Atsidaro naujame skirtuke

Juostinė pūslelinė: simptomai, priežastys, plitimas ir tyrimai

Turinys

Vėjaraupių ir juostinės pūslelinės viruso sukeltas bėrimas: simptomai, plitimas ir tyrimai

⚕️ Šis straipsnis skirtas tik informavimo tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Savo tyrimų rezultatus visada aptarkite su gydytoju.

Juostinės pūslelinės simptomai dažniausiai prasideda deginimu, dilgčiojimu ar niežuliu vienoje kūno pusėje – dieną ar dvi prieš atsirandant bėrimui. Juostinė pūslelinė yra skausminga odos ir nervų liga, kurią sukelia vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusas (VZV) – tas pats virusas, kuris sukelia vėjaraupius, – praėjus daugeliui metų po pirmosios infekcijos vėl suaktyvėjęs. Daugelis žmonių nori greitai sužinoti tą patį: kaip atrodo bėrimas, ar liga užkrečiama, kiek ji trunka ir kada reikia tyrimų. Šiame vadove į šiuos klausimus atsakome paprastai ir paaiškiname, kur pritaikomas laboratorinis tyrimas, nes juostinė pūslelinė dažniausiai atpažįstama iš išvaizdos, bet kartais patvirtinama laboratorijoje. Sužinosite, kaip atpažinti juostinės pūslelinės simptomus ir stadijas, kaip plinta virusas, kam rizika didžiausia, kaip gydytojai ligą diagnozuoja ir gydo ir kaip vakcina mažina riziką.

Kas yra juostinė pūslelinė ir kaip ji atrodo

Juostinė pūslelinė (lot. herpes zoster) yra vėl suaktyvėjęs vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusas. Persirgus vėjaraupiais, virusas iš organizmo nepasišalina. Jis lieka ramybės būsenos nervų audinyje šalia nugaros smegenų ir galvos smegenų, kartais ištisus dešimtmečius. Suaktyvėjęs jis nervu vėl keliauja į odą, todėl bėrimas išsidėsto juosta vienoje kūno pusėje. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, Jungtinėse Valstijose maždaug kas trečias žmogus per gyvenimą suserga juostine pūsleline, o kasmet ten nustatoma apie milijonas atvejų.

Būdingas vaizdas – paraudusios odos juosta su mažomis skysčio pripildytomis pūslelėmis, juosianti vieną liemens pusę, nors bėrimas gali atsirasti ir vienoje veido, kaklo pusėje ar aplink akį. Bėrimas paprastai skausmingas, gali niežėti ar dilgčioti. Pūslelės prasprogsta, išdžiūsta ir pasidengia šašais, dažniausiai per 7–10 dienų, o oda nusivalo per dvi–keturias savaites. Kadangi bėrimas laikosi kūno vidurio linijos ir retai pereina į kitą pusę, jo vienpusis išsidėstymas yra vienas aiškiausių vaizdinių požymių. Platesnį vaizdą aprašome straipsnyje apie odos bėrimą ir daugybę jo priežasčių.

Juostinės pūslelinės simptomai ir stadijos

Juostinės pūslelinės simptomai paprastai vystosi nuspėjama seka, todėl iš pradžių bėrimas kartais nepastebimas.

Ankstyvoji (prodrominė) stadija

Likus nuo vienos iki penkių dienų iki bėrimo, daugelis žmonių tam tikroje odos juostoje jaučia skausmą, deginimą, dilgčiojimą, tirpimą ar niežulį. Kai kurie apibūdina padidėjusį jautrumą, kai net lengvi drabužiai kelia diskomfortą. Gali atsirasti bendrų simptomų: karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis, skrandžio negalavimas. Kadangi šis ankstyvas skausmas neturi matomos priežasties, priklausomai nuo vietos jis kartais palaikomas širdies, plaučių ar inkstų liga.

Bėrimo ir pūslelių stadija

Vėliau toje pačioje vietoje atsiranda raudonas bėrimas, o po jo – skysčio pripildytų pūslelių sankaupos. Pūslelės prisipildo, prasprogsta, šlapiuoja ir pasidengia šašais. Šioje stadijoje skausmas dažnai būna stipriausias. Visas epizodas nuo pirmojo simptomo iki sugijusios odos paprastai trunka tris–penkias savaites.

Kai skausmas išlieka ilgiau nei bėrimas

Kai kuriems žmonėms nervų skausmas tęsiasi ir oda sugijus. Tai dažniausia komplikacija, ji aptariama toliau, skyriuje apie poherpetinę neuralgiją. „Mayo Clinic“ pažymi, kad kai kurie žmonės jaučia juostinės pūslelinės skausmą, nors matomas bėrimas taip ir neatsiranda; tai vadinama zoster sine herpete ir gali apsunkinti diagnozę.

Ar juostinė pūslelinė užkrečiama ir kaip ji plinta?

Juostine pūsleline nuo kito žmogaus užsikrėsti negalima, tačiau jos pūslelėse esantis virusas gali sukelti vėjaraupius. Tai dažniausiai pacientų užduodamas klausimas, o atsakymas ramina, bet turi niuansų. Juostinė pūslelinė atsiranda tik tada, kai suaktyvėja jūsų paties organizme snaudžiantis virusas. Tačiau pūslelių skystyje yra gyvų vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusų, todėl sergantis žmogus virusą gali perduoti tam, kas niekada nesirgo vėjaraupiais ir nebuvo nuo jų paskiepytas. Tas žmogus susirgtų vėjaraupiais, o ne juostine pūsleline, ir galbūt juostine pūsleline susirgtų daug vėliau.

Virusas plinta tiesiogiai kontaktuojant su pūslelių skysčiu, o kartais – įkvėpus iš pūslelių pasklidusių viruso dalelių. Juostine pūsleline sergantis žmogus užkrečiamas tik atsiradus pūslelėms ir nebeužkrečiamas, kai visas bėrimas pasidengia šašais. Uždengtas bėrimas gerokai sumažina riziką kitiems. CDC pataria sergantiesiems uždengti bėrimą, jo neliesti ir nekasyti, dažnai plauti rankas ir, kol bėrimas nepasidengė šašais, vengti kontakto su vėjaraupiais nesirgusiomis nėščiosiomis, neišnešiotais ar mažo gimimo svorio naujagimiais ir visais, kurių imunitetas nusilpęs. Verta žinoti, kad vėjaraupiais sergantys žmonės virusą perduoda lengviau nei sergantieji juostine pūsleline.

Kas sukelia juostinę pūslelinę ir kam rizika didžiausia

Tiesioginė priežastis – vėl suaktyvėjęs vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusas. Kodėl jis suaktyvėja vienam žmogui, o kitam ne, iki galo neaišku, tačiau svarbiausias veiksnys yra natūralus imuniteto silpnėjimas. Didžiausias rizikos veiksnys – amžius: po 50 metų juostinė pūslelinė tampa daug dažnesnė, o vyresniems nei 60 metų žmonėms dažniau pasitaiko sunkių komplikacijų.

Kiti pripažinti rizikos veiksniai: imunitetą silpninančios ligos, pavyzdžiui, ŽIV ar kai kurie vėžio tipai, kaip leukemija ir limfoma; imunitetą slopinantis gydymas, įskaitant chemoterapiją, ilgalaikį gydymą steroidais, pavyzdžiui, prednizolonu, ir vaistus nuo atmetimo reakcijos po organų persodinimo; taip pat didelis fizinis ar emocinis stresas. JAV duomenimis, daugiau kaip 99 proc. iki 1980 m. gimusių amerikiečių sirgo vėjaraupiais; panašiai ir kitose šalyse didžioji dauguma vyresnio amžiaus suaugusiųjų jau nešioja snaudžiantį virusą, net jei pačios ligos neprisimena. Kai imunitetas susilpnėja, uždegimo pažeistas nervas gali sukelti ilgalaikį nervų skausmą; apie jį rašome vadove apie nervų skausmą, vadinamą neuralgija.

Kaip diagnozuojama juostinė pūslelinė, įskaitant laboratorinius tyrimus

Daugeliu atvejų gydytojas juostinę pūslelinę diagnozuoja apžiūrėjęs bėrimą ir paklausęs apie simptomus bei persirgtas ligas. Kadangi juostinės pūslelinės simptomai turi atpažįstamą seką, vienpusio skausmo ir po jo atsiradusios pūslelių juostos vieno nervo srityje derinys paprastai yra pakankamai būdingas, kad laboratorinio tyrimo nereikėtų. Diagnozę paremia ir tai, kad sirgote vėjaraupiais. Todėl juostinės pūslelinės diagnozė vadinama klinikine, daugiausia vizualine. Lietuvoje dėl įtariamos juostinės pūslelinės paprastai pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją.

Laboratoriniai tyrimai tampa naudingi, kai vaizdas netipiškas, bėrimo nėra arba įtariamos komplikacijos. Būtent tada svarbu suprasti savo tyrimų rezultatus, todėl verta žinoti, kuris tyrimas ką parodo.

Kuris juostinės pūslelinės tyrimas, kada ir ką jis parodo

Kai yra bėrimas, tiksliausias būdas virusui patvirtinti – šviežios pūslelės skysčio tepinėlis, ištirtas polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu. VZV antikūnų (IgM ir IgG) kraujo tyrimas gali padėti netipiniais ar bėrimo neturinčiais atvejais, nors jis ne toks vienareikšmis. Jei įtariamos komplikacijos, pavyzdžiui, sunki bakterinė infekcija, gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas ir uždegimo žymenų tyrimai. Paaiškiname, kaip skaityti bendro kraujo tyrimo atsakymą, ką reiškia IgM antikūnų rezultatas tyrimų atsakyme, kaip suprasti IgG antikūnus, rodančius buvusį kontaktą ir ką atspindi C reaktyvusis baltymas (CRB), kai įtariama infekcija; Lietuvos laboratorijose CRB nurodomas mg/l. Platesnę antikūnų tyrimų apžvalgą rasite vadove apie serologinius infekcijų tyrimus.

TyrimasKada tinka geriausiaiKą parodo
Pažeidimo tepinėlio PGRYra bėrimas ar pūslelėsTiksliausiai patvirtina aktyvų vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusą
VZV antikūnų tyrimas (IgM / IgG)Netipiška eiga arba nėra bėrimoNeseną (IgM) arba buvusį ar susiformavusį (IgG) imuninį atsaką; papildo, bet nepatvirtina galutinai
Viruso pasėlisYra bėrimas, o PGR neprieinamaPatvirtina virusą, tačiau yra lėtesnis ir mažiau jautrus nei PGR
Bendras kraujo tyrimas ir CRBĮtariama komplikacija, pavyzdžiui, bakterinė infekcijaBendrus infekcijos ar uždegimo požymius, nebūdingus vien juostinei pūslelinei

Gydymas ir sveikimas

Vaisto, kuris pašalintų virusą iš organizmo, nėra, tačiau antivirusiniai vaistai gali sutrumpinti ligą ir sumažinti jos sunkumą. „MedlinePlus“ duomenimis, naudojami trys antivirusiniai vaistai – acikloviras, valacikloviras ir famcikloviras, ir jie veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per maždaug tris dienas nuo bėrimo atsiradimo. Ankstyvas gydymas taip pat gali sumažinti ilgalaikio nervų skausmo tikimybę. Todėl įtarus juostinę pūslelinę taip svarbu nedelsiant susisiekti su gydytoju.

Be antivirusinių vaistų, gydymas skirtas palengvinti savijautą ir juostinės pūslelinės simptomus, kol gyja oda. Padėti gali nereceptiniai ar gydytojo skirti vaistai nuo skausmo, o vėsūs drėgni kompresai, kalamino losjonas ir vonios su avižomis gali sumažinti niežulį. Švarus, sausas ir uždengtas bėrimas mažina antrinės bakterinės odos infekcijos riziką. Dauguma kitaip sveikų žmonių visiškai pasveiksta per kelias savaites. Greitai kreipkitės į gydytoją, jei bėrimas yra šalia akies, yra išplitęs arba jei jums daugiau nei 50 metų ar jūsų imunitetas nusilpęs, nes ankstesnis gydymas mažina komplikacijų riziką.

Komplikacijos ir prevencija

Poherpetinė neuralgija ir kitos komplikacijos

Dažniausia komplikacija yra poherpetinė neuralgija (PHN) – nervų skausmas, išliekantis bėrimo vietoje jau sugijus odai. Paprastai jis silpsta per kelias savaites ar mėnesius, tačiau gali trukti ir metus, trukdydamas kasdieniam gyvenimui. Akį pažeidusi juostinė pūslelinė gali kelti grėsmę regėjimui, o ausyje ar šalia jos – sukelti klausos ar pusiausvyros sutrikimų ir veido raumenų silpnumą. Retais atvejais ji gali sukelti plaučių uždegimą, smegenų uždegimą ar mirtį. Ši rizika didėja su amžiumi ir esant nusilpusiam imunitetui.

Vakcina nuo juostinės pūslelinės

Veiksmingiausias būdas sumažinti juostinės pūslelinės riziką yra skiepijimas. CDC rekomenduoja dvi rekombinantinės zoster vakcinos („Shingrix“) dozes 50 metų ir vyresniems suaugusiesiems bei 19 metų ir vyresniems suaugusiesiems, kurių imunitetas nusilpęs dėl ligos ar gydymo. Ši vakcina registruota Europos Sąjungoje; ar ji jums tinka ir kokiomis sąlygomis Lietuvoje galima pasiskiepyti, aptarkite su šeimos gydytoju. Vakcina gerokai sumažina tikimybę susirgti juostine pūsleline, o susirgus – poherpetinės neuralgijos tikimybę. Ji negydo jau prasidėjusios ligos, ir vien sveika gyvensena jos nepakeis, nors geras miegas, streso valdymas ir lėtinių ligų kontrolė padeda imunitetui.

Kada kreiptis į gydytoją: pavojaus ženklai

SituacijaKodėl tai svarbu
Bėrimas ar skausmas šalia akiesGali ilgam pažeisti akį; reikia skubios pagalbos
Jums 50 metų ar daugiauDidesnė komplikacijų rizika; padeda ankstesnis gydymas
Nusilpęs imunitetasDidesnė sunkios ar išplitusios ligos rizika
Išplitęs ar greitai plintantis bėrimasGali rodyti sunkesnę ligos eigą
Naujas veido silpnumas, klausos ar pusiausvyros sutrikimaiGalimas nervų pažeidimas, kurį reikia greitai įvertinti
Stiprus ar stiprėjantis skausmas, aukšta temperatūra ar odos infekcijos požymiaiGali rodyti komplikaciją

Naujausi moksliniai pasiekimai

Pastarųjų trejų metų tyrimai sustiprino dvi temas, svarbiausias vertinant savo sveikatą: kiek laiko apsaugo vakcina ir kaip juostinė pūslelinė susijusi su platesne sveikatos rizika. Šie duomenys suteikia konteksto, bet juos reikia vertinti kaip besikeičiančius įrodymus, o ne kaip asmeninį medicininį patarimą.

Kalbant apie apsaugos trukmę, galutinė tęstinio ZOE-LTFU tyrimo analizė parodė, kad rekombinantinės zoster vakcinos teikiama apsauga išliko didelė 11 metų po skiepijimo. 50 metų ar vyresniems paskiepytiems suaugusiesiems veiksmingumas prieš juostinę pūslelinę, vertinant nuo mėnesio po antrosios dozės, visą laikotarpį siekė apie 88 proc., o vienuoliktaisiais metais vis dar buvo apie 82 proc.; apsauga nuo poherpetinės neuralgijos siekė maždaug 88 proc. (Strezova ir kt., EClinicalMedicine, 2025). Atskira sisteminė apžvalga, apjungusi 12 atsitiktinių imčių tyrimų ir 5 kohortinius tyrimus, nustatė apie 92 proc. vakcinos efektyvumą klinikiniuose tyrimuose ir apie 70 proc. veiksmingumą realioje praktikoje, tačiau pažymėjo, kad efektyvumas palaipsniui mažėja – nuo pradinių 97,7 proc. iki 73,2 proc. dešimtaisiais metais (Byrne ir kt., International Journal of Technology Assessment in Health Care, 2024).

Kalbant apie juostinės pūslelinės ir širdies bei kraujagyslių sveikatos ryšį, didelis retrospektyvinis kohortinis tyrimas, atliktas pagal JAV duomenų bazę, nagrinėjo cukriniu diabetu sergančius suaugusiuosius ir nustatė, kad nuo juostinės pūslelinės paskiepytiems žmonėms buvo mažesnė didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių, įskaitant insultą ir koronarinę širdies ligą, rizika nei nepaskiepytiems (Kornelius ir kt., BMJ Open, 2025). Kadangi tai stebėjimo tyrimas, jis rodo sąsają, o ne priežastinį ryšį, ir autoriai ragina tai patvirtinti prospektyviniais tyrimais. Tyrimai plečiasi ir į kitas galimas naudas: šiuo metu renkami dalyviai į didelį IV fazės atsitiktinių imčių tyrimą, kuriuo tikrinama, ar rekombinantinė zoster vakcina veikia naujų demencijos diagnozių dažnį vyresnio amžiaus žmonėms (GSK, ClinicalTrials.gov NCT07502560). Apibendrinant, šie tyrimai rodo ilgalaikę ir reikšmingą skiepijimo apsaugą, o platesnio poveikio klausimus dar turės išspręsti būsimi tyrimai.

Terminų žodynėlis

TerminasApibrėžimas
Vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusas (VZV)Virusas, sukeliantis vėjaraupius, o vėl suaktyvėjęs – juostinę pūslelinę.
Herpes zosterMedicininis juostinės pūslelinės pavadinimas.
DermatomasOdos juosta, kurią inervuoja vienas nervas; bėrimas paprastai seka ja.
Prodrominė stadijaAnkstyvas skausmo, dilgčiojimo ar niežulio laikotarpis prieš atsirandant bėrimui.
Poherpetinė neuralgija (PHN)Nervų skausmas, išliekantis sugijus juostinės pūslelinės bėrimui.
PGR (polimerazės grandininė reakcija)Laboratorinis metodas, aptinkantis viruso genetinę medžiagą mėginyje.
IgM ir IgGAntikūnų tipai: IgM rodo neseną atsaką, IgG – buvusį ar susiformavusį.
Rekombinantinė zoster vakcinaNegyva vakcina nuo juostinės pūslelinės („Shingrix“), skiriama dviem dozėmis.
ImunosupresijaDėl ligos ar gydymo nusilpęs imunitetas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar juostinė pūslelinė užkrečiama kitiems žmonėms?

Pati juostinė pūslelinė nuo žmogaus žmogui neperduodama: niekam jos „neperduosite“. Tačiau pūslelių skystyje yra vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusas, todėl vėjaraupiais nesirgęs ir nuo jų neskiepytas žmogus gali užsikrėsti per tiesioginį kontaktą ir susirgti vėjaraupiais, o ne juostine pūsleline. Rizika didžiausia, kol pūslelės atviros ir šlapiuoja, ir baigiasi, kai bėrimas pasidengia šašais. Uždengtas bėrimas, rankų plovimas ir artimo kontakto su nėščiosiomis, naujagimiais ir nusilpusio imuniteto žmonėmis vengimas, kol susidarys šašai, gerokai sumažina viruso plitimo tikimybę.

Kiek laiko trunka juostinė pūslelinė?

Daugeliui žmonių juostinės pūslelinės epizodas trunka apie tris–penkias savaites nuo pirmojo dilgčiojimo iki visiškai sugijusios odos. Pūslelės paprastai pasidengia šašais per 7–10 dienų. Antivirusiniai vaistai, pradėti vartoti per maždaug tris dienas nuo bėrimo atsiradimo, gali sutrumpinti ligą ir sumažinti jos sunkumą. Kai kuriems žmonėms nervų skausmas, vadinamas poherpetine neuralgija, išlieka ir bėrimui išnykus ir gali trukti savaites, mėnesius ar kartais metus; vyresniame amžiuje tai pasitaiko dažniau.

Ar juostine pūsleline galima susirgti daugiau nei kartą?

Taip. Daugelis žmonių juostine pūsleline serga tik kartą, bet galima susirgti ir pakartotinai, o pasikartojimų tikimybė didesnė žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs. Persirgta juostinė pūslelinė nėra priežastis nesiskiepyti: CDC vakciną rekomenduoja ir tiems, kurie jau sirgo, nes ji mažina būsimo epizodo riziką.

Ar galima susirgti juostine pūsleline, jei nesirgote vėjaraupiais?

Juostinė pūslelinė išsivysto tik tiems, kurie jau nešioja vėjaraupių ir juostinės pūslelinės virusą, gautą persirgus vėjaraupiais arba, rečiau, paskiepijus vėjaraupių vakcina. Jei su virusu tikrai niekada nesusidūrėte, juostine pūsleline susirgti negalite. Turėkite omenyje, kad daugiau kaip 99 proc. iki 1980 m. gimusių amerikiečių sirgo vėjaraupiais, dažnai to neprisimindami, todėl dauguma vyresnio amžiaus suaugusiųjų nešioja snaudžiantį virusą, net jei vaikystės ligos neprisimena.

Ar juostinė pūslelinė niežti, ar tik skauda?

Dažni abu pojūčiai. Daugelis žmonių pažeistoje odos juostoje jaučia niežulį, dilgčiojimą ar deginimą, kartais dar prieš atsirandant bėrimui, kartu su skausmu, kuris gali būti nuo silpno iki labai stipraus. Vėsūs kompresai, kalamino losjonas ir vonios su avižomis gali palengvinti niežulį, o nuskausminimą parenka gydytojas. Jei dėl niežulio pradedate kasyti ir pradraskote pūsleles, didėja antrinės odos infekcijos rizika, todėl padeda švari ir uždengta vieta.

Ar yra kraujo tyrimas juostinei pūslelinei nustatyti?

Yra, tačiau tai nėra pagrindinis juostinės pūslelinės diagnozavimo būdas. Dauguma atvejų atpažįstami vien iš bėrimo ir simptomų. Kai tyrimas reikalingas, esant bėrimui tiksliausias būdas yra pūslelių skysčio tepinėlis, ištirtas PGR metodu. VZV antikūnų (IgM ir IgG) kraujo tyrimai daugiausia skiriami netipiniais ar bėrimo neturinčiais atvejais ir tik papildo diagnozę, o ne ją galutinai patvirtina. Ar reikia kokio nors tyrimo, gydytojas sprendžia pagal jūsų situaciją.

Šaltiniai

Daugiau skaitykite

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Gaukite rezultatų paaiškinimą per kelias minutes

Kai juostinė pūslelinė netipiška arba įtariama komplikacija, gali tekti suprasti tyrimų rezultatus, pavyzdžiui, VZV antikūnų tyrimą su IgM ir IgG, bendrą kraujo tyrimą ar uždegimo žymenį CRB. AI DiagMe šiuos skaičius paverčia aiškiais paaiškinimais paprasta kalba, kad į vizitą ateitumėte geriau informuoti. Ji sukurta padėti suprasti rezultatus, o ne nustatyti diagnozę, ir nepakeičia jūsų gydytojo.

Redakcija

  • AI DiagMe

    Autorius

    AI DiagMe komandą sudaro gydytojai, klinikiniai specialistai ir medicinos redaktoriai. Mūsų straipsnius rašo sveikatos komunikacijos specialistai, o juos peržiūri ir patvirtina mūsų mokslinio komiteto gydytojai – praktikuojantys ligoninių gydytojai, dirbantys hematologijos, endokrinologijos, bendrosios medicinos ir kitose srityse. Redakcinei veiklai vadovaujantis Julien Priour yra įgijęs HEC Paris MBA laipsnį, o mokslinio rašymo ir leidybos mokėsi Prancūzijos nacionaliniame tvaraus vystymosi tyrimų institute (IRD, FUN-MOOC, 2026). Kiekvienas tekstas remiasi galiojančiomis klinikinėmis gairėmis ir recenzuotomis medicinos publikacijomis.

    El. paštas Svetainė
  • Julien Priour

    Redagavo

    AI DiagMe įkūrėjas ir generalinis direktorius · Vyresnysis medicinos redaktorius · HEC Paris absolventas

    Julien Priour is a senior medical editor at AI DiagMe, where he oversees the editorial line and the fact-checking process. A graduate of HEC Paris, he has 3 years of experience in health publishing and was trained in scientific writing and publishing by the French National Research Institute for Sustainable Development (IRD, FUN-MOOC, 2026). He makes sure that every article follows current medical guidelines and is reviewed and validated by a physician from the scientific and ethics committee. He sets the sourcing standards (HAS, Ameli, INSERM…) and the review standards applied across the entire site.

    El. paštas LinkedIn
  • Dr. Claude Tchonko

    Medicininė peržiūra

    Dr. Claude Tchonko is a hematologist, in practice since 2013, currently working at Clinique Mas de Rochet (Castelnau-le-Lez, France). With an international background, he specializes in the management of hematologic malignancies (leukemias, lymphomas, myelomas), with particular expertise in autologous stem cell transplantation, CAR-T cell therapy and the optimization of care pathways in onco-hematology.

    Author of a reference work, “Lymphoid Hematologic Malignancies in Mali”, he combines clinical practice with active involvement in projects developing technology solutions for healthcare.

    He holds a State Doctorate in Medicine (Faculty of Medicine of Bamako, 2006) and completed his training with a Certificate of Specialized Studies in Bioclinical Hematology (Abidjan-Cocody, 2010) and several university diplomas: a DFMS in Hematology and an inter-university diploma (DIU) in Onco-Hematological Cytogenetics (Grenoble), as well as a university diploma (DU) in major sickle cell disease (UPEC).

    Dr. Claude Tchonko LinkedIn

Susiję straipsniai

Netrukus