Padidėjęs kraujospūdis retai apie save praneša. Galite jaustis visiškai gerai, o kraujospūdžio rodmenys tuo metu tyliai apkrauna širdį, smegenis ir inkstus. Didelė nauja Oksfordo universiteto analizė, paskelbta 2026 m. rugsėjį, parodė, kaip dažnai tai lieka nepastebėta: iš daugiau nei milijono Anglijos suaugusiųjų, turinčių arterinę hipertenziją, daugumai apie tai niekas nebuvo pasakęs.
Šiame straipsnyje paaiškiname, ką parodė tyrimas, kodėl nediagnozuotas padidėjęs kraujospūdis toks dažnas ir kaip sužinoti, kokia jūsų padėtis. Taip pat aptariame, kurie kraujo ir šlapimo tyrimai suteikia naudingo konteksto, kai kalbama apie diagnozę. Tai naujas požiūris, papildantis mūsų pagrindinį puslapį apie padidėjusio kraujospūdžio simptomus, rodiklius ir priežastis.
Ką parodė naujas Oksfordo tyrimas
Mokslininkai analizavo 1,4 milijono Anglijos suaugusiųjų, 2022–2025 m. prisijungusių prie mokslinių tyrimų programos „Our Future Health“, pradinius kraujospūdžio matavimus. Rezultatai paskelbti žurnale „BMJ Public Health“ 2026 m. rugsėjo 23 d. Hipertenzija apibrėžta pagal Pasaulio sveikatos organizacijos kriterijus: sistolinis kraujospūdis 140 mm Hg ar didesnis, diastolinis 90 mm Hg ar didesnis arba kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas.
Pagrindiniai skaičiai
| Rodiklis | Rezultatas Anglijoje, 2022–2025 m. |
|---|---|
| Suaugusieji, turintys hipertenziją | 37,2 % |
| Vyrai ir moterys (standartizuota pagal amžių) | 41,9 % ir 28,6 % |
| Nuo 18–39 metų iki 80 metų ir vyresnių | Vyrai: nuo 23 % iki 73 %. Moterys: nuo 10 % iki 69 % |
| Hipertenziją turintys žmonės, kuriems ji nenustatyta | 58,8 % |
| Gydomi žmonės, kurių kraujospūdis vis dar nekontroliuojamas | 50,2 % |
Šiame tyrime žmogus laikytas „nustatytu“, jei nurodė, kad sveikatos priežiūros specialistas anksčiau jam buvo diagnozavęs hipertenziją, arba jei vartojo kraujospūdį mažinančius vaistus. Taigi 58,8 % skaičius apibūdina žmones, kurių kraujospūdis įtraukimo metu buvo padidėjęs, tačiau jie neturėjo nei žinomos diagnozės, nei gydymo.
Kaip vertinti šiuos rezultatus
Verta atsižvelgti į tris išlygas. Pirma, tai skerspjūvio analizė, t. y. vieno momento nuotrauka, todėl ji negali parodyti, kaip kinta konkretaus žmogaus kraujospūdis. Antra, rodmenys gauti per vieną apsilankymą klinikoje, o gydymo įstaigoje išmatuotas kraujospūdis gali būti didesnis nei namuose. Trečia, dalyviai buvo Anglijos savanoriai, todėl procentai gali neatitikti kitų šalių ar visos populiacijos duomenų. Bendra žinia vis tiek galioja: padidėjęs kraujospūdis dažnas, dažnai nepastebimas ir dažnai blogai kontroliuojamas net tada, kai gydomas.
Ar padidėjęs kraujospūdis sukelia simptomų?
Dažniausiai ne, ir būtent todėl jis lieka nepastebėtas. JAV nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas (NHLBI) nurodo, kad simptomai paprastai atsiranda tik tada, kai padidėjęs kraujospūdis jau sukėlė rimtų sveikatos problemų. Galvos skausmas, galvos svaigimas ar veido paraudimas nėra patikimi požymiai, todėl laukti, kol jį „pajusite“, neverta.
Panaši padėtis ir Jungtinėse Valstijose. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) nurodo, kad 48,1 % JAV suaugusiųjų, apie 119,9 milijono žmonių, turi padidėjusį kraujospūdį pagal CDC apibrėžimą (rodmenys didesni nei 130/80 mm Hg arba vaistų vartojimas). Tik 22,5 % jų kraujospūdis kontroliuojamas, o maždaug vienas iš šešių padidėjusį kraujospūdį turinčių suaugusiųjų apie tai nežino. Šie duomenys surinkti nacionalinėse apklausose 2017 m. – 2020 m. pradžioje, todėl jie senesni nei Anglijos tyrimo.
Kaip sužinoti, ar turite padidėjusį kraujospūdį
Vienintelis būdas sužinoti – jį išmatuoti. Nei kraujo tyrimai, nei savijauta patys savaime hipertenzijos nenustato.
Pasimatuokite gydymo įstaigoje ar vaistinėje
NHLBI rekomenduoja kraujospūdį pasitikrinti bent kartą per metus. Lietuvoje kraujospūdį gali išmatuoti jūsų šeimos gydytojas, o 40–60 metų vyrai ir moterys gali dalyvauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje: kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris paskirs pradinius tyrimus ir prireikus nukreips pas specialistą. Jei rodmuo didelis, gydytojas paprastai norės pakartotinių matavimų skirtingomis dienomis, prieš patvirtindamas diagnozę, nes vienas didelis rodmuo gali būti laikinas šuolis.
Apsvarstykite matavimą namuose
2025 m. išsamioje apžvalgoje žurnale „American Journal of Hypertension“ kraujospūdžio matavimas namuose apibūdinamas kaip patvirtintas būdas matuoti kraujospūdį už gydymo įstaigos ribų. Joje taip pat pažymima, kad didesni ne gydymo įstaigoje išmatuoti rodmenys siejasi su širdies ir kraujagyslių rizika nepriklausomai nuo įstaigoje išmatuotų rodmenų, todėl namų matavimai gali suteikti informacijos, kurios nepastebi vienas apsilankymas. Jei perkate kraujospūdžio matuoklį, paprašykite vaistininko ar gydytojo padėti išsirinkti patvirtintą žastinį modelį ir paaiškinti, kaip dažnai matuoti. Matavimų dienoraštį atsineškite į vizitą.
Kurie laboratoriniai tyrimai suteikia konteksto
Kai padidėjęs kraujospūdis patvirtintas ar įtariamas, gydytojai dažnai skiria kraujo ir šlapimo tyrimus. Šie tyrimai nepakeičia kraujospūdžio matavimo. Jie padeda ieškoti priežasties, patikrinti, ar nepažeisti inkstai, ir įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių riziką. Lietuvoje kreatininą, lipidogramą ir gliukozę gali paskirti šeimos gydytojas, ir už juos mokėti nereikia; lietuviškame tyrimų atsakyme kreatininas nurodomas µmol/l, cholesterolis ir gliukozė – mmol/l.
| Tyrimas | Ką jis vertina | Kodėl svarbus esant padidėjusiam kraujospūdžiui |
|---|---|---|
| Inkstų funkcijos tyrimai (kreatininas, aGFG) | Kaip gerai inkstai filtruoja kraują | Inkstai gali būti ir padidėjusio kraujospūdžio priežastis, ir jo taikinys |
| Albuminas ar baltymas šlapime | Baltymo patekimą į šlapimą | Ankstyvas inkstų apkrovos ženklas |
| Lipidograma (MTL cholesterolis) | Riebalus, besikaupiančius arterijų sienelėse | Naudojama bendrai širdies ir kraujagyslių rizikai įvertinti |
| Gliukozė kraujyje | Cukraus kiekio reguliaciją | Diabetas ir padidėjęs kraujospūdis dažnai pasireiškia kartu |
Mūsų neseniai paskelbtoje naujienoje paaiškinta, kurie kraujo tyrimai lemia, ar jums reikia vaistų. Išsamiau apie pirmąsias dvi lentelės eilutes skaitykite mūsų vadove apie inkstų funkcijos tyrimus ir paaiškinime apie baltymą šlapime. Apie cholesterolį išsamiai rašoma mūsų puslapyje apie MTL cholesterolio kiekį ir normas.
Naujausi mokslo pasiekimai
2026 m. žurnale „BMJ Public Health“ paskelbta Oksfordo analizė yra viena didžiausių kraujospūdžio nustatymo vienoje šalyje apžvalgų. Jos praktinė žinia jums: jei nėra nei simptomų, nei diagnozės, tai dar nereiškia, kad kraujospūdis normalus, o vienintelis būdas tai sužinoti – išmatuoti. Autoriai taip pat pabrėžia, kad padidėjęs kraujospūdis pasitaiko beveik visose grupėse, įskaitant jaunesnius suaugusiuosius, todėl laukiant vidutinio amžiaus pasitikrinti gali likti spraga.
2025 m. ekspertų apžvalga apie kraujospūdžio matavimą namuose rodo ta pačia kryptimi. Matavimas už gydymo įstaigos ribų gali suteikti išsamesnį vaizdą nei vienas apsilankymas ir padėti žmonėms bei gydytojams laikui bėgant koreguoti gydymą. Ką tai keičia jums: kelias savaites kruopščiai matuoti ir su gydytoju aptarti namų rodmenys gali pasakyti daugiau nei vienas skaičius, išmatuotas perpildytoje laukiamojoje. Tai populiaciniai tyrimai ir ekspertų apžvalgos, todėl jie padeda formuoti tikrinimosi įpročius, bet nepakeičia jūsų gydytojo sprendimo.
Lietuvoje tikrinimosi galimybės yra, tačiau jomis naudojamasi ne visada. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, 2023 m. širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje dalyvavo beveik pusė (44,5 %) tikslinės grupės žmonių – tai populiariausia prevencinė programa, tačiau vis dar gerokai mažiau nei rekomenduojama.
Kada kreiptis į gydytoją
Užsiregistruokite vizitui, jei niekada nesate matavęsi kraujospūdžio, jei nuo paskutinio matavimo praėjo daugiau nei metai arba jei namuose ar vaistinėje išmatuotas rodmuo didesnis nei tikėjotės. Pasakykite gydytojui, jei padidėjęs kraujospūdis būdingas jūsų šeimai arba jei sergate diabetu, inkstų liga ar turite padidėjusį cholesterolio kiekį.
Nedelsdami kvieskite skubiąją pagalbą (skambinkite 112), jei labai didelį rodmenį lydi krūtinės skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, staigus silpnumas ar tirpimas, sumišimas, kalbos sutrikimas ar staigus stiprus galvos skausmas.
Žodynėlis
- Arterinė hipertenzija: medicininis nuolat padidėjusio kraujospūdžio pavadinimas.
- Sistolinis kraujospūdis: viršutinis skaičius, slėgis arterijose širdžiai susitraukiant.
- Diastolinis kraujospūdis: apatinis skaičius, slėgis tarp širdies susitraukimų.
- Skerspjūvio tyrimas: tyrimas, kuriame daug žmonių išmatuojama vienu metu.
- Kraujospūdžio matavimas namuose: savo kraujospūdžio matavimas už gydymo įstaigos ribų patvirtintu prietaisu.
- aGFG: apskaičiuotasis glomerulų filtracijos greitis, įvertis, kaip gerai inkstai filtruoja kraują, apskaičiuojamas pagal kreatinino tyrimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip sužinoti, ar turiu padidėjusį kraujospūdį?
Jį reikia išmatuoti. Simptomai nepatikimi, todėl atsakymą duoda gydymo įstaigoje, vaistinėje ar patvirtintu namų matuokliu išmatuotas rodmuo.
Ar galima turėti padidėjusį kraujospūdį be simptomų?
Taip. Dažniausiai jis tylus tol, kol pažeidžia tokius organus kaip širdis, smegenys ar inkstai.
Ar kraujo tyrimas gali parodyti padidėjusį kraujospūdį?
Ne. Kraujo tyrimu hipertenzijos diagnozuoti negalima. Kai nustatomi dideli rodmenys, kraujo ir šlapimo tyrimai padeda ieškoti priežasčių, įvertinti poveikį inkstams ir bendrą širdies ir kraujagyslių riziką.
Kaip dažnai turėčiau tikrintis kraujospūdį?
NHLBI pataria bent kartą per metus. Jei jūsų rodmenys dideli ar turite kitų rizikos veiksnių, gydytojas gali pasiūlyti tikrintis dažniau arba matuoti namuose.
Ar didelis rodmuo gydytojo kabinete visada reiškia hipertenziją?
Nebūtinai. Gydymo įstaigoje kraujospūdis gali padidėti, o vieno matavimo retai pakanka. Gydytojai diagnozę paprastai patvirtina pakartotiniais arba už įstaigos ribų atliktais matavimais.
Šaltiniai
- Liu W ir kt. Hipertenzijos paplitimas, nustatymas, gydymas ir kontrolė tarp 1,4 milijono Anglijos suaugusiųjų. „BMJ Public Health“, 2026
- Oksfordo universiteto pranešimas apie nenustatytą padidėjusį kraujospūdį, 2026 m. rugsėjis
- Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC): faktai apie padidėjusį kraujospūdį
- Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas (NHLBI): Padidėjęs kraujospūdis
- Liu J ir kt. Kraujospūdžio matavimas namuose. „American Journal of Hypertension“, 2025
- Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras: Lietuvoje vykdomos prevencinės programos
- Paninfo, remiantis Valstybine ligonių kasa: kokius kraujo tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas
Kiti straipsniai
- Aukštas kraujo spaudimas: simptomai, rodikliai, priežastys ir kaip jį sumažinti
- 2025 m. kraujospūdžio gairės: kraujo tyrimai, lemiantys sprendimus dėl vaistų
- Inkstų funkcijos tyrimai: kaip suprasti rezultatus
- Baltymas šlapime: priežastys, simptomai ir ką tai reiškia
Supraskite savo kraujo tyrimų rezultatus su AI DiagMe
Kraujo ir šlapimo tyrimų rezultatais lengviau pasinaudoti, kai juos suprantate. Išsiaiškinkite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe ir atvykite į kitą vizitą su aiškesniais klausimais.
