėžį, diagnozuotą iki 50 metų amžiaus Anglijoje, Jungtinėse Valstijose ir Nyderlanduose. Antraštę lengva suprasti klaidingai, todėl verta pažiūrėti, ką iš tikrųjų sako duomenys: kai kurios vėžio rūšys jauniems suaugusiesiems nustatomos dažniau, tačiau po 60 metų vėžys vis tiek pasitaiko kur kas dažniau. Šiame straipsnyje paaiškiname rezultatus, ką mokslininkai laiko galimomis priežastimis, į kokius simptomus verta atkreipti dėmesį ir ką kraujo tyrimas gali bei ko negali parodyti.

Ką nustatė nauja WCRF analizė

WCRF išnagrinėjo 12 lokalizacijų vėžį jaunesniems nei 50 metų suaugusiesiems, remdamasis nacionaliniais 2000–2023 m. JAV ir Nyderlandų bei 2001–2023 m. Anglijos duomenimis. Tada patikrino, ar atvejų skaičius didėjo statistiškai reikšmingai. Lentelėje apibendrintos vėžio rūšys, kurių reikšmingai padaugėjo, kaip nurodyta WCRF svetainėje.

ŠalisMoterys iki 50 metųVyrai iki 50 metų
AnglijaKrūties, storosios ir tiesiosios žarnos, gimdos kaklelio, gimdos, inkstų, kepenų, kasos, skrandžioStorosios ir tiesiosios žarnos, inkstų, kepenų, kasos, priešinės liaukos
Jungtinės ValstijosKrūties, storosios ir tiesiosios žarnos, gimdos, inkstų, kepenų, kasos, skrandžioStorosios ir tiesiosios žarnos, inkstų, kasos, skrandžio
NyderlandaiGimdos kaklelio, storosios ir tiesiosios žarnos, inkstų, kepenųStorosios ir tiesiosios žarnos, inkstų, kepenų

Žiniasklaida, aprašydama analizę, pateikė keletą pokyčio dydžio pavyzdžių Anglijoje 2001–2023 m. Storosios žarnos vėžio atvejų jaunesniems nei 50 metų suaugusiesiems padaugėjo nuo maždaug 3,9 iki 8,4 atvejo 100 000 gyventojų, priešinės liaukos vėžio – nuo maždaug 1 iki 3,6, o krūties vėžio – nuo maždaug 42 iki 47,5. JAV inkstų vėžio šioje amžiaus grupėje 2000–2023 m. padaugėjo nuo maždaug 2,5 iki 5,3 atvejo 100 000 gyventojų. Plaučių vėžio jaunesniems nei 50 metų žmonėms visose trijose šalyse sumažėjo – mokslininkai tai sieja su mažėjančiu rūkymu.

Šie skaičiai paimti iš žiniasklaidos pranešimų apie WCRF darbą, o ne iš recenzuoto straipsnio, todėl juos geriausia vertinti kaip krypties signalą, o ne kaip tikslius įverčius. Lietuvos duomenys šioje analizėje nenagrinėti.

Ar vėžys staiga tapo dažnas jauniems žmonėms?

Ne. Pats WCRF pabrėžia, kad amžius išlieka didžiausiu vėžio rizikos veiksniu, o didelių pajamų šalyse amžiaus mediana diagnozės metu viršija 60 metų. Net jei rodiklis didėja, bet pradeda nuo žemo lygio, dauguma jaunesnių nei 50 metų suaugusiųjų šiomis vėžio rūšimis nesusirgs. Svarbiausia – tendencija: kai vėžys kiekvienoje naujoje kartoje pasitaiko dažniau, greičiausiai kažkas pasikeitė poveikio veiksniuose, diagnostikoje ar abiejose srityse.

Kodėl ankstyvo vėžio gali daugėti?

Vieno atsakymo kol kas niekas neturi, ir mokslininkai tai atvirai pripažįsta. JAV nacionalinis vėžio institutas (NCI) pažymi, kad galutinio paaiškinimo nėra, o WCRF teigia, kad priežastys nėra iki galo suprastos. Nagrinėjamos kelios kryptys:

  • Antsvoris ir nutukimas, mažas fizinis aktyvumas ir mityba, kurioje daug raudonos ir perdirbtos mėsos, greitojo maisto ir saldžių gėrimų, bet mažai skaidulų.
  • Alkoholis ir rūkymas, kurie vis dar prisideda, nors rūkančiųjų sumažėjo.
  • Aplinkos poveikis, pavyzdžiui, oro ir vandens tarša, cheminės medžiagos ir plastikai; nė vienas jų nėra įrodytas kaip priežastis.
  • Žarnyno mikrobiomo pokyčiai, kurie gali paveikti uždegimą ir imunitetą.
  • Ankstesnė ar dažnesnė diagnostika dėl didesnio sąmoningumo ir dažnesnių vaizdinimo tyrimų. WCRF teigia, kad tai gali paaiškinti dalį augimo, bet ne visą, ypač ten, kur daugėja ir mirčių.

WCRF vertinimu, maždaug 40 % vėžio atvejų susiję su keičiamais veiksniais, todėl prevencijos patarimai daugiausia skirti svoriui, mitybai, fiziniam aktyvumui ir alkoholiui.

Simptomai, į kuriuos verta žiūrėti rimtai bet kokiame amžiuje

Gydytojai ilgai manė, kad jaunam pacientui vėžys mažai tikėtinas, ir tokia prielaida gali uždelsti diagnozę. NCI duomenimis, ankstyvo storosios žarnos vėžio diagnozė dažnai nustatoma praėjus šešiems ar daugiau mėnesių nuo pirmųjų simptomų. Dažniausiai minimi įspėjamieji požymiai:

  • kraujas išmatose ar kraujavimas iš tiesiosios žarnos;
  • nepraeinantis pilvo skausmas;
  • ilgai trunkantis tuštinimosi pokytis, įskaitant viduriavimą;
  • nepaaiškinamas svorio kritimas ar nuolatinis nuovargis;
  • geležies stokos anemija be aiškios priežasties.

Dažniausiai šie simptomai turi nepavojingų paaiškinimų. Vis dėlto, jei jie trunka ilgiau nei kelias savaites, juos turi įvertinti gydytojas. Jei pastebėjote kraujo, mūsų straipsnyje paaiškinta, kaip tiriami storosios žarnos vėžio kraujo testai, o išmatų tyrimais pagrįstas būdas aptartas mūsų straipsnyje apie išmatų testus ir mirtis nuo storosios žarnos vėžio.

Ką kraujo tyrimas gali ir ko negali parodyti

Įprastinis kraujo tyrimas daugumos vėžio rūšių nenustato. Tačiau jis gali atskleisti užuominų, dėl kurių gydytojas tirs toliau. Sumažėjęs hemoglobinas (Lietuvos laboratorijose – g/l) ar maži geležies atsargų rodikliai gali rodyti lėtą kraujavimą virškinamajame trakte, todėl nepaaiškinama anemija vertinama rimtai. Galite sužinoti, kaip skaitomas bendras kraujo tyrimas, ką feritino rezultatas sako apie jūsų geležies atsargas, ir suprasti dažniausias mažakraujystės priežastis. Nė vienas šių rezultatų pats savaime negali nei patvirtinti, nei atmesti vėžio. Lietuvoje bendrą kraujo tyrimą gali paskirti šeimos gydytojas, o profilaktiškai jis suaugusiesiems atliekamas kas antrus metus.

Patikra – atskiras klausimas. Lietuvoje storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50–74 metų vyrams ir moterims: kas 2 metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, kurį paskiria šeimos gydytojas. JAV CDC daugumai žmonių patikrą rekomenduoja pradėti nuo 45 metų, o anksčiau – jei šeimoje sirgta. Žmonėms, kuriems jau yra simptomų, reikia ne patikros, o diagnostinių tyrimų. Platesnį vaizdą rasite mūsų storosios žarnos vėžio vadove ir mūsų paaiškinime apie kelių vėžio rūšių ankstyvosios diagnostikos tyrimus.

Naujausi moksliniai pasiekimai

Pasak „PubMed“, keli naujausi apžvalginiai straipsniai ir analizės papildo WCRF rezultatus, ir juos geriausia skaityti kartu, o ne po vieną.

2026 m. analizėje žurnale „Journal of Gastrointestinal Oncology“ nagrinėtas ankstyvas storosios žarnos vėžys JAV per tris dešimtmečius. Nustatyta pastovi didėjimo tendencija ir iškelta prielaida, kad pagrindiniai keičiami veiksniai yra mityba, ypač perdirbta mėsa, ir kūno svoris. Ką tai reiškia jums: įpročiai, saugantys širdį ir medžiagų apykaitą, dažniausiai siejami ir su šiuo vėžiu, todėl juos verta keisti jau jaunystėje.

2026 m. apžvalgoje žurnale „European Journal of Cancer“ išnagrinėtas ankstyvas storosios žarnos vėžys visoje Europoje. Aprašomos skirtingos tendencijos įvairiose šalyse, patikros programos, kurios dažniausiai prasideda nuo 50 metų, ir dažnas diagnozės vėlavimas, nes gydytojai nesitiki vėžio jaunesniems suaugusiesiems. Ką tai reiškia jums: jei simptomai neišnyksta, nelaukite, kol sulauksite patikros amžiaus.

2026 m. apimties apžvalgoje žurnale „EClinicalMedicine“ surinkti Lotynų Amerikos duomenys. Nurodoma, kad kai kuriose regiono dalyse ankstyvo vėžio daugėja, tačiau registrai fragmentiški, o duomenų kokybė nevienoda. Ką tai reiškia jums: ši tendencija būdinga ne tik turtingoms šalims, nors daug kur įrodymai dar neišsamūs.

Šie tyrimai aprašo dėsningumus populiacijose. Jie negali pasakyti, ar konkretus žmogus susirgs vėžiu, ir nepakeičia jūsų gydytojo patarimo.

Kada kreiptis į gydytoją

Užsiregistruokite pas šeimos gydytoją, jei pastebite kraujo išmatose, pilvo skausmą ar tuštinimosi pokytį, trunkantį ilgiau nei dvi ar tris savaites, nepaaiškinamą svorio kritimą arba anemiją, kurios priežastis neišaiškinta. Pasakykite gydytojui, jei kuris nors artimas giminaitis jauname amžiuje sirgo storosios žarnos ar kitu vėžiu, nes šeimos istorija gali pakeisti, nuo kada pradėti tyrimus. Jei stipriai kraujuojate, jaučiate stiprų skausmą ar alpstate, skambinkite 112.

Žodynėlis

  • Ankstyvas vėžys: vėžys, diagnozuotas iki 50 metų amžiaus.
  • Sergamumas: naujai nustatytų atvejų skaičius tam tikroje populiacijoje per tam tikrą laikotarpį.
  • Kolorektalinis vėžys: storosios arba tiesiosios žarnos vėžys.
  • Geležies stokos anemija: sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis dėl geležies trūkumo, kartais dėl lėto kraujo netekimo.
  • Patikra: simptomų neturinčių žmonių tyrimas, siekiant anksti nustatyti ligą.
  • Mikrobiomas: žarnyne gyvenančių bakterijų ir kitų mikroorganizmų bendrija.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar tai reiškia, kad vėžys dabar dažnas 20–40 metų žmonėms?

Ne. Jauniems suaugusiesiems vėžys išlieka retas, o įprastas amžius diagnozės metu viršija 60 metų. Nerimą kelia tai, kad kai kurios vėžio rūšys laikui bėgant tampa dažnesnės.

Ar geresnė patikra yra vienintelė augimo priežastis?

Greičiausiai ne. Didesnis sąmoningumas ir dažnesni vaizdinimo tyrimai paaiškina dalį augimo, tačiau WCRF pažymi, kad to nepakanka visai tendencijai paaiškinti, ypač ten, kur daugėja ir mirčių.

Ar kraujo tyrimu galima nustatyti vėžį jauniems žmonėms?

Įprastiniu kraujo tyrimu daugumos vėžio rūšių diagnozuoti negalima. Jis gali parodyti anemiją, geležies trūkumą ar uždegimą, dėl kurių gali būti skiriami tolesni tyrimai.

Nuo kokio amžiaus pradėti storosios žarnos vėžio patikrą?

Lietuvoje nemokama patikros programa skirta 50–74 metų žmonėms, o JAV CDC daugumai žmonių pataria pradėti nuo 45 metų. Jei artimas giminaitis sirgo storosios žarnos vėžiu ar turėjo polipų, paklauskite gydytojo, ar pradėti anksčiau.

Ką galiu padaryti, kad sumažinčiau riziką?

Nuosekliausiai rekomenduojama palaikyti sveiką svorį, būti fiziškai aktyviems, riboti alkoholį ir perdirbtą mėsą, nerūkyti ir valgyti daugiau skaidulų.

Šaltiniai

  • Pasaulinis vėžio tyrimų fondas (WCRF), „Are more young people getting cancer?“ (2026 m. spalio 6 d.): wcrf.org
  • JAV nacionalinis vėžio institutas (NCI), „Why Is Early-Onset Cancer On the Rise?“ (2025): cancer.gov
  • JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC), storosios žarnos vėžio patikra: cdc.gov
  • Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras, Lietuvoje vykdomos prevencinės programos (2025): sveikatosbiuras.lt
  • LRT pagal ligonių kasų informaciją, nemokamai atliekami profilaktiniai tyrimai (2023): lrt.lt
  • ITV News, „Cancer cases rising in younger people“ (2026 m. spalio 6 d.): itv.com
  • Irish Examiner, „Cancer rates rising more quickly among younger people“: irishexaminer.com
  • Youssef MY ir kt., Journal of Gastrointestinal Oncology, 2026: DOI 10.21037/jgo-2026-0314
  • Wankhede D ir kt., European Journal of Cancer, 2026: DOI 10.1016/j.ejca.2026.116908
  • Lopes-Junior LC ir kt., EClinicalMedicine, 2026: DOI 10.1016/j.eclinm.2026.104107

Kiti straipsniai

Supraskite savo kraujo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Įkelkite savo tyrimų rezultatus ir gaukite aiškų, paprasta kalba parašytą kiekvieno rodiklio paaiškinimą, peržiūrėtą gydytojų komiteto. Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe.

Redakcija

  • AI DiagMe

    Autorius

    AI DiagMe komandą sudaro gydytojai, klinikinių sričių specialistai ir medicinos redaktoriai. Mūsų straipsnius rašo sveikatos komunikacijos specialistai, o juos peržiūri ir patvirtina mūsų mokslinio komiteto gydytojai – praktikuojantys ligoninių gydytojai, dirbantys hematologijos, endokrinologijos, bendrosios medicinos ir kitose srityse. Julienas Priour, vadovaujantis redakcijos darbui, yra įgijęs MBA laipsnį HEC Paris mokykloje ir mokslinio rašymo bei leidybos mokėsi Prancūzijos nacionaliniame tvaraus vystymosi tyrimų institute (IRD, FUN-MOOC, 2026). Kiekvienas tekstas remiasi galiojančiomis klinikinėmis rekomendacijomis ir recenzuotomis medicinos publikacijomis.

    El. paštas Svetainė
  • Julien Priour

    Redagavo

    AI DiagMe įkūrėjas ir generalinis direktorius · Vyresnysis medicinos redaktorius · HEC Paris absolventas

    Julien Priour is a senior medical editor at AI DiagMe, where he oversees the editorial line and the fact-checking process. A graduate of HEC Paris, he has 3 years of experience in health publishing and was trained in scientific writing and publishing by the French National Research Institute for Sustainable Development (IRD, FUN-MOOC, 2026). He makes sure that every article follows current medical guidelines and is reviewed and validated by a physician from the scientific and ethics committee. He sets the sourcing standards (HAS, Ameli, INSERM…) and the review standards applied across the entire site.

    El. paštas LinkedIn
  • Dr. Claude Tchonko

    Medicininė peržiūra

    Dr. Claude Tchonko is a hematologist, in practice since 2013, currently working at Clinique Mas de Rochet (Castelnau-le-Lez, France). With an international background, he specializes in the management of hematologic malignancies (leukemias, lymphomas, myelomas), with particular expertise in autologous stem cell transplantation, CAR-T cell therapy and the optimization of care pathways in onco-hematology.

    Author of a reference work, “Lymphoid Hematologic Malignancies in Mali”, he combines clinical practice with active involvement in projects developing technology solutions for healthcare.

    He holds a State Doctorate in Medicine (Faculty of Medicine of Bamako, 2006) and completed his training with a Certificate of Specialized Studies in Bioclinical Hematology (Abidjan-Cocody, 2010) and several university diplomas: a DFMS in Hematology and an inter-university diploma (DIU) in Onco-Hematological Cytogenetics (Grenoble), as well as a university diploma (DU) in major sickle cell disease (UPEC).

    Dr. Claude Tchonko LinkedIn

Susiję straipsniai

Netrukus