Fibrinogenas padidėjęs ar sumažėjęs: ką reiškia jūsų tyrimo rezultatas

Fibrinogenas padidėjęs ar sumažėjęs – tokį pažymėjimą galite pamatyti krešumo tyrimų atsakyme. Fibrinogeno tyrimas matuoja kepenyse gaminamą kraujo krešėjimo baltymą, o už referencinių ribų esantis rezultatas kelia klausimų apie kraujavimo ar krešulių riziką. Fibrinogenas, dar vadinamas I krešėjimo faktoriumi, yra vienas iš baltymų, kuriais organizmas užsandarina pažeistą kraujagyslę ir sustabdo kraujavimą. Kartu tai ūminės fazės baltymas: jo kiekis didėja esant uždegimui, infekcijai ar audinių pažeidimui. Todėl tas pats tyrimas gali papasakoti dvi labai skirtingas istorijas, priklausomai nuo to, į kurią pusę nukrypsta rezultatas. Šiame straipsnyje sužinosite, ką daro fibrinogenas, kaip savo rezultatą palyginti su referencinėmis ribomis, ką gali reikšti padidėjęs ar sumažėjęs kiekis ir kada verta pasikalbėti su gydytoju.

Kas yra fibrinogenas ir kodėl jis tiriamas?

Fibrinogenas yra kepenyse gaminamas baltymas, kuris nuolat cirkuliuoja kraujo plazmoje ir yra pasirengęs veikti. Pažeidus kraujagyslę, fermentas trombinas paverčia fibrinogeną fibrinu – netirpių siūlų tinklu. Šis tinklas sulaiko trombocitus ir kitas kraujo ląsteles, todėl susidaro tvirtas krešulys, kuris užkemša pažeidimą ir sumažina kraujo netekimą. Kepenis galima įsivaizduoti kaip gamyklą, kuri visą parą palaiko šios žaliavos atsargas, kad organizmas per kelias sekundes galėtų reaguoti į bet kokį kraujagyslės pažeidimą.

Gydytojas gali skirti šį tyrimą kartu su kitais krešumo tyrimais, norėdamas įvertinti, kaip krešėja jūsų kraujas, išsiaiškinti nepaaiškinamo kraujavimo ar mėlynių priežastį arba prieš operaciją. Kadangi fibrinogenas didėja ir uždegimo metu, kartais jis tiriamas kartu su kitais uždegimo rodikliais, kai įtariama infekcija ar uždegiminė liga. Būtent dvejopas vaidmuo – krešulio statybinė medžiaga ir uždegimo signalas – fibrinogeną daro informatyvesnį nei daugelis vienos paskirties laboratorinių rodiklių.

Lietuvoje fibrinogenas nepriklauso tiems kraujo tyrimams, kuriuos šeimos gydytojas skiria pagal savo kompetenciją: Valstybinės ligonių kasos paaiškinime minimi protrombino laikas, tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, INR) ir aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL). Fibrinogeną paprastai skiria gydytojas specialistas arba ligoninė; tada tyrimas apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Jei norite jį atlikti savo iniciatyva privačioje laboratorijoje be siuntimo, už jį mokėsite patys.

Mokslinis požiūris į fibrinogeną nuo jo atradimo labai išsiplėtė. Tai, kas kadaise laikyta paprastu krešėjimo struktūriniu baltymu, šiandien suprantama kaip platesnio tinklo, jungiančio krešėjimą, žaizdų gijimą ir imuninį atsaką, dalis. Dėl to fibrinogeno tyrimas tyrimų užsakyme retai būna vienas: dažniausiai jis įtraukiamas į tyrimų rinkinį, kuris turi atsakyti į konkretų klinikinį klausimą.

Kaip krešėjimo procese naudojamas fibrinogenas

Fibrinogeną galima laikyti žaliava, kurios kepenys nuolat tiekia. Sužeidimas paleidžia krešėjimo kaskados grandininę reakciją, o trombinas yra fermentas, kuris galiausiai fibrinogeną paverčia fibrino gijomis, laikančiomis krešulį. Jei veiklaus fibrinogeno nepakanka, šis paskutinis žingsnis negali tinkamai įvykti, todėl kraujavimą sustabdyti būna sunkiau.

Fibrinogeno norma ir matavimo vienetai

Suaugusiojo fibrinogeno norma Lietuvos laboratorijose yra maždaug 2–5 g/l: pavyzdžiui, Vilniaus laboratorija „Medicina Practica“ vyresniems nei 18 metų nurodo 2,38–4,98 g/l ribas. Tyrimų atsakyme fibrinogenas paprastai pateikiamas krešumo arba hematologijos skiltyje, gramais litre (g/l). Užsienio šaltiniuose dažnai matysite miligramus decilitre (mg/dl): 200–400 mg/dl atitinka 2,0–4,0 g/l. Tikslios ribos šiek tiek skiriasi tarp laboratorijų, nes priklauso nuo taikomo metodo ir paciento amžiaus; vaikų ribos kitokios.

Jei atsakyme parašyta Fibrinogenas: 5,3 g/l, o referencinės ribos yra 2,38–4,98 g/l, rezultatas bus pažymėtas kaip padidėjęs – dažnai rodykle į viršų, paryškintu šriftu ar žvaigždute; žymėjimo būdas priklauso nuo laboratorijos. Savo skaičių visada lyginkite tik su ribomis, išspausdintomis jūsų pačių atsakyme, nes dvi laboratorijos tam pačiam tyrimui gali nurodyti šiek tiek skirtingas ribas. Šis principas galioja beveik visiems tyrimų atsakymo rodikliams, ne tik fibrinogenui; mūsų išsamesniame kraujo tyrimų normų lentelės vadove paaiškinta, kodėl referencinės ribos skirtingose laboratorijose skiriasi.

Trumpas rezultato skaitymo kontrolinis sąrašas

Keli paprasti klausimai padės suprasti fibrinogeno rezultatą dar prieš vizitą pas gydytoją:

• Ar vertė patenka į pačios laboratorijos referencines ribas, o jei ne – kiek nuo jų nukrypsta?
• Kaip ji atrodo, palyginti su ankstesniais jūsų fibrinogeno rezultatais?
• Ar nukrypę ir kiti uždegimo rodikliai, pavyzdžiui, C reaktyvusis baltymas, rodantis aktyvų uždegimą?
• Ar už ribų yra ir jūsų eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) rezultatas – kitas uždegimo rodiklis, atspindintis ilgesnį laikotarpį nei CRB?
• Ar jums ar jūsų šeimos nariams buvo nustatytas kraujavimo ar krešėjimo sutrikimas?
• Ar rezultatą galėjo paveikti laikinas veiksnys, pavyzdžiui, neseniai persirgta infekcija, nėštumas ar naujas vaistas?

Fibrinogenas padidėjęs ar sumažėjęs: kuo skiriasi rezultatai

Fibrinogeno gali būti per daug arba per mažai, ir šios dvi situacijos rodo visai skirtingas kryptis. Toliau pateiktoje lentelėje abu atvejai palyginti vienu žvilgsniu, o išsamios priežastys aptariamos kitame skyriuje.

Kodėl fibrinogenas padidėjęs (hiperfibrinogenemija)?

Padidėjęs fibrinogenas dažniausiai atspindi normalų organizmo uždegiminį atsaką, tačiau gali būti ir kitų priežasčių. Žemiau – dažniausi paaiškinimai, kuriuos gydytojas apsvarsto, kai fibrinogeno rezultatas padidėjęs; jie išdėstyti maždaug nuo dažniausių iki rečiausių.

• Ūminis ar lėtinis uždegimas, labai dažnai: reaguodamos į infekciją ar uždegimą, kepenys tiesiog pagamina daugiau fibrinogeno ir kitų ūminės fazės baltymų.
• Širdies ir kraujagyslių ligos, dažnai: didesnis fibrinogeno kiekis padidina kraujo klampumą ir prisideda prie aterosklerozinių plokštelių susidarymo, todėl jis dažnai vertinamas kartu su lipidograma.
• Vėžys, gana dažnai: kai kurie navikai išskiria medžiagų, skatinančių kepenis gaminti daugiau fibrinogeno.
• Nėštumas, dažnai ir tikėtina: fibrinogenas natūraliai didėja organizmui ruošiantis gimdymui, todėl taikomos nėštumui skirtos referencinės ribos.
• Rūkymas ir nutukimas: abu susiję su lėtiniu nestipriu uždegimu, kuris ilgainiui gali palaikyti šiek tiek padidėjusį fibrinogeno kiekį.

Kodėl fibrinogenas sumažėjęs (hipofibrinogenemija)?

Mažesnis už referencines ribas fibrinogenas pasitaiko rečiau ir gali turėti skubesnių pasekmių, nes paprastai rodo arba sumažėjusią gamybą, arba procesą, kuris krešėjimo faktorius naudoja greičiau, nei organizmas spėja juos atkurti.

• Kepenų ligos, dažnai: kadangi fibrinogeną gamina kepenys, sunki kepenų liga, pavyzdžiui, cirozė, gali sumažinti jo gamybą.
• Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK sindromas), retai, bet sunku: krešėjimo faktoriai greitai sunaudojami visame organizme, todėl paradoksaliai gali prasidėti stiprus kraujavimas.
• Įgimti sutrikimai, retai: paveldimos mutacijos gali sukelti afibrinogenemiją (veiklaus fibrinogeno visai nėra) arba hipofibrinogenemiją (labai mažas kiekis).
• Trombolizinis gydymas, susijęs su gydymu: vaistai, kuriais tirpinamas jau susidaręs krešulys, gali suardyti ir kraujyje cirkuliuojantį fibrinogeną, dažniausiai laikinai.

Fibrinogenas ir nėštumas

Nėštumo metu fibrinogeno kiekis normaliai didėja, nes organizmas ruošiasi riboti kraujavimą gimdant, todėl vertė, kuri už nėštumo ribų būtų pažymėta kaip padidėjusi, nėščiosios tyrimuose gali būti visiškai tikėtina. Trečiąjį trimestrą fibrinogenas dažnai būna gerokai virš įprastų suaugusiojo ribų, ir tai nerodo jokios problemos. Dėl to nėščiųjų tyrimams taikomos nėštumui pritaikytos ribos, o nėščioji neturėtų savo fibrinogeno rezultato lyginti su bendrajai populiacijai skirta lentele. Jei norite plačiau sužinoti, kokie tyrimai paprastai atliekami kiekvienu laikotarpiu, mūsų vadove apie kraujo tyrimus kiekvieną nėštumo trimestrą aprašyta visa nėščiųjų tyrimų eiga.

Kai kurios paveldimos kraujavimo ligos šį vaizdą apsunkina. Pavyzdžiui, moterims, sergančioms von Willebrando liga, nėštumo metu krešėjimo faktorių gali padaugėti nepakankamai, todėl apie gimdymą joms gali prireikti profilaktinio gydymo. Tyrimai apie šios ligos valdymą gimdymo metu, aptarti mūsų straipsnyje apie von Willebrando ligos profilaktinį gydymą nėštumo metu, rodo, kodėl individualus stebėjimas svarbus net tada, kai krešėjimo faktorių tikslai pasiekti.

Kaip fibrinogenas susijęs su širdimi, kraujagyslėmis ir imunine sistema

Fibrinogenas neveikia vienas. Kadangi jis yra krešėjimo ir uždegimo sankirtoje, gydytojai jį vertina kartu su kitais rodikliais, o ne atskirai. Ilgai išliekantis padidėjęs kiekis siejamas su didesne krešulių, galinčių užkimšti kraujotaką ir prisidėti prie infarkto ar insulto, rizika, o labai mažas kiekis trikdo organizmo gebėjimą apskritai suformuoti krešulį, todėl kraujavimo rizika didėja net po nedidelių sužeidimų.

Šis dvejopas vaidmuo paaiškina, kodėl fibrinogeno rezultatai gali turėti įtakos medicininiams sprendimams, ne tik laboratoriniam žymėjimui. Chirurgas gali atidėti neskubią operaciją, jei fibrinogenas ryškiai nukrypęs, o širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius valdantis gydytojas gali ilgai išliekantį padidėjusį kiekį laikyti dar viena priežastimi atidžiau stebėti pacientą. Jei jau turite krešumo tyrimų atsakymą, mūsų vadove, kaip skaityti visus krešumo tyrimus, įskaitant PT, ADTL ir D-dimerus, parodyta, kur fibrinogenas dera tarp kitų krešėjimo tyrimų, kuriuos gydytojas gali vertinti kartu.

Kardiologai fibrinogenu domisi ir dėl mechaninių, ne vien biocheminių priežasčių. Didesnis fibrinogeno kiekis šiek tiek sutirština plazmą, todėl kraujas siaurose kraujagyslėse teka ne taip sklandžiai, be to, fibrinogenas tiesiogiai dalyvauja formuojant plokšteles, kurios per metus kaupiasi arterijų sienelėse. Tai nereiškia, kad vienas padidėjęs rezultatas prognozuoja infarktą: fibrinogenas yra tik viena gija daug didesniame paveiksle, kurį sudaro kraujospūdis, cholesterolis, cukraus kiekis kraujyje ir gyvenimo būdo veiksniai, gydytojo vertinami kartu.

Kada kreiptis į gydytoją dėl fibrinogeno rezultato

Dauguma nedaug nukrypusių fibrinogeno rezultatų nėra skubios situacijos, o gydytojas skaičių vertins kartu su jūsų simptomais ir anamneze, o ne vadovaudamasis vienu pažymėtu rezultatu. Vis dėlto kai kurios situacijos reikalauja greitesnio dėmesio nei įprastas kontrolinis vizitas.

Nedelsdami kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar gydantį specialistą, jei:

• jūsų fibrinogeno kiekis gerokai viršija referencines ribas arba yra gerokai mažesnis, o ne tik vos už jų;
• esant sumažėjusiam rezultatui pasireiškia kraujavimo požymių: dažnai kraujuoja iš nosies, atsiranda neįprastai daug mėlynių, kraujo šlapime ar išmatose;
• esant padidėjusiam rezultatui pasireiškia požymių, galinčių rodyti krešulį, pavyzdžiui, patinusi ir skausminga viena koja;
• pakartotinai tiriant fibrinogenas išlieka nukrypęs, nepaisant gyvenimo būdo pokyčių;
• jums ar jūsų šeimos nariams yra krešėjimo ar kraujavimo sutrikimų, kurie dar nebuvo ištirti.

Jei staiga pradėjo trūkti oro, skauda krūtinę, nusilpo viena kūno pusė ar nesustoja kraujavimas, nedelsdami skambinkite 112 arba vykite į priėmimo skyrių, nesvarbu, ką parodė naujausias fibrinogeno tyrimas. Šiuos požymius būtina skubiai įvertinti savaime.

Praktiniai patarimai, padedantys palaikyti sveiką fibrinogeno kiekį

Jei jūsų fibrinogenas nukrypęs, gydytojas pirmiausia ieškos priežasties, nes svarbiausia gydyti būtent ją. Kartu su šiuo ištyrimu kasdieniai įpročiai, susiję su mažesniu lėtiniu uždegimu, ilgainiui gali padėti palaikyti sveikesnį kiekį, ypač kai nukrypimas nedidelis ir susijęs su nestipriu uždegimu, o ne su konkrečia liga.

• Rinkitės priešuždegiminį maistą: riebią žuvį, pavyzdžiui, lašišą ar skumbrę, riešutus, sėklas, alyvuogių aliejų ir įvairių spalvų vaisius bei daržoves.
• Naudokite prieskonių: ciberžolė ir imbieras dažnai vartojami dėl priešuždegiminių savybių.
• Ribokite uždegimą skatinantį maistą: mažiau ultraperdirbtų produktų, rafinuoto cukraus ir raudonos mėsos.
• Reguliariai judėkite: vidutinio intensyvumo veikla, pavyzdžiui, greitas ėjimas, palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą.
• Valdykite stresą: lėtinis stresas prisideda prie nestipraus uždegimo, todėl gali padėti lėtas kvėpavimas, joga ar meditacija.
• Nerūkykite: rūkymas yra vienas nuosekliausiai su didesniu fibrinogeno kiekiu siejamų gyvenimo būdo veiksnių.
• Palaikykite sveiką svorį: antsvoris siejamas su labiau uždegimine organizmo būkle.

Naujausi moksliniai pasiekimai

Fibrinogeno tyrimai jau seniai peržengė požiūrį į jį kaip į paprastą krešėjimo faktorių, o naujausi darbai patikslino, kiek jis naudingas prognozuojant būsimus širdies ir kraujagyslių įvykius.

2024 m. analizė, apjungusi 11 tyrimų ir daugiau nei 14 000 žmonių, jau patyrusių išeminį insultą, duomenis, parodė, kad didesnis fibrinogeno kiekis siejamas su didesne pakartotinio insulto ar kito didelio širdies ir kraujagyslių įvykio tikimybe. Ką tai reiškia jums: jei patyrėte insultą, fibrinogeno kiekis, išmatuotas praėjus kuriam laikui po įvykio, o ne per pirmąsias dvi savaites, gali padėti jūsų gydytojams įvertinti tolesnę širdies ir kraujagyslių riziką („didelis širdies ir kraujagyslių įvykis“ čia reiškia pakartotinį insultą, infarktą ar mirtį dėl širdies ir kraujagyslių ligos). Patikimumo išlyga: šis radinys dar tikslinamas, o tyrėjai pažymėjo, kad fibrinogenas buvo informatyvesnis, kai matuotas praėjus kelioms savaitėms po insulto, o ne iškart, todėl kraujo paėmimo laikas turi įtakos, kaip vertinti rezultatą.

Kiti darbai, nagrinėję su vėžiu susijusį insultą, vertino, ar fibrinogenas gali padėti atskirti insultą, kurį sukėlė nenustatytas vėžys, nuo įprastesnės kilmės insulto. Ką tai reiškia jums: peržvelgtuose tyrimuose vien fibrinogenas nebuvo patikimas būdas tai atskirti, todėl jei šis klausimas svarbus jūsų gydymui, gydytojas greičiausiai remsis kitais rodikliais, pavyzdžiui, D-dimerais, ir visa klinikine situacija, o ne vien fibrinogenu. Patikimumo išlyga: ši sritis dar sparčiai tyrinėjama, ir šiuo metu joks vienas kraujo rodiklis nepakeičia klinikinio vertinimo ir vaizdinių tyrimų atsakant į šį klausimą.

Fibrinogenas: dažniausi klausimai

Ar fibrinogeno tyrimas gali prognozuoti insulto riziką, net jei cholesterolis normalus?

Tyrimai rodo, kad fibrinogenas gali būti savarankiškas širdies ir kraujagyslių rizikos rodiklis, t. y. padidėjęs kiekis gali turėti reikšmės net tada, kai cholesterolis ir kraujospūdis atrodo normalūs. Tai nereiškia, kad fibrinogenas pakeičia įprastus rizikos veiksnius: paprastai jis laikomas papildoma informacija, kurią gydytojas gali įvertinti kartu su visu jūsų širdies ir kraujagyslių rizikos profiliu, o ne atskiru prognozės įrankiu.

Ar antikoaguliantai mažina fibrinogeno kiekį?

Įprasti antikoaguliantai, pavyzdžiui, varfarinas ar tiesioginio veikimo geriamieji antikoaguliantai, paprastai pačio fibrinogeno nemažina. Jie veikia kitus krešėjimo kaskados žingsnius ir neleidžia susidaryti naujiems krešuliams, todėl vartojant šiuos vaistus fibrinogenas gali išlikti normos ribose. Kitaip yra su tromboliziniais vaistais, kurie aktyviai tirpina krešulius ir gali laikinai sumažinti fibrinogeno kiekį.

Ar fibrinogeno kiekis keičiasi per dieną?

Taip, fibrinogenas turi nedidelį paros ritmą: paprastai jo daugiausia būna ryte, o vėliau dienos metu kiekis pamažu mažėja. Jei tiriatės pakartotinai, kad stebėtumėte pokyčius, kraujo duokite maždaug tuo pačiu paros metu – taip palyginimas bus prasmingesnis.

Ką reiškia fibrinogenas virš 4 g/l?

Fibrinogenas virš 4,0 g/l (400 mg/dl) daugelyje užsienio šaltinių laikomas padidėjusiu, tačiau tikslią viršutinę ribą nustato jūsų laboratorija: kai kurios Lietuvos laboratorijos suaugusiesiems nurodo ribą iki 4,98 g/l, todėl, pavyzdžiui, 4,3 g/l rezultatas ten nebus pažymėtas. Pats savaime padidėjęs fibrinogenas nerodo vienos konkrečios ligos: dažniausiai jis susijęs su uždegimu, infekcija, nėštumu ar širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniu. Prieš spręsdamas, ar reikia tolesnių tyrimų, gydytojas įvertins visą vaizdą, įskaitant kitų tyrimų rezultatus ir jūsų simptomus.

Kaip natūraliai sumažinti padidėjusį fibrinogeną?

Nėra jokio maisto papildo ar produkto, kuris įrodytai vienas sumažintų fibrinogeną, tačiau įpročiai, mažinantys lėtinį uždegimą – priešuždegiminė mityba, reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, streso valdymas ir metimas rūkyti – siejami su mažesniu vidutiniu fibrinogeno kiekiu ilguoju laikotarpiu. Šie žingsniai stiprina bendrą širdies ir kraujagyslių sveikatą, tačiau nepakeičia gydytojo atliekamo nukrypusio rezultato priežasties ištyrimo.

Ar valgymas prieš tyrimą turi įtakos fibrinogeno rezultatui?

Vienas valgis neilgai prieš tyrimą fibrinogeno kiekio reikšmingai nepakeičia, o šiam tyrimui paprastai nereikia būti nevalgius. Ilgalaikiai mitybos įpročiai per kelis mėnesius gali paveikti nestiprų uždegimą ir jūsų įprastą fibrinogeno kiekį, tačiau tai, ką suvalgėte dieną prieš vieną tyrimą, rezultato greičiausiai neiškreips. Jei kartu tiriami ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, gliukozė ar lipidograma, laikykitės laboratorijos nurodymų dėl nevalgymo.

Žodynėlis

Daugiau skaitykite

• Kaip skaityti krešumo tyrimus: PT, ADTL ir D-dimerai
• Ką D-dimerų rezultatas rodo apie krešėjimą
• Kaip vitaminas K veikia PT ir INR rezultatus
• Išsamus kraujo tyrimų rezultatų skaitymo vadovas
• Kaip skaityti bendro kraujo tyrimo rezultatus

Fibrinogeno rezultatas tyrimų atsakyme retai būna vienas: dažnai jis vertinamas kartu su bendru kraujo tyrimu (BKT), platesniais krešumo tyrimais ar uždegimo rodikliais, pavyzdžiui, CRB, kad būtų gautas išsamesnis jūsų sveikatos vaizdas. Supratę, ką matuoja šios vertės, galėsite geriau pasiruošti klausimams gydytojui. Tokia priemonė kaip AI DiagMe padeda suprasti jūsų rezultatus, tačiau nenustato diagnozės ir nepakeičia jūsų gydytojo.

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

Gaukite tyrimų rezultatų paaiškinimą per kelias minutes

Šaltiniai

• Pamatinių biologinių verčių intervalai (krešėjimo rodikliai: fibrinogenas) – UAB „Medicina Practica laboratorija“, 2025 m. gegužės 6 d. – https://medicinapractica.lt/wp-content/uploads/2025/05/Informacija-del-tyrimu-normu-ribu-tinklalapiui-2025.05.06-1.pdf
• Aktualu: kokius kraujo tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas? (Valstybinės ligonių kasos paaiškinimas) – Paninfo, 2024 m. sausio 5 d. – https://paninfo.lt/aktualu-kokius-kraujo-tyrimus-gali-paskirti-seimos-gydytojas/
• Fibrinogen Test – Cleveland Clinic – https://my.clevelandclinic.org/health/diagnostics/22791-fibrinogen-test
• Fibrinogen Blood Test – MedlinePlus Medical Encyclopedia, JAV nacionalinė medicinos biblioteka (NIH) – https://medlineplus.gov/ency/article/003650.htm
• Deep Vein Thrombosis (DVT): Diagnosis and Treatment – Mayo Clinic – https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/deep-vein-thrombosis/diagnosis-treatment/drc-20352563
• J. McCabe ir kt. – Plasma fibrinogen and risk of vascular recurrence after ischaemic stroke: An individual participant and summary-level data meta-analysis of 11 prospective studies – European Stroke Journal, 2024 – https://consensus.app/papers/details/d903b6d3903c5f65b174c1b07dedbbba/
• Mai Erritzøe-Jervild ir kt. – Diagnosing cancer-associated ischemic stroke: A systematic review of hematological biomarkers – International Journal of Stroke, 2024 – https://consensus.app/papers/details/47534599afb1520fa945cd575e56de3e/