Atopinis dermatitas (egzema): simptomai, priežastys ir gydymas

Egzema – viena dažniausių odos ligų pasaulyje: kada nors gyvenime ji pasireiškia maždaug vienam iš dešimties žmonių ir dažnai prasideda ankstyvoje vaikystėje. Šis žodis apima kelias niežtinčios, uždegusios odos formas, tačiau dažniausia iš jų – atopinis dermatitas, ilgalaikė, pasikartojanti liga, susijusi su trapiu odos barjeru ir per daug aktyvia alergine imunine reakcija. Gera žinia ta, kad egzema gerai ištirta ir daugeliu atvejų suvaldoma tinkama kasdiene priežiūra ir gydymu.

Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra egzema ir kuo skiriasi pagrindiniai jos tipai, kaip ji atrodo skirtingame amžiuje, kas sukelia paūmėjimus, kaip gydytojai ją nustato ir kokie gydymo būdai veikia – nuo kasdienių drėkiklių iki naujesnių biologinių vaistų ir tikslinių tablečių sunkiai ligai gydyti. Taip pat pamatysite, kur tiksliai tinka kraujo tyrimai, pavyzdžiui, IgE ir eozinofilai, o kur – ne.

Kas yra egzema?

Egzema, dar vadinama dermatitu, yra uždegiminė išorinių odos sluoksnių reakcija. Sveikoje odoje apsauginis barjeras sulaiko drėgmę ir neįleidžia dirgiklių, mikrobų ir alergenų. Sergant egzema, šis barjeras pralaidus ir uždegęs, todėl oda lengvai netenka vandens, išsausėja ir reaguoja į tai, kas paprastai jos netrikdytų. Dėl to atsiranda sausumas, paraudimas ar spalvos pokyčiai ir stiprus niežulys, apibūdinantis šią ligą.

Daugumą atvejų lemia du veiksniai. Pirmasis – susilpnėjęs odos barjeras, dažnai susijęs su baltymo filagrino, padedančio išlaikyti paviršines odos ląsteles kartu, pokyčiais. Antrasis – 2 tipo uždegimas: alerginio pobūdžio imuninė veikla, kai signaliniai baltymai, tokie kaip interleukinas-4 ir interleukinas-13, skatina odos niežulį, patinimą ir jautrumą. Kartu jie sukuria ratą: pažeistas barjeras įleidžia sukėlėjus, imuninė sistema per stipriai reaguoja, kasymasis dar labiau pažeidžia barjerą, ir paūmėjimas tęsiasi.

Pagrindiniai egzemos tipai

Atopinis dermatitas – dažniausia forma, kuriai skirtas šis straipsnis. Kiti tipai: kontaktinis dermatitas – reakcija oda susilietus su dirgikliu ar alergenu; seborėjinis dermatitas, susijęs su riebalinėmis liaukomis ir dažnu odos mieliagrybiu; dishidrozinė egzema su mažomis giliomis pūslelėmis ant plaštakų ir pėdų; ir monetinė (numuliarinė) egzema, sudaranti monetos formos lopus. Kadangi jie gali atrodyti panašiai, svarbu, kad odą įvertintų specialistas. Jei bėrimas kelia abejonių, palyginkite skirtingus atvejus mūsų gide apie odos bėrimus ir jų priežastis.

Atopinio dermatito simptomai: kaip atrodo egzema

Pagrindinis egzemos požymis – stiprus niežulys (mediciniškai – pruritas), kuris dažnai sustiprėja naktį ir gali labai sutrikdyti miegą. Išvaizda keičiasi priklausomai nuo amžiaus ir odos spalvos. Šviesioje odoje egzema paprastai atrodo rausva ar raudona; rudoje ir tamsioje odoje ji gali būti pilkšva, violetinė ar tamsiai ruda, o paraudimą gali būti sunkiau pastebėti, todėl diagnozė kartais vėluoja. Paūmėjimui praėjus, oda kelias savaites ar mėnesius gali likti tamsesnė arba šviesesnė.

Kas sukelia egzemą ir dažni paūmėjimų sukėlėjai

Egzema yra daugiaveiksnė: ją lemia keli kartu veikiantys dalykai, o ne viena priežastis. Genetika padidina tikimybę: egzema, astma ir šienligė dažnai pasitaiko tose pačiose šeimose – gydytojai šį polinkį vadina atopiniu fonu. Daugelis žmonių taip pat turi filagrino pokyčių, silpninančių odos barjerą. Ant šio genetinio pagrindo atskirus paūmėjimus sukelia kasdieniai veiksniai, todėl savo sukėlėjų atpažinimas ir mažinimas yra tokia praktiška ligos valdymo dalis.

Dažni sukėlėjai:

• alergenai, pavyzdžiui, dulkių erkutės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos ir pelėsiai;
• dirgikliai, pavyzdžiui, stiprūs muilai, skalbikliai, kvapikliai ir vilna;
• sausas ar šaltas oras ir staigūs temperatūros ar drėgmės pokyčiai (pavyzdžiui, šildymo sezono metu);
• karštis ir prakaitas;
• stresas ir stiprios emocijos;
• odos infekcijos.

Kai kuriems kūdikiams egzemą gali paūminti tam tikros maisto alergijos (pavyzdžiui, karvės pienui ar kiaušiniams), tačiau suaugusiesiems tai pasitaiko gerokai rečiau, ir prieš atsisakant produktų tai turėtų įvertinti gydytojas. Atopinis ryšys paaiškina ir tai, kodėl egzema retai būna viena: egzema sergantiems vaikams dažniau išsivysto astma ir šienligė – šis procesas vadinamas atopiniu žygiu. Kaip tas pats alerginis polinkis paveikia plaučius, skaitykite mūsų apžvalgoje apie astmą ir kvėpavimo takus.

Kaip nustatoma egzema

Nėra vieno kraujo tyrimo, kuris diagnozuotų egzemą. Gydytojai ją nustato kliniškai – apžiūrėdami odą ir klausinėdami apie simptomus, jų laiką, šeimos ligų istoriją ir sukėlėjus. Būdingas vaizdas – niežtintys, pasikartojantys lopai tipinėse vietose žmogui, kuris pats ar kurio šeimos nariai serga alerginėmis ligomis. Lietuvoje pirmiausia paprastai kreipiamasi į šeimos gydytoją, kuris prireikus siuntimu nukreipia pas gydytoją dermatovenerologą. Kadangi egzemą gali imituoti kelios būklės, gydytojui gali tekti ją atskirti nuo žvynelinės, grybelinių infekcijų ar kontaktinių reakcijų. Kaip atskirti dvi dažniausiai painiojamas ligas, rasite mūsų palyginime apie žvynelinės simptomus ir sukėlėjus.

Įtarus kontaktinį dermatitą, gali padėti lopo (aplikaciniai) mėginiai. Nedideli dažnų alergenų kiekiai priklijuojami ant nugaros, o oda apžiūrima po 48–72 valandų, ar kuris nors iš jų sukėlė reakciją. Lopo mėginiai nustato kontaktinius alergenus, bet pačio atopinio dermatito nediagnozuoja.

Kur tinka kraujo tyrimai: IgE, eozinofilai ir atopinis fonas

Nors egzema diagnozuojama pagal odą, kraujo tyrimai gali padėti suprasti ją lydintį alerginį foną. Dažniausiai pasitaiko du rezultatai, ir juos supratę galėsite įvertinti alergijos tyrimus, nesitikėdami, kad jie patvirtins diagnozę.

Bendrasis IgE matuoja bendrą imunoglobulino E – su alerginėmis reakcijomis susijusios antikūnų klasės – kiekį (Lietuvos laboratorijose dažniausiai kU/l arba TV/ml). Specifinių IgE tyrimai eina toliau ir tikrina atsaką į atskirus sukėlėjus, pavyzdžiui, dulkių erkutes ar žemės riešutus. Daugeliui, nors ne visiems, atopiniu dermatitu sergančių žmonių IgE padidėjęs, o teigiamas specifinių IgE rezultatas rodo įsijautrinimą – imuninį atsaką į alergeną, kuris nėra tas pats, kas garantuota tikra alergija. Kaip skaitomi šie tyrimai, sužinosite mūsų gide apie alergijos kraujo tyrimus ir IgE.

Kraujo eozinofilai – baltųjų kraujo kūnelių rūšis, kurių padaugėja sergant alerginėmis ligomis ir kai kuriomis infekcijomis. Jie matomi įprastame bendrame kraujo tyrime, o aktyvios egzemos metu nedidelis jų padidėjimas yra dažnas. Kaip eozinofilai atrodo šalia kitų baltųjų kraujo kūnelių, peržiūrėkite mūsų bendro kraujo tyrimo gide.

Išvada paprasta: šie tyrimai apibūdina alerginį foną, bet egzemos nepatvirtina. Dermatologas juos vertina kartu su odos apžiūra ir jūsų ligos istorija. Jei norite suprasti jau turimą tyrimų atsakymą, peržiūrėkite mūsų gidą, kaip skaityti kraujo tyrimų rezultatus. IgE – tik viena iš kelių organizmo gaminamų antikūnų klasių; apie kitas skaitykite mūsų gide apie imunoglobulino G tyrimą.

Atopinio dermatito gydymas ir kasdienė priežiūra

Dauguma egzemos atvejų kontroliuojami laipsnišku planu: kasdien raminti odą, greitai gydyti paūmėjimus ir mažinti sukėlėjus. Gydymas pritaikomas pagal sunkumą, amžių ir egzemos vietą, todėl tai, kas padeda nedideliam lopui, skiriasi nuo to, ko reikia išplitusiai, atkakliai ligai.

Drėkikliai ir švelni odos priežiūra

Kasdienis drėkinimas – egzemos priežiūros pagrindas. Bekvapiai, be konservantų emolientai atkuria barjerą ir retina paūmėjimus; geriausiai jie veikia tepami gausiai ir dažnai, taip pat per kelias minutes po prausimosi. Padeda drungnas (ne karštas) dušas, švelnios prausimosi priemonės ir odos nusausinimas tapšnojant, o ne trinant. Minkšti, orui pralaidūs medvilniniai drabužiai sudirgusiai odai draugiškesni nei vilna ar šiurkštūs sintetiniai audiniai.

Vietiniai vaistai paūmėjimams

Vietiniai kortikosteroidai – pirmojo pasirinkimo vaistai aktyviems paūmėjimams, o jų stiprumas parenkamas pagal sunkumą ir kūno vietą. Vietiniai kalcineurino inhibitoriai, tokie kaip takrolimuzas ir pimekrolimuzas, – steroidų neturinčios priemonės, naudingos jautrioms vietoms, pavyzdžiui, veidui ir vokams. Naujesni nesteroidiniai kremai, tarp jų vietiniai PDE4 ir JAK vaistai, suteikia daugiau galimybių. Antihistamininiai vaistai egzemos neišgydo, tačiau stipriai niežtint vakare išgertas raminamasis antihistamininis vaistas gali padėti užmigti.

Vidutinio sunkumo ir sunkios egzemos gydymas

Kai kremų nepakanka, padeda sisteminis (viso organizmo) gydymas. Išsiskiria dvi šiuolaikinių vaistų grupės, ir abi veikia ligą lemiančius imuninius signalus, o ne tiesiog slopina visą imuninę sistemą:

• Biologiniai vaistai – leidžiami antikūnai, blokuojantys konkrečius alerginius signalus. Dupilumabas blokuoja interleukiną-4 ir interleukiną-13, o tralokinumabas ir lebrikizumabas – interleukiną-13. Jie paprastai veikia tolygiai ir yra palankaus saugumo.
• JAK inhibitoriai – geriamosios tabletės, tokios kaip upadacitinibas ir abrocitinibas, vienu metu slopinančios kelis uždegimo signalus. Jie gali veikti greitai ir stipriai, tačiau turi griežtą įspėjimą dėl saugumo ir reikalauja periodinių kraujo tyrimų.

Kai kuriais atvejais vis dar taikomi senesni sisteminiai būdai, tokie kaip ciklosporinas, metotreksatas ir fototerapija. Gydymo pasirinkimai, įskaitant tai, kaip gydymą stiprinti ir mažinti, aprašyti Amerikos dermatologijos akademijos visuomenei skirtose rekomendacijose. Ar konkretus vaistas Lietuvoje kompensuojamas, patikslins jūsų gydytojas.

Kada kreiptis į gydytoją

Daugumą egzemos atvejų galima valdyti namuose, tačiau kai kuriais atvejais reikia gydytojo patarimo. Kreipkitės į šeimos gydytoją, jei:

• bėrimas išplitęs, greitai plinta arba negerėja naudojant drėkiklius ir nereceptines priemones;
• oda tampa skausminga, šlapiuoja ar pasidengia geltonais šašais, arba pastebite raudonų dryžių ar karščiuojate – tai gali būti infekcijos ženklai;
• niežulys trikdo miegą, mokslus ar darbą;
• egzema pirmą kartą atsirado suaugus arba ilgai vartoti vaistai nustojo veikti.

Skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą, jei staiga išplito skausmingos pūslelės ar opelės: tai gali rodyti sunkią virusinę odos infekciją, kurią reikia nedelsiant gydyti.

Naujausi moksliniai pasiekimai

Egzemos gydymas per pastaruosius kelerius metus sparčiai keitėsi, nes mokslininkai išmoko taikyti tiksliai į ją lemiančius imuninius signalus. Štai ką paprastai kalbant rodo naujausi kokybiški tyrimai.

Didelė 2023 m. apžvalga, apjungusi apie 149 tyrimus ir beveik 29 000 žmonių, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkia egzema, tiesiogiai palygino šiuolaikinius sisteminius gydymo būdus. Ji parodė, kad tam tikros JAK inhibitorių tabletės stipriausiai palengvino niežulį ir odos požymius, bet sukėlė ir daugiau šalutinio poveikio, o leidžiami biologiniai vaistai (dupilumabas, tralokinumabas ir lebrikizumabas) davė kiek švelnesnės naudos ir buvo tarp saugiausių. Jums tai reiškia: dabar yra tikras veiksmingų galimybių pasirinkimas, o geriausias sprendimas suderina, kiek palengvėjimo jums reikia, su šalutinio poveikio rizika.

2022 m. 14 tyrimų analizė konkrečiai vertino dupilumabą, blokuojantį du alergiją skatinančius pasiuntinius – interleukiną-4 ir interleukiną-13. Jį vartojusiems žmonėms tikimybė, kad oda reikšmingai išsivalys, buvo maždaug tris kartus didesnė nei gavusiems placebo injekciją, o šalutinio poveikio nebuvo daugiau nei vartojant placebą. Jums tai reiškia: atkaklios vidutinio sunkumo ar sunkios egzemos atveju tikslinė injekcija gali reikšmingai išvalyti odą ten, kur kremai nepadėjo. 2024 m. nuolat atnaujinama apžvalga žurnale „JAMA Dermatology“ papildė, kad naujesnis biologinis vaistas lebrikizumabas trumpuoju laikotarpiu veikė maždaug taip pat gerai kaip dupilumabas.

2024 m. tiesioginio palyginimo tyrime geriamasis JAK inhibitorius upadacitinibas per 16 savaičių dažniau išvalė odą ir palengvino niežulį nei dupilumabas, o kai kuriems palengvėjo per kelias dienas. Kita vertus, JAK inhibitoriai turi griežtą įspėjimą dėl saugumo ir reikalauja kraujo stebėsenos, o tai buvo vienas, gamintojo finansuotas tyrimas, todėl jo rezultatą geriausia vertinti kartu su platesniais aukščiau minėtais įrodymais.

Mokslininkai taip pat mokosi, ką matuoti. Dupilumabu gydytiems vaikams 2 tipo uždegimo kraujo žymenys, tarp jų bendrasis IgE ir signalinis baltymas TARC, gerokai priartėjo prie normos, o eozinofilų pokyčiai buvo mažesni. Jums tai reiškia: šie kraujo žymenys atspindi pagrindinį alerginį uždegimą, todėl gydytojas gali patikrinti bendrąjį IgE ar eozinofilus, kad įvertintų jūsų atopinį foną, nors pati egzemos diagnozė vis tiek remiasi odos apžiūra. Vis dėlto ne kiekviena idėja pasiteisina: 2024 m. atsitiktinių imčių tyrimas parodė, kad kas savaitę vartojamas vitaminas D, palyginti su placebu, nepagerino vaikų egzemos sunkumo ir su alergija susijusių kraujo žymenų – priminimas atsargiai vertinti papildus, reklamuojamus kaip sprendimą.

Žodynėlis

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar egzema užkrečiama?

Ne. Egzema yra vidinė uždegiminė odos liga, o ne infekcija, todėl ja negalima užsikrėsti nuo kito žmogaus ar perduoti prisilietus. Ji linkusi kartotis šeimose, nes polinkis į ją iš dalies paveldimas. Vienintelė išlyga – pažeista, nukasyta oda gali infekuotis, ir ši infekcija, o ne pati egzema, teoriškai galėtų plisti. Odos drėkinimas ir vengimas kasytis šią riziką mažina.

Ar egzemą galima išgydyti?

Visiško išgydymo nėra, tačiau egzema labai gerai gydoma ir laikui bėgant dažnai gerokai palengvėja. Daugeliui vaikų egzema augant susilpnėja ar išnyksta, o kitiems ilgai kaitaliojasi ramesni laikotarpiai ir retkarčiais pasitaikantys paūmėjimai. Priežiūros tikslas – kontrolė: sumažinti niežulį, išgydyti odą, retinti paūmėjimus ir apsaugoti miegą bei gyvenimo kokybę. Nuosekliai drėkindami odą ir paūmėjimus gydydami tinkamais vaistais, dauguma žmonių simptomus suvaldo gerai.

Kaip greičiausiai nuraminti egzemos paūmėjimą?

Pradėkite nuo pagrindų: paūmėjusias vietas patepkite gydytojo paskirtu priešuždegiminiu kremu, gausiai drėkinkite odą ir venkite karšto vandens, kuris stiprina niežulį. Vėsus drėgnas kompresas gali palengvinti niežulį, o minkšti medvilniniai drabužiai mažina dirginimą. Stenkitės nesikasyti, nes tai pažeidžia barjerą ir prailgina paūmėjimą. Jei paūmėjimas išplitęs, šlapiuoja ar per kelias dienas nerimsta, arba oda atrodo infekuota, kreipkitės į gydytoją, o ne laukite.

Ar egzemą sukelia mityba?

Daugumai žmonių mityba nėra pagrindinė priežastis. Nedidelei daliai kūdikių ir mažų vaikų tam tikros maisto alergijos – pavyzdžiui, karvės pienui, kiaušiniams ar žemės riešutams – gali sukelti ar paūminti egzemą, tačiau suaugusiesiems tai pasitaiko daug rečiau. Produktų atsisakymas be specialisto patarimo gali pakenkti labiau nei padėti, ypač vaikams, kuriems reikia subalansuotos mitybos. Jei įtariate ryšį su maistu, prieš didelius mitybos pokyčius paprašykite gydytojo tinkamai įvertinti alergiją.

Ar egzema – tas pats, kas alergija?

Ne visai. Egzema glaudžiai susijusi su alergija – turi tą patį atopinį foną ir dažnai pasireiškia kartu su šienlige ir astma, – tačiau tai odos barjero ir uždegimo problema, o ne viena alerginė reakcija į vieną medžiagą. Kai kuriuos paūmėjimus sukelia alergenai, o kitus – dirgikliai, karštis ar stresas, neturintys nieko bendra su alergija. Todėl vieno alergeno vengimas retai kada pats savaime panaikina egzemą.

Ar kraujo tyrimas gali parodyti, kad sergu egzema?

Nė vienas kraujo tyrimas negali diagnozuoti egzemos; ji nustatoma apžiūrint odą ir įvertinant jūsų ligos istoriją. Kraujo tyrimai, tokie kaip bendrasis IgE, specifiniai IgE ar eozinofilų skaičius, gali apibūdinti egzemą dažnai lydintį alerginį foną ir padėti valdyti alergiją. Tačiau normalus rezultatas egzemos neatmeta, o padidėjęs jos nepatvirtina. Laikykite šiuos tyrimus naudinga informacija gydytojui, o ne savarankišku atsakymu.

Šaltiniai

• American Academy of Dermatology – Atopic dermatitis: overview (symptoms, causes, and treatment). aad.org
• National Eczema Association – Eczema: symptoms, causes, types, and treatment. nationaleczema.org
• MedlinePlus, U.S. National Library of Medicine (National Institutes of Health) – Eczema. medlineplus.gov
• Chu AWL, et al. – Systemic treatments for atopic dermatitis (eczema): systematic review and network meta-analysis of randomized trials – Journal of Allergy and Clinical Immunology, 2023. doi.org/10.1016/j.jaci.2023.08.029
• Koskeridis F, et al. – Treatment with dupilumab in patients with atopic dermatitis: systematic review and meta-analysis – Journal of Cutaneous Medicine and Surgery, 2022. doi.org/10.1177/12034754221130969
• Drucker AM, et al. – Systemic immunomodulatory treatments for atopic dermatitis: living systematic review and network meta-analysis update – JAMA Dermatology, 2024. doi.org/10.1001/jamadermatol.2024.2192
• Silverberg JI, et al. – Efficacy and safety of upadacitinib versus dupilumab in moderate-to-severe atopic dermatitis (Level Up) – British Journal of Dermatology, 2024. doi.org/10.1093/bjd/ljae404
• Beck LA, et al. – Dupilumab reduces inflammatory biomarkers in pediatric patients with moderate-to-severe atopic dermatitis – Journal of Allergy and Clinical Immunology, 2025. doi.org/10.1016/j.jaci.2024.08.005
• Borzutzky A, et al. – Effect of weekly vitamin D supplementation on the severity of atopic dermatitis and type 2 immunity biomarkers in children: a randomized controlled trial – Journal of the European Academy of Dermatology and Venereology, 2024. doi.org/10.1111/jdv.19959

Skaitykite daugiau

• Alergijos kraujo tyrimai: IgE ir alergenų rinkiniai paaiškinti
• Bendras kraujo tyrimas (BKT): kaip skaityti rezultatus
• Kaip skaityti kraujo tyrimų rezultatus
• Astma: lėtinės kvėpavimo takų ligos supratimas
• Žvynelinė: simptomai, tipai, priežastys ir sukėlėjai

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Gaukite savo rezultatų paaiškinimą per kelias minutes

Egzema diagnozuojama pagal odą, tačiau ją lydinčius kraujo tyrimus – bendrąjį ir specifinius IgE ar eozinofilus bendrame kraujo tyrime – savarankiškai suprasti gali būti painu. AI DiagMe paprasta kalba padeda suprasti, ką reiškia šie su alergija susiję rezultatai, kad galėtumėte labiau informuoti pasikalbėti su gydytoju ar dermatologu. Tai priemonė, padedanti suprasti jūsų rezultatus, o ne diagnozė, ir ji nepakeičia profesionalios medicininės pagalbos.