Atsidaro naujame skirtuke

AKTH tyrimas: ką reiškia padidėjęs ir sumažėjęs AKTH

Turinys

AKTH – svarbus hipofizės hormonas ir kaip suprasti jo tyrimą

⚕️ Šis straipsnis skirtas tik informavimo tikslais ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Savo tyrimų rezultatus visada aptarkite su gydytoju.

AKTH tyrimas matuoja adrenokortikotropinį hormoną (AKTH, angl. ACTH) – cheminį pasiuntinį, kurį gamina hipofizė ir kuris nurodo antinksčiams, kada išskirti kortizolį. Kadangi šis vienas skaičius yra organizmo streso ir steroidų sistemos centre, laboratorijos atsakyme jis gali atrodyti painus, ypač šalia kortizolio rezultato. Supratę, ką rodo AKTH tyrimas, lengviau suprasite, kodėl gydytojas jį paskyrė ir ką gali reikšti jūsų skaičiai. Šiame straipsnyje sužinosite, ką daro AKTH, kaip skaityti padidėjusius ir sumažėjusius rezultatus kartu su kortizoliu, kurioms ligoms tirti jis padeda, kaip pasiruošti kraujo paėmimui ir ką prideda naujausi tyrimai. Tikslas – aiškumas, o ne savidiagnostika: jūsų rezultatus visada turi įvertinti gydytojas.

Kas yra AKTH ir ką matuoja AKTH tyrimas?

AKTH – tai adrenokortikotropinis hormonas. Hipofizė, žirnio dydžio darinys galvos smegenų pamate, išskiria jį į kraują trumpais protrūkiais visą dieną. Jo užduotį aprašyti paprasta: jis keliauja į antinksčius – dvi mažas liaukas virš inkstų – ir duoda signalą gaminti kortizolį. AKTH tyrimas matuoja, kiek šio signalinio hormono cirkuliuoja kraujyje tuo metu, kai paimamas kraujas.

Hipofizės ir antinksčių ryšys

Šią „komandų grandinę“ gydytojai vadina pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašimi (PHA ašimi). Procesą pradeda pagumburis, išskirdamas hormoną, vadinamą KRH (kortikotropiną atpalaiduojantis hormonas). KRH skatina hipofizę išskirti AKTH, o AKTH skatina antinksčius išskirti kortizolį. Kiekviena grandis priklauso nuo ankstesnės, todėl sutrikimas hipofizėje, antinksčiuose ar visai kitur gali pakeisti jūsų AKTH. Norint gerai įvertinti rezultatą, reikia galvoti apie visą grandinę, o ne apie vieną liauką.

AKTH ir kortizolio grįžtamasis ryšys

Sistema pati save koreguoja. Kai kortizolis didėja, jis signalizuoja hipofizei gaminti mažiau AKTH; kai kortizolis mažėja, hipofizė gamina daugiau. Šis svyravimas išlaiko kortizolį sveikose ribose. Jis taip pat paaiškina, kodėl AKTH beveik visada vertinamas kartu su kortizoliu, o ne atskirai. Vienas AKTH skaičius mažai ką reiškia, kol gydytojas nemato, ar kortizolis tuo pačiu metu padidėjęs, sumažėjęs ar normalus. Visam vaizdui suprasti pravers mūsų straipsnis apie kortizolio kraujo tyrimą ir ką jis atskleidžia apie streso reakciją.

Kodėl gydytojai skiria AKTH tyrimą

AKTH tyrimas retai būna pirmasis. Paprastai jis skiriamas po nukrypusio kortizolio rezultato arba esant simptomams, rodantiems, kad antinksčiai ar hipofizė veikia ne taip, kaip turėtų. Palyginęs AKTH su kortizoliu, gydytojas gali pasakyti, ar sutrikimas prasideda hipofizėje, kuri gamina AKTH, ar antinksčiuose, kurie į jį reaguoja. Šis vienas skirtumas lemia visus tolesnius žingsnius – nuo vaizdinių tyrimų iki gydymo.

Lietuvoje AKTH neįeina į šeimos gydytojo kompetencijai priskirtų nemokamų kraujo tyrimų sąrašą. Paprastai jį skiria endokrinologas, pas kurį patenkate su šeimos gydytojo siuntimu; tada tyrimą apmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

Simptomai, dėl kurių gali būti skiriamas tyrimas

  • Svorio didėjimas liemens srityje, apvalėjantis veidas ar nauji violetiniai strijos – tai gali rodyti kortizolio perteklių
  • Ilgai trunkantis nuovargis, svorio mažėjimas, žemas kraujospūdis ar noras sūraus maisto – tai gali rodyti kortizolio trūkumą
  • Odos patamsėjimas randų, krumplių ar dantenų srityje
  • Padidėjęs kraujospūdis ar cukraus kiekis kraujyje, kurių neaiškina įprastos priežastys
  • Raumenų silpnumas, nuotaikos pokyčiai ar nereguliarios mėnesinės kartu su kitais hormonų sutrikimo simptomais

Tyrimai, dažnai atliekami kartu su AKTH

AKTH naudingiausias kontekste. Kadangi kortizolis ir kiti antinksčių hormonai papasakoja likusią istorijos dalį, gydytojai dažnai parodo, kaip AKTH dera platesniuose antinksčių hormonų tyrimuose. Antinksčiai taip pat palaiko druskų pusiausvyrą ir kraujospūdį, todėl gydymo komanda gali paaiškinti, ką atskleidžia aldosterono tyrimas. O kai simptomai rodo platesnį hormonų sutrikimą, ta pati hipofizės valdymo logika veikia ir kitus rodiklius – mūsų vadove paaiškinta, kaip skaityti TTH tyrimą.

Kaip skaityti AKTH tyrimo rezultatus

AKTH matuojamas pikogramais mililitre (pg/ml); kai kurios laboratorijos jį pateikia pmol/l. Laboratorijos dažnai nurodo rytines referencines ribas maždaug nuo 7 iki 63 pg/ml, tačiau tikslūs skaičiai skiriasi tarp laboratorijų ir tyrimo metodų. Savo reikšmę visada lyginkite su ribomis, išspausdintomis jūsų atsakyme, o ne su kitur rastu skaičiumi.

Kodėl svarbus rytinis laikas

AKTH turi paros ritmą. Kiekis didžiausias anksti ryte, apie 8 val., o mažiausias – vėlai vakare. Dėl šio dėsningumo kraujas paprastai imamas ryte, kad rezultatus būtų galima lyginti su pastoviu atskaitos tašku. Kitu paros metu paimtas mėginys net to paties sveiko žmogaus gali atrodyti visai kitaip, todėl siuntime nurodomas paėmimo laikas. Tas pats galioja ir kortizoliui: pavyzdžiui, Vilniaus laboratorija „Medicina practica“ rytinėms valandoms (6–10 val.) nurodo 133–537 nmol/l, o popietinėms (16–20 val.) – 68,2–327 nmol/l.

AKTH vertinimas kartu su kortizoliu

Svarbiausias žingsnis – AKTH ir kortizolį vertinti greta. Būtent šių dviejų hormonų derinys nukreipia gydytoją į priežastį. Lentelėje parodyti keturi deriniai, į kuriuos žiūri gydytojai, ir ką kiekvienas dažnai reiškia.

AKTH ir kortizolio derinysĮ ką tai dažnai rodo
Padidėjęs AKTH ir padidėjęs kortizolisHipofizė ar kitas navikas gamina per daug AKTH, o šis didina kortizolį (pvz., Kušingo liga ar ektopinis AKTH)
Sumažėjęs AKTH ir padidėjęs kortizolisKortizolis gaminamas pačių antinksčių arba gaunamas su steroidiniais vaistais, todėl hipofizė mažina AKTH (nuo AKTH nepriklausomas Kušingo sindromas)
Padidėjęs AKTH ir sumažėjęs kortizolisAntinksčiai negali atsakyti, todėl hipofizė siunčia vis stipresnį signalą (pirminis antinksčių nepakankamumas, arba Adisono liga)
Sumažėjęs AKTH ir sumažėjęs kortizolisHipofizė siunčia per silpną signalą, todėl antinksčiai gamina mažai kortizolio (antrinis antinksčių nepakankamumas ar hipopituitarizmas)

Ši gydytojų ir referencinių laboratorijų naudojama schema paaiškina, kodėl nė vienas hormonas atskirai nėra labai informatyvus. Jei atsakymas jums vis dar neaiškus, mūsų vadove paaiškinta, kaip skaityti kraujo tyrimų rezultatus.

Ką gali reikšti padidėjęs AKTH

Padidėjęs AKTH pats savaime nėra diagnozė. Jo reikšmė priklauso nuo atitinkamo kortizolio rezultato ir jūsų simptomų, todėl tas pats skaičius gali vesti labai skirtingomis kryptimis.

Kušingo liga

Kai gerybinis hipofizės navikas gamina per daug AKTH, antinksčiai skatinami gaminti per daug kortizolio. Ši konkreti priežastis vadinama Kušingo liga, ir tai dažniausia endogeninio Kušingo sindromo, t. y. organizmo viduje gaminamo kortizolio pertekliaus, priežastis. Šiuo atveju paprastai padidėję ir AKTH, ir kortizolis, o po to dažniausiai atliekami hipofizės vaizdiniai tyrimai.

Ektopinis AKTH

Kartais navikas už hipofizės ribų – dažnai plaučiuose, rečiau kasoje – pats gamina AKTH. Gydytojai tai vadina ektopine AKTH sekrecija. Kaip ir sergant Kušingo liga, didėja ir AKTH, ir kortizolis, o prieš planuojant gydymą reikia papildomų tyrimų šaltiniui surasti.

Pirminis antinksčių nepakankamumas (Adisono liga)

Padidėjęs AKTH gali būti ir kartu su sumažėjusiu kortizoliu. Tada antinksčiai pažeisti ir negali pagaminti pakankamai kortizolio, todėl hipofizė, bandydama juos paskatinti, išskiria vis daugiau AKTH. Šis derinys rodo pirminį antinksčių nepakankamumą, vadinamą Adisono liga. Kadangi pažeisti antinksčiai gali sutrikdyti ir druskų pusiausvyrą, gydytojas gali patikrinti natrį ir kalį elektrolitų tyrime.

Ką gali reikšti sumažėjęs AKTH

Sumažėjusio AKTH reikšmė taip pat priklauso nuo šalia esančio kortizolio rezultato, ir abu vėl reikia vertinti kartu.

Antinksčių navikai ir steroidiniai vaistai

Kai kortizolis padidėjęs, o AKTH sumažėjęs, papildomo kortizolio paprastai nesukelia hipofizė. Jis gali atsirasti dėl naviko viename antinksčyje arba dėl steroidinių (gliukokortikoidinių) vaistų, pavyzdžiui, prednizolono, vartojimo. Abiem atvejais hipofizė „jaučia“ daug kortizolio ir mažina AKTH. Tai vadinama nuo AKTH nepriklausomu Kušingo sindromu. Jei norite geriau suprasti kortizolio perteklių, mūsų straipsnyje aprašyti padidėjusio kortizolio simptomai ir priežastys.

Antrinis antinksčių nepakankamumas ir hipopituitarizmas

Kai sumažėję ir AKTH, ir kortizolis, sutrikimas dažnai yra pačioje hipofizėje. Jei liauka pažeista naviko, operacijos, spindulinio gydymo ar traumos, ji gali siųsti per mažai AKTH, ir antinksčiai dėl to gamina per mažai kortizolio. Tai antrinis antinksčių nepakankamumas, kartais esantis platesnės būklės – hipopituitarizmo – dalimi, kai kartu sumažėja keli hipofizės hormonai. Kadangi hipofizė valdo ne tik antinksčius, susiję sutrikimai gali paveikti ir kitus hormonus; mūsų straipsnyje paaiškinta, ką reiškia padidėjęs prolaktinas.

Kada kreiptis į gydytoją

AKTH rezultatą visada turi įvertinti gydytojas, tačiau kai kurie simptomai patys savaime reikalauja greito dėmesio. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

  • stiprų, užsitęsusį nuovargį su svorio mažėjimu, galvos svaigimu atsistojus ar stipriu noru sūraus maisto;
  • odos patamsėjimą, ypač randų, krumplių, alkūnių ar dantenų srityje;
  • greitą svorio didėjimą liemens srityje su apvalėjančiu veidu, lengvai atsirandančiomis mėlynėmis ar naujomis violetinėmis strijomis;
  • raumenų silpnumą, padidėjusį kraujospūdį ar cukraus kiekį be aiškios priežasties.

Esant staigiam dideliam silpnumui, vėmimui, sumišimui ar alpimui, nedelsdami skambinkite 112: tai gali būti antinksčių krizė – reta, bet pavojinga kortizolio stoka, kurią reikia gydyti nedelsiant. Kuo anksčiau kreipsitės, tuo daugiau galimybių gydymo komanda turės surasti ir pašalinti priežastį.

Pasiruošimas AKTH tyrimui ir kas gali paveikti rezultatus

AKTH matavimą veikia keli praktiniai veiksniai – viena priežasčių, kodėl to paties žmogaus rezultatai laikui bėgant gali skirtis.

Laikas ir nevalgymas

Kadangi AKTH didžiausias ryte, mėginys paprastai imamas anksti, dažnai apie 8 val. Jūsų gali paprašyti kelias valandas prieš tyrimą nevalgyti ir vengti intensyvaus fizinio krūvio ar streso prieš pat kraujo paėmimą, nes abu gali padidinti rezultatą. Laikykitės savo laboratorijos ar gydytojo nurodymų, nes tvarka skiriasi.

Vaistai ir kasdieniai veiksniai

Didžiausią poveikį turi steroidiniai vaistai, nes organizmas juos „supranta“ kaip kortizolį ir mažina AKTH. Estrogenų turintys vaistai, kai kurie vaistai nuo epilepsijos ir neseniai patirtas fizinis ar emocinis stresas taip pat gali pakeisti skaičių. Prieš tyrimą pasakykite gydytojui apie visus vartojamus vaistus ir papildus, kad rezultatas būtų įvertintas teisingai.

Kodėl vienas rezultatas gali skirtis nuo kito

AKTH išskiriamas pulsais, todėl du kelių valandų skirtumu paimti mėginiai gali skirtis net nesant ligos. Hormonas taip pat nestabilus: mėginiai turi būti laikomi šaltai ir greitai apdoroti, kitaip rodmuo gali sumažėti. Be to, skirtingi laboratoriniai analizatoriai tam pačiam kraujui gali parodyti skirtingus AKTH skaičius. Dėl visų šių priežasčių gydytojai netikėtą rezultatą dažnai kartoja, o ne remiasi viena reikšme.

Naujausi moksliniai AKTH tyrimo pasiekimai

Tyrimai toliau tikslina, kaip AKTH matuojamas ir vertinamas. Štai ką paprastais žodžiais prideda naujausi darbai.

Paprasti kraujo rodiklių santykiai gali paspartinti diagnozę

Skirtingas kortizolio pertekliaus priežastis atskirti kartais reikia sudėtingų, kelių etapų ligoninės tyrimų. 2026 m. tyrime klausta, ar vietoj jų galėtų padėti paprastas rytinis kraujo tyrimas. Tyrėjai išmatavo AKTH kartu su kortizoliu ir susijusiu antinksčių hormonu DHEA-S ir sudarė paprastus jų santykius. Kas nustatyta: šie baziniai matavimai labai tiksliai atskyrė hipofizės ir antinksčių sukeltą Kušingo sindromą. Ką tai reiškia jums: ateityje įprasti kraujo tyrimų rezultatai gali padėti gydytojams greičiau nustatyti priežastį ir kai kuriais atvejais išvengti sudėtingesnių tyrimų. Darbas dar ankstyvas ir atliktas viename centre, todėl prieš keičiant kasdienę praktiką jį reikia patvirtinti.

Laboratorinis analizatorius gali pakeisti skaičių

2025 m. tyrime palygintos dvi dažnos laboratorinės AKTH matavimo sistemos žmonėms su sumažėjusiu kortizoliu. Viena platforma paprastai rodė didesnes AKTH reikšmes nei kita, o keliais atvejais skirtumas galėjo nukreipti į klaidingą diagnozę. Ką tai reiškia jums: jei jūsų AKTH atrodo netikėtai didelis ar mažas, gydytojas gali jį pakartoti, kartais kitu analizatoriumi, prieš darydamas išvadas. Tai praktinė priežastis, kodėl rezultatai vertinami atidžiai ir dažnai ne vieną kartą.

Nauji vaistai, veikiantys AKTH kelią

Kadangi AKTH yra jungiklis, įjungiantis kortizolio gamybą, tyrėjai bando vaistus, blokuojančius jo poveikį. Vienas eksperimentinis geriamasis vaistas, atumelnantas, sukurtas jungtis prie antinksčių AKTH receptoriaus ir slopinti kortizolio perteklių; jis tiriamas ankstyvos fazės klinikiniame tyrime su žmonėmis, sergančiais nuo AKTH priklausomu Kušingo sindromu. Ką tai reiškia jums: šie gydymo būdai dar eksperimentiniai ir neprieinami, tačiau rodo, kaip geresnis AKTH supratimas atveria naujų galimybių sunkiai gydomam kortizolio pertekliui. Naujausia ekspertų Kušingo sindromo apžvalga patvirtina tą pačią mintį: kortizolio perteklių lengviau suvaldyti, kai priežastis nustatoma anksti, o AKTH yra esminis jos paieškoje.

Terminų žodynėlis

TerminasPaaiškinimas
AKTH (adrenokortikotropinis hormonas)Hipofizės hormonas, duodantis antinksčiams signalą gaminti kortizolį.
HipofizėŽirnio dydžio liauka galvos smegenų pamate, išskirianti AKTH ir kelis kitus hormonus.
AntinksčiaiDvi mažos liaukos virš inkstų, gaminančios kortizolį ir kitus hormonus.
KortizolisSteroidinis hormonas, padedantis valdyti stresą, cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį ir uždegimą.
PHA ašisPagumburio, hipofizės ir antinksčių ašis – grįžtamojo ryšio grandinė, valdanti kortizolio gamybą.
Kušingo sindromasBūklė, kurią sukelia kortizolio perteklius iš bet kurio šaltinio – organizmo viduje ar iš išorės.
Kušingo ligaKušingo sindromas, kurį sukelia būtent AKTH gaminantis hipofizės navikas.
Adisono ligaPirminis antinksčių nepakankamumas, kai pažeisti antinksčiai gamina per mažai kortizolio.
Ektopinis AKTHAKTH, kurį gamina už hipofizės ribų esantis navikas, pavyzdžiui, plaučiuose.
DHEA-SDehidroepiandrosterono sulfatas – antinksčių hormonas, kartais matuojamas kartu su AKTH.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar prieš AKTH tyrimą reikia nevalgyti?

Nevalgyti ne visada būtina, tačiau daug laboratorijų prašo kelias valandas nevalgyti ir atvykti ryte, kai AKTH natūraliai didžiausias. Taip rezultatai lieka palyginami tarp tyrimų. Kadangi intensyvus fizinis krūvis ir stresas taip pat gali padidinti rodmenį, gali būti paprašyta prieš tyrimą pailsėti. Visada laikykitės tikslių savo laboratorijos ar gydytojo nurodymų, nes tvarka įstaigose skiriasi.

Ką reiškia padidėjęs AKTH, kai kortizolis normalus?

Padidėjęs AKTH, kai kortizolis dar ribose, gali būti ankstyvas ar ribinis radinys. Kartais jis atsiranda anksčiau nei pakinta kortizolis, ir gydytojas gali pakartoti tyrimą ar paskirti kitų, kad pamatytų, ar nesivysto antinksčių ar hipofizės sutrikimas. Pats savaime tai nėra diagnozė. Skaičių veikia kraujo paėmimo laikas, vaistai ir laboratorinis metodas, todėl svarbus visas kontekstas.

Kodėl mano AKTH rezultatai keičiasi nuo vieno tyrimo iki kito?

AKTH išskiriamas trumpais pulsais, todėl jo kiekis natūraliai kyla ir krinta per dieną ir net per tą pačią valandą. Du skirtingu metu paimti mėginiai gali skirtis ir visiškai sveikam žmogui. Hormonas taip pat nestabilus, jį reikia laikyti šaltai ir greitai apdoroti, o skirtingi laboratoriniai analizatoriai gali parodyti skirtingas reikšmes. Tai dažnos priežastys, kodėl gydytojai prieš imdamiesi veiksmų netikėtą rezultatą kartoja.

Ar vaistai gali paveikti AKTH kiekį?

Taip. Didžiausią poveikį turi steroidiniai (gliukokortikoidiniai) vaistai, pavyzdžiui, prednizolonas, nes organizmas juos „supranta“ kaip kortizolį ir mažina AKTH. Estrogenų turintys vaistai ir kai kurie vaistai nuo epilepsijos taip pat gali pakeisti rezultatą. Jį gali pakeisti ir neseniai patirtas stresas, operacija ar liga. Pateikite gydytojui visą vaistų ir papildų sąrašą, kad rezultatas būtų įvertintas teisingai.

Ar AKTH tyrimas yra tas pats, kas kortizolio tyrimas?

Ne, bet jie glaudžiai susiję. AKTH yra hipofizės signalas, o kortizolis – antinksčių atsakas į jį. Išmatavus tik vieną, matoma tik pusė istorijos, todėl abu paprastai tiriami kartu. Būtent jų derinys – kuris padidėjęs, o kuris sumažėjęs – padeda gydytojui atskirti hipofizės sutrikimą nuo antinksčių.

Ar amžius veikia AKTH normą?

Amžius ir gyvenimo etapas gali paveikti AKTH. Naujagimių kiekis dažnai didesnis, o vyresniems žmonėms rytinis pikas paprastai mažiau ryškus. Įtakos turi ir nėštumas bei natūralus paros ritmas. Tai viena priežasčių, kodėl laboratorijos nurodo savo referencines ribas ir kodėl rezultatą reikia lyginti su ribomis jūsų atsakyme, o ne su bendru skaičiumi.

Šaltiniai

  • MedlinePlus, JAV nacionalinė medicinos biblioteka – Adrenocorticotropic Hormone (ACTH) – medlineplus.gov
  • Cleveland Clinic – Adrenocorticotropic Hormone (ACTH): What It Is and Function – my.clevelandclinic.org
  • Mayo Clinic – Cushing syndrome: Symptoms and causes – mayoclinic.org
  • UAB „Medicina practica laboratorija“ – Laboratorinių tyrimų pamatinių biologinių verčių intervalai, 2025 m. gegužės 6 d. – medicinapractica.lt
  • Paninfo – Kokius kraujo tyrimus gali paskirti šeimos gydytojas (Valstybinės ligonių kasos paaiškinimas), 2024 m. sausio 5 d. – paninfo.lt
  • Nieman LK, Castinetti F, Newell-Price J, et al. – Cushing syndrome – Nature Reviews Disease Primers, 2025 – doi.org/10.1038/s41572-024-00588-w
  • Koroglu EY, Tam AA, Faki S, et al. – Diagnostic Utility of ACTH, Cortisol, DHEAS, and Their Derived Ratios in Cushing’s Syndrome Subtypes – Journal of Clinical Medicine, 2026 – doi.org/10.3390/jcm15072772
  • Singha A, Mukhopadhyay P, Ghosh S – Adrenocorticotropic Hormone Measured by Immulite 1000 and Elecsys Assay Platforms in Suspected Cases of Hypocortisolism: A Word of Caution – Endocrine Practice, 2025 – doi.org/10.1016/j.eprac.2025.02.018
  • ClinicalTrials.gov – A Phase 1b/2a Study of CRN04894 (atumelnant) in ACTH-dependent Cushing’s Syndrome – NCT05804669, 2023 – clinicaltrials.gov/study/NCT05804669

Skaitykite daugiau

Supraskite savo tyrimų rezultatus su AI DiagMe

AKTH rezultatas retai būna vienas: jis aiškiausias šalia kortizolio, o kartais ir DHEA-S ar elektrolitų tyrimo, kuriame tikrinami natris ir kalis. Būtent vertindami šiuos skaičius kartu daugelis žmonių pasimeta. AI DiagMe padeda paprasta kalba suprasti, ką reiškia jūsų laboratorinės reikšmės, kad į kitą vizitą eitumėte geriau informuoti. Tai įrankis, padedantis suprasti rezultatus, bet nenustatantis diagnozės ir nepakeičiantis gydytojo.

Gaukite savo rezultatų paaiškinimą per kelias minutes

Redakcija

  • AI DiagMe

    Autorius

    AI DiagMe komandą sudaro gydytojai, klinikiniai specialistai ir medicinos redaktoriai. Mūsų straipsnius rašo sveikatos komunikacijos specialistai, o juos peržiūri ir patvirtina mūsų mokslinio komiteto gydytojai – praktikuojantys ligoninių gydytojai, dirbantys hematologijos, endokrinologijos, bendrosios medicinos ir kitose srityse. Redakcinei veiklai vadovaujantis Julien Priour yra įgijęs HEC Paris MBA laipsnį, o mokslinio rašymo ir leidybos mokėsi Prancūzijos nacionaliniame tvaraus vystymosi tyrimų institute (IRD, FUN-MOOC, 2026). Kiekvienas tekstas remiasi galiojančiomis klinikinėmis gairėmis ir recenzuotomis medicinos publikacijomis.

    El. paštas Svetainė
  • Julien Priour

    Redagavo

    AI DiagMe įkūrėjas ir generalinis direktorius · Vyresnysis medicinos redaktorius · HEC Paris absolventas

    Julien Priour is a senior medical editor at AI DiagMe, where he oversees the editorial line and the fact-checking process. A graduate of HEC Paris, he has 3 years of experience in health publishing and was trained in scientific writing and publishing by the French National Research Institute for Sustainable Development (IRD, FUN-MOOC, 2026). He makes sure that every article follows current medical guidelines and is reviewed and validated by a physician from the scientific and ethics committee. He sets the sourcing standards (HAS, Ameli, INSERM…) and the review standards applied across the entire site.

    El. paštas LinkedIn
  • Dr. Claude Tchonko

    Medicininė peržiūra

    Dr. Claude Tchonko is a hematologist, in practice since 2013, currently working at Clinique Mas de Rochet (Castelnau-le-Lez, France). With an international background, he specializes in the management of hematologic malignancies (leukemias, lymphomas, myelomas), with particular expertise in autologous stem cell transplantation, CAR-T cell therapy and the optimization of care pathways in onco-hematology.

    Author of a reference work, “Lymphoid Hematologic Malignancies in Mali”, he combines clinical practice with active involvement in projects developing technology solutions for healthcare.

    He holds a State Doctorate in Medicine (Faculty of Medicine of Bamako, 2006) and completed his training with a Certificate of Specialized Studies in Bioclinical Hematology (Abidjan-Cocody, 2010) and several university diplomas: a DFMS in Hematology and an inter-university diploma (DIU) in Onco-Hematological Cytogenetics (Grenoble), as well as a university diploma (DU) in major sickle cell disease (UPEC).

    Dr. Claude Tchonko LinkedIn

Susiję straipsniai

Netrukus