Slapto kraujo išmatose testas namuose atrodo kaip smulkmena: rinkinys kelias savaites guli ant lentynos, o maždaug vienas iš trijų žmonių jo taip ir negrąžina. 2026 m. rugpjūčio 20 d. paskelbtas Švedijos tyrimas, kuriame dalyvavo 376 511 žmonių, įvertino, kiek kainuoja šis neatliktas reikalas: tiems, kurie testą iš tikrųjų atlieka, rizika mirti nuo storosios žarnos vėžio sumažėja 43 %.
Tai nėra nauja informacija apie pačią ligą – mūsų gidas apie storosios žarnos vėžį, jo simptomus ir patikrą jau aptaria pagrindus. Tyrimas atsako į kur kas praktiškesnį klausimą, kuris kyla kiekvienam, laikančiam rankose testo rinkinį: ar šis mažas plastikinis mėgintuvėlis iš tikrųjų ką nors duoda?
Ką parodė 2026 m. rugpjūčio 20 d. tyrimas
Tyrimas parodė, kad testą atlikusiems žmonėms rizika mirti nuo storosios žarnos vėžio buvo 43 % mažesnė. Karolinskos instituto ir Umeå universiteto mokslininkai stebėjo Stokholmo ir Gotlando gyventojus, 2008–2012 m. pakviestus pasitikrinti, iki 14 metų. Šie du regionai įprastą patikrą pradėjo anksti, todėl stebėjimo laikotarpis yra neįprastai ilgas. Per visą laikotarpį užregistruoti 1 668 mirties nuo storosios žarnos vėžio atvejai.
Žurnale „JAMA Network Open“ paskelbtas straipsnis atskiria du dalykus, kuriuos žmonės dažnai sutapatina. Vien pakvietimas pasitikrinti buvo susijęs su 26 % mažesne rizika mirti nuo šios ligos. Iš tikrųjų atliktas testas buvo susijęs su 43 % mažesne rizika. Skirtumas tarp šių skaičių – tai būtent tie žmonės, kurie gauna rinkinį, bet juo nepasinaudoja.
Ankstesni tos pačios programos vertinimai nurodė tik 14 % sumažėjimą. Skirtumą lemia ne geresnis testas, o statistinė pataisa: autoriai atsižvelgė į tai, kad dalis palyginamosios grupės žmonių vis tiek buvo patikrinti, o tai mažino išmatuotą naudą. Jie atsargiai pažymi, kad dėl šių pataisų tam tikras neapibrėžtumas išlieka.
Ką iš tikrųjų matuoja testas
Švedijoje, kaip ir Lietuvos laboratorijose, naudojamas imunocheminis slapto kraujavimo išmatose testas (angl. FIT, Lietuvos laboratorijose dažnai žymimas iFOBT). Jis neieško nei vėžio ląstelių, nei DNR. Jis ieško žmogaus hemoglobino – plika akimi nematomo kraujo – naudodamas prie jo prisijungiančius antikūnus. Polipai ir navikai po truputį, su pertraukomis kraujuoja gerokai anksčiau, nei sukelia kokių nors simptomų. Būtent šį kraujo pėdsaką testas ir pagauna.
| Ypatybė | Imunocheminis išmatų testas | Ką tai reiškia jums |
|---|---|---|
| Kam skirtas | Vidutinės rizikos suaugusiesiems: Lietuvos programoje – 50–74 m. vyrams ir moterims (JAV – 45–75 m.) | Be simptomų, be anksčiau rastų polipų ar uždegiminės žarnyno ligos |
| Kaip dažnai | Lietuvoje – kartą per 2 metus (JAV – kasmet) | Nauda atsiranda būtent iš kartojimo |
| Mėginys | Vienas išmatų mėginys, surenkamas namuose | Nereikia keisti mitybos ir valyti žarnyno |
| Kas matuojama | Hemoglobino koncentracija išmatose | Pateikiama kaip „teigiamas“ arba „neigiamas“, o ne kaip skaičius, kurį reikėtų aiškintis |
| Jei teigiamas | Kolonoskopija, geriausia per 6 mėnesius | Patikrą užbaigia būtent tolesnis tyrimas |
Teigiamo rezultato riba nėra biologinė riba. Tai visuomenės sveikatos „reguliatorius“. Ją sumažinus būtų aptinkama daugiau pažeidimų, bet kolonoskopijai būtų siunčiama kur kas daugiau žmonių; ją padidinus – atvirkščiai. Tai kompromisas, o ne laboratorinė tiesa, ir tai viena iš priežasčių, kodėl testo rezultatas pateikiamas kaip teigiamas arba neigiamas, o ne kaip reikšmė, kurią turėtumėte vertinti patys.
Teigiamas rezultatas nėra vėžio diagnozė
Teigiamas testas reiškia tik tai, kad išmatose rasta kraujo. Būtent čia nerimas būna didžiausias ir mažiausiai pagrįstas. Daugumai žmonių, kuriems po to atliekama kolonoskopija, vėžys nenustatomas. Daugeliui randamas polipas – jis pašalinamas tos pačios procedūros metu, vadinasi, patikra ne tiek aptiko vėžį, kiek jo išvengė. Nemažai daliai atvejų kolonoskopija neranda nieko nenormalaus.
Žarnynas gali kraujuoti dėl daugelio nekenksmingų priežasčių: hemorojaus, nedidelio įplyšimo, uždegimo. Mūsų puslapiai apie juodus taškelius išmatose ir ką jie reiškia bei apie normalius ir nenormalius išmatų konsistencijos pokyčius aptaria šias situacijas.
2024 m. paskelbti registrų duomenys atskleidžia dar vieną svarbų niuansą: tai, kaip dažnai po teigiamo išmatų testo kolonoskopija būna neigiama, iš dalies priklauso nuo ją atliekančio gydytojo. Geriausiai dirbančių endoskopuotojų kolonoskopijose, atliktose po teigiamo testo, adenoma rasta maždaug 63 % atvejų. Normalus kruopštaus tyrimo rezultatas iš tiesų nuramina; tolesnio tyrimo kokybė yra tokia pat svarbi kaip ir pats testas.
Lėtas kraujavimas virškinamajame trakte dažnai pirmiausia pasimato įprastame kraujo tyrime – kaip nepaaiškinama geležies stokos mažakraujystė arba sumažėjęs feritinas. Vyresniam nei 45 metų suaugusiajam toks derinys visada verčia patikrinti žarnyną.
Naujausi moksliniai duomenys paprastai
Remiantis „PubMed“ ir „Consensus“ duomenų bazėse indeksuota literatūra, keturios pastarųjų trejų metų išvados padeda įvertinti Švedijos rezultatą.
Pirma: testo kartojimas svarbesnis nei jo tobulinimas. 2024 m. sisteminė apžvalga, apjungusi 68 tyrimus, parodė, kad antras mėginys tos pačios patikros metu bent perpus sumažino praleistų vėžio atvejų skaičių, nors teigiamų rezultatų šiek tiek padaugėjo. Vienas testas yra netobulas; laiku kartojamas testas tampa labai veiksmingas.
Antra: keli neigiami testai iš eilės nėra priežastis liautis tikrintis. 2026 m. žurnale „Gut“ paskelbtas tyrimas, apėmęs 2,81 mln. žmonių per septynis patikros etapus, parodė, kad daugiausia atvejų nustatoma pirmajame etape, o vėliau rezultatai nusistovi žemesniame, bet vis dar kliniškai reikšmingame lygyje. Autoriai aiškiai teigia, kad nutraukti patikrą po kelių normalių testų nėra pagrįsta.
Trečia: tikrasis svertas – dalyvavimas, o ne technologija. Ispanijos COLONPREV tyrimas, 2025 m. paskelbtas žurnale „The Lancet“ ir apėmęs 57 404 žmones, palygino kvietimą atlikti kolonoskopiją su kvietimu atlikti išmatų testą. Po dešimties metų mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio buvo lygiavertis, nors kolonoskopija yra gerokai galingesnis tyrimas. Priežastis paprasta: kur kas daugiau žmonių sutiko atlikti tyrimą, kurį galėjo pasidaryti namuose.
Ketvirta: kraujo tyrimai kol kas jo nepakeičia. Amerikos vėžio draugijos 2026 m. rekomendacijų atnaujinime nurodoma, kad kraujo patikros tyrimai pažengusius ikivėžinius pažeidimus ir I stadijos vėžį aptinka prasčiau nei išmatų tyrimai, todėl jie rekomenduojami tik tiems, kurie atsisako pageidautino tyrimo arba jo neatlieka. Mūsų straipsnis apie storosios žarnos vėžio kraujo tyrimą šį palyginimą aptaria išsamiai.
Ką galite padaryti jau šią savaitę
Lietuvoje storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50–74 metų vyrams ir moterims: kartą per dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo testas, už kurį apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu mokėti nereikia, jei kreipiatės į sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią gydymo įstaigą. Jei esate šio amžiaus ir testo dar neatlikote, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jei testas neigiamas, kitas atliekamas po dvejų metų; jei teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą kolonoskopijai. Pats mėginys surenkamas per kelias minutes: nereikia keisti mitybos ir specialiai ruoštis. Tyrimai rodo, kad dalyvavimas didėja, kai testo rinkinys tiesiog įteikiamas žmogui: 2025 m. žurnale „JAMA“ paskelbtas atsitiktinių imčių tyrimas su 45–49 metų suaugusiaisiais parodė, kad paštu automatiškai išsiųstas rinkinys lėmė daugiau atliktų patikrų nei pasiūlymas rinktis iš kelių galimybių.
Dviem atvejais reikia kitokio kelio. Jei jums ar jūsų artimiesiems buvo rasta polipų, storosios žarnos vėžys ar uždegiminė žarnyno liga, išmatų testas nėra jūsų patikros būdas – jums reikia kolonoskopija pagrįsto stebėjimo pagal jūsų rizikai pritaikytą grafiką. O jei turite simptomų, pavyzdžiui, matomą kraujavimą, nepaaiškinamą svorio kritimą ar ilgai trunkantį tuštinimosi įpročių pokytį, nelaukite kito patikros ciklo ir kreipkitės į gydytoją. Patikra skirta žmonėms be simptomų. Mūsų puslapiai apie kalprotektino išmatose rezultatus ir apie išmatų tyrimus užsitęsus viduriavimui padeda įvertinti šiuos požymius.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar slapto kraujo išmatose testas namuose yra patikimas?
Atliktas vieną kartą, jis praleidžia dalį pažeidimų – tai kaina už tyrimą, kuris toks paprastas, kad dauguma žmonių jį iš tikrųjų atlieka. Jo galia slypi reguliariame kartojime, ir būtent tai parodė keturiolikos metų Švedijos stebėjimas. Neigiamas testas šiandien niekada nepanaikina kito testo poreikio.
Mano testas teigiamas. Ar reikia panikuoti?
Teigiamas rezultatas reiškia, kad reikia nedelsiant atlikti kolonoskopiją, o ne panikuoti. Daugumos tolesnių kolonoskopijų metu vėžys nerandamas; daugeliui randamas polipas, kuris iš karto pašalinamas, o nemaža dalis nieko neranda. Svarbiausia – užsiregistruoti kolonoskopijai, geriausia per šešis mėnesius.
Ar prieš testą reikia keisti mitybą?
Ne. Imunocheminis išmatų testas naudoja antikūnus, kurie atpažįsta būtent žmogaus hemoglobiną, todėl raudona mėsa ir daržovės jam netrukdo, kitaip nei senesniems gvajako testams. Jokių mitybos apribojimų ir žarnyno valymo nereikia.
Ar tai matysis mano įprastame kraujo tyrime?
Ne. Tai atskiras išmatų tyrimas, kurio rezultatas pateikiamas atskirai. Vis dėlto įprastame kraujo tyrime rasta geležies stokos mažakraujystė pati gali rodyti kraujavimą virškinamajame trakte ir paskatinti ištirti žarnyną, nepriklausomai nuo jokios patikros programos. Kitas žingsnis dažnai būna geležies apykaitos tyrimai.
O jei neseniai atlikau kolonoskopiją?
Neseniai atlikta normali kolonoskopija „atstato laikrodį“. Gydytojas pasakys, kada reikės kito tyrimo – paprastai gerokai vėliau nei po metų, – ir tarpiniu laikotarpiu išmatų testo paprastai nereikia.
Žodynėlis
- Imunocheminis išmatų testas (FIT, iFOBT): tyrimas, kuriuo specifiniais antikūnais išmatose aptinkamas žmogaus hemoglobinas.
- Slaptas kraujas: kraujas, kurio kiekis per mažas, kad būtų matomas plika akimi.
- Teigiamo rezultato riba: hemoglobino koncentracija, virš kurios testas laikomas teigiamu.
- Polipas: darinys žarnos gleivinėje, dažniausiai gerybinis, kuris, jei nepašalinamas, per metus gali virsti vėžiu.
- Adenoma: polipo rūšis, galinti virsti vėžiu; jos aptikimo dažnis yra standartinis endoskopuotojų darbo kokybės rodiklis.
- Kolonoskopija: storosios žarnos apžiūra lanksčia kamera, leidžianti pažeidimus pamatyti ir pašalinti tos pačios procedūros metu.
- Pažengęs ikivėžinis pažeidimas: pakitimas, kuris nėra vėžys, bet turi reikšmingą riziką juo tapti.
- Geležies stokos mažakraujystė: raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas dėl geležies stokos, kartais pirmasis nepastebimo kraujavimo virškinamajame trakte požymis.
Supraskite savo rezultatus
Patikros testas, kurio rezultatas tik „teigiamas“ arba „neigiamas“, pats savaime pasako labai mažai. Prasmę jis įgyja šalia jūsų bendro kraujo tyrimo, feritino, uždegimo rodiklių ir kitų tyrimų, kurie pateikiami atsakyme, pilname vienetų ir pamatinių ribų, kurios pačios nieko nepaaiškina. AI DiagMe perskaito visą jūsų laboratorinių tyrimų atsakymą ir eilutė po eilutės paaiškina, ką kiekvienas rezultatas reiškia jūsų situacijoje. Įkelkite savo tyrimų rezultatus aidiagme.com svetainėje ir gaukite aiškų paaiškinimą prieš kitą vizitą. DI ataskaita nenustato diagnozės ir nepakeičia gydytojo.
Skaitykite toliau
- Storosios žarnos vėžys: simptomai, patikra ir gydymas
- CEA kraujo tyrimas: vėžio embrioninis antigenas
- Laktoferino išmatose tyrimas: ką reiškia rezultatai
- Išmatų pasėlis: paskirtis ir rezultatai
- Išmatų tyrimas dėl parazitų: kaip suprasti rezultatus
Šaltiniai
- Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras. Lietuvoje vykdomos prevencinės programos (storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa). sveikatosbiuras.lt
- Aklinika. Ligų prevencinės programos, 2025-01-17. aklinika.lt
- Karolinska Institutet. Bowel cancer screening could reduce mortality by over 40 per cent. 2026-08-20. news.ki.se
- Blom J, Nyström L, Jonsson H. Fecal Occult Blood Screening Outcomes Adjusted for Contamination Bias and Nonadherence. JAMA Network Open. 2026-08-20. Pranešimas spaudai ir nuoroda
- US Preventive Services Task Force. Colorectal Cancer: Screening. uspreventiveservicestaskforce.org
- Wolf AMD, Hoffman RM, Walter LC, et al. Colorectal cancer screening: an update to the American Cancer Society guideline, 2026. CA: A Cancer Journal for Clinicians. 2026;76(3):e70083. DOI
- Castells A, Quintero E, Bujanda L, et al. Effect of invitation to colonoscopy versus faecal immunochemical test screening on colorectal cancer mortality (COLONPREV). The Lancet. 2025;405(10486):1231-1239. DOI
- Galoosian A, Dai H, Croymans D, et al. Population Health Colorectal Cancer Screening Strategies in Adults Aged 45 to 49 Years: A Randomized Clinical Trial. JAMA. 2025;334(9):778-787. DOI
- Reuland DS, O’Leary MC, Crockett SD, et al. Centralized Colorectal Cancer Screening Outreach in Federally Qualified Health Centers: A Randomized Clinical Trial. JAMA Network Open. 2024;7(11):e2446693. DOI
- Gerrard AD, et al. Repeat Faecal Immunochemical Testing for Colorectal Cancer Detection in Symptomatic and Screening Patients: A Systematic Review and Meta-Analysis. Cancers. 2024. Nuoroda
- Ladabaum U, et al. Effect of long-term adherence on faecal immunochemical test positivity rate, positive predictive value and detection rate in organised population-based colorectal cancer screening. Gut. 2026. Nuoroda
- Zhou Y, et al. Participation and Yield in Multiple Rounds of Colorectal Cancer Screening Based on Fecal Immunochemical Test: A Systematic Review and Meta-Analysis. The American Journal of Gastroenterology. 2024. Nuoroda
- Butterly L, et al. Association of endoscopist colonoscopy quality measures with follow-up colonoscopy outcomes after positive stool tests. The American Journal of Gastroenterology. 2024. Nuoroda
